Dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-193/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

30.4.1; 128.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. V. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. O., O. D. Ž., M. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, S. V. dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. O., O. D. Ž. ir M. O., 2005 m. gegužės 6 d. kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad yra praleidę terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į seneliui J. B. priklausiusią žemę, esančią Kauno rajone, Kačerginės miestelyje ir Vilemų kaime. Pareiškėjai teigė, kad tai, jog žemė priklausė jų seneliui J. B., sužinojo tik 2005 m. pradžioje, iki tol buvo įsitikinę, kad žemė priklausė J. B. sūnui, pareiškėjų dėdei S. B. Toks pareiškėjų įsitikinimas susiformavo dėl klaidingo dėdės S. B. ir jo dukters S. V. teigimo, kad žemė priklausė tik pačiam S. B. (kuris pretendavo atkurti nuosavybės teises), o ne seneliui J. B., tuo tarpu pareiškėjai jais, kaip giminaičiais, visiškai pasitikėjo. Pareiškėjų nuomone, jie visą laiką buvo klaidinami, S. B. prašyme atkurti nuosavybės teises į žemę nurodė, kad nėra kitų piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į J. B. priklausiusią žemę, tai patvirtina šio asmens nesąžiningumą. Pareiškėjai vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nustatančiomis, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 31 d., tačiau piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad iš Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo matyti, jog laikoma, kad nepakanka dokumentų, patvirtinančių, jog J. B. yra pareiškėjų senelis, nes neišlikęs pareiškėjų motinos gimimo liudijimas, kuriame jos tėvu būtų nurodytas J. B., todėl šis faktas nustatinėtinas teisme. Pareiškėjai teismo prašė atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., miręs 1943 m., yra pareiškėjų senelis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti bei terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atmetė, likusią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į J. B. turėtą žemę yra atkurtos S. B. Kauno rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 327 prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai 3099 kv. m žemės sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 1999 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 52/101/2 S. B. nutarta atkurti nuosavybės teises į J. B. 3,92 ha valdytą žemės sklypą, grąžinant natūra 1,4 ha žemės sklypą, sprendime nurodant, kad nuosavybės teisės į 2,21 ha žemės bus atkurtos vėliau sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 8 d. įsakymu S. B. priskirta 0,53 ha žemės. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti (CPK 576 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai yra išsilavinę aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys, todėl atmetė argumentą, kad jie pasitikėjo giminaičių teigimu, jog žemė yra S. B., o ne J. B.. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų amžių ir išsilavinimą, laikė, kad jie apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, juolab kad pareiškėjai ir S. V. yra giminės, nuolat bendravo ir bet kada galėjo kreiptis į toje srityje dirbančius valstybės tarnautojus dėl pretendentų į senelio žemę. Teismas nurodė, kad tai, jog pretendentas, kreipdamasis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, nenurodė kitų pretendentų, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tai yra jų valia ir sąžinės reikalas. Teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog pareiškėjai pasitikėjo S. B. ir S. V. ir buvo jų klaidinami, negali būti pagrindas praleistiems terminams atnaujinti. Teismas nutraukė bylos dalį dėl juridinio fakto, kad J. B. yra pareiškėjų senelis, nustatymo, nes laikė, kad, neatnaujinus prašomų terminų, toks juridinis faktas pareiškėjams nesukels teisinių pasekmių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nutartį, klausimą dėl praleistų įstatymu nustatytų terminų atnaujinimo išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjų prašymą ir atnaujino pareiškėjams terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į J. B. nekilnojamąjį turtą paduoti bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus; bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti atsižvelgta į prašomo atnaujinti termino paskirtį, šioje byloje į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo nustatytą terminą, su kuriuo yra siejama pareiškėjų teisė į nacionalizuotą senelio turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog įstatymo 10 straipsnyje nustatytas prašymų bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų padavimo terminas buvo iš naikinamojo pakeistas į atnaujinamąjį, rodo įstatymo leidėjo siekį užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos teise. Teismas pabrėžė, kad, prašydami atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjai siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė, vadovavosi vien formaliais motyvais, taikydamas įstatymus nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės buvęs savininkas yra J. B., todėl pareiškėjai lygiaverčiai su S. B., o po jo mirties su S. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau jie šia teise nepasinaudojo, nes buvo klaidingai įsitikinę, kad žemės savininkas buvo ne pareiškėjų senelis J. B., o dėdė S. B. Teisėjų kolegija laikė, kad šis suklydimas, vertinant jo priežastis, pripažintinas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog atnaujindamas praleistus terminus įvertina tai, kad pareiškėjai, būdami sąžiningi asmenys, nepasinaudojo įstatymo suteikta teise atkurti nuosavybės teises į didelės vertės nekilnojamąjį turtą tik dėl to, kad kitas civilinių teisinių santykių dalyvis veikė nesąžiningai, sąmoningai modeliavo situaciją, kurioje pareiškėjai suprato neturintys tokių teisių. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto niekas neginčija, tačiau jie gali būti nustatyti tik teismo sprendimu (CPK 448 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi teisės byloje priimti sprendimo (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 2-3 punktai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo S. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis dėl termino atnaujinimo ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui. Suinteresuotas asmuo kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjų pareiškimą dėl terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, nes šių terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija, todėl pareiškėjų prašymas pagal rūšinio teismingumo taisykles turėjo būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Suinteresuotas asmuo šį kasacinio skundo argumentą taip pat grindžia specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams nagrinėti praktika (2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta byloje V. C. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Z. T. Š. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Suinteresuoto asmens nuomone, tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas praleistus terminus, priėmė priešlaikinį procesinį dokumentą, nes išsprendė šį klausimą, nenustatęs giminystės fakto, t. y. atnaujino terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmenims, kurie neaišku, ar turi tokią reikalavimo teisę, ar jie su buvusiu savininku yra giminės.

3. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas praleistus terminus, neatsižvelgė į tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialusis įstatymas, faktiškai pradėjo galioti nuo 1991 m. liepos 1 d., jame buvo nustatyti terminai, iki kada piliečiai turi teisę paduoti prašymus ir pateikti dokumentus, šie terminai daug metų buvo tęsiami, paskutinį kartą nustačius prašymų padavimo terminą iki 2001 m. gruodžio 31 d., iš viso buvo dešimties metų terminas tokiems prašymams paduoti, o nustačius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. – jiems iš viso pateikti buvo nustatytas dvylikos metų terminas. Pareiškėjai turėjo ilgus terminus savo teisėms įgyvendinti, byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminams atnaujinti, taip pažeidė CPK 576 straipsnį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 5 punktą teismas gali atnaujinti terminą, jeigu nuosavybės teisės nėra atkurtos kitiems asmenims, tuo tarpu nuosavybės teisės į senelio J. B. turėtą žemę yra atkurtos S. B..

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjai V. O., O. D. Ž. ir M. O. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą pareiškėjai grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjų pareiškimas dėl terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo turėjo būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Byla pagrįstai nagrinėta bendrosios kompetencijos teisme, nes pareiškėjai kartu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs turto savininkas yra pareiškėjų senelis, o tai yra išimtinai civilinio pobūdžio reikalavimas (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Tai, kad šis pareiškėjų pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina ir specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams nagrinėti praktika (2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kt. v. Č. S. ir kt.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. vasario 11 d. nutartis, priimta byloje J. P. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.).

2. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas praleistus terminus, priėmė priešlaikinį procesinį dokumentą, nes išsprendė šį klausimą nenustatęs giminystės fakto, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų giminystės su buvusiu savininku fakto niekas neginčija, tačiau ši bylos dalis buvo perduota pirmosios instancijos teismui, nes juridinę reikšmę turintys faktai gali būti nustatyti tik teismo sprendimu (CPK 448, 578 straipsniai). Tai, kad terminai prašymui ir dokumentams paduoti teismo buvo atnaujinti anksčiau nei išspręstas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neprieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

3. Kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistas CPK 576 straipsnis, nes prie pareiškimo nebuvo pridėta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, yra nepagrįstas. Šias aplinkybes galima įrodinėti visomis priemonėmis, įtvirtintomis CPK 177 straipsnyje, jos gali būti nustatomos iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų. Teismai byloje nustatė faktinę aplinkybę, kad pareiškėjai turėjo pagrindą pasitikėti S. B., kad žemės savininkas yra jis, ir taip klaidingai suvokė žemės savininką. Teismo nutartis yra pagrįsta, nes pareiškėjai, elgdamiesi atidžiai ir sąžiningai, turėjo pagrindą netikrinti duomenų dėl buvusio žemės savininko, nes pasitikėjo giminaičiais, priešingas teismo sprendimas reikštų, kad asmuo apskritai negali pasitikėti kitais asmenimis.

4. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad S. B., prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nenurodydamas kitų pretendentų, pažeidė teisės normas, todėl tokie jo veiksmai vertinti kaip nesąžiningi, prieštaraujantys kitų asmenų teisėms ir sąžiningumo bei teisingumo principams, tuo tarpu pagal CK 1.137 straipsnio 3 – 5 dalis, jeigu asmuo elgiasi neteisingai, neprotingai ar nesąžiningai, teismas gali atsisakyti ginti jo teises. Pareiškėjai teigė, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes į buvusio savininko J. B. žemę nuosavybės teisės yra atkurtos S. B., yra nepagrįstas, nes nuosavybės teisės į 0,53 ha žemės plotą, priklausiusį J. B., dar nėra atkurtos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjų prašymo dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti bei terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, laikė, kad pareiškėjų teigimas, kad jie buvo savo dėdės suklaidinti, jog nacionalizuotos žemės savininkas buvo jis, o ne pareiškėjo ir suinteresuoto asmens senelis, negali būti pagrindas prašymui dėl termino atnaujinimo tenkinti. Atsižvelgiant į pareiškėjų amžių ir išsilavinimą jie turėjo galimybių laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog pareiškėjai laiku nepadavė prašymo nuosavybės teisėms atkurti dėl esminio suklydimo – buvusio žemės savininko asmens, suklydimą pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistam terminui atnaujinti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde keliami materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo bei teismingumo klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas terminus pateikti prašymui nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad, remiantis šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais dėl ginčo žemės savininko, prašymu atkurti nuosavybės teises turiniu bei liudytojų parodymais ir kt., darytina išvada, kad pareiškėjai įstatyme nustatytu terminu savo teisėmis nepasinaudojo dėl klaidingo įsitikinimo, jog žemės savininkas buvo ne pareiškėjų senelis J. B. (miręs 1943 m.), o pareiškėjų dėdė (suinteresuoto asmens S. V. tėvas) S. B. (miręs 1996 m. gruodžio 2 d.). Teisėjų kolegija laikė, kad tai vertintina kaip esminis suklydimas – suklysta dėl buvusio savininko asmens. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams buvo žinoma, jog dėl žemės grąžinimo jų dėdė yra padavęs prašymą valstybės įgaliotai institucijai, buvo įsitikinę, jog į žemę neturi teisinio pagrindo pretenduoti, tokį įsitikinimą lėmė dėdės veiksmai, jį sustiprino geri tarpusavio santykiai su dėde ir tai, kad šis aplinkinių buvo apibūdinamas kaip gerbiamas asmuo. Teisėjų kolegija vertino, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pagrindą pasitikėti, jog žemė nacionalizacijos metu priklausė asmeniui, į kurio turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą neturi teisės pretenduoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybių visumą, pareiškėjų suklydimą dėl buvusio žemės savininko asmens pripažinimo svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistam terminui atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Termino atnaujinimas sietinas ir su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 7 d. pažymos Nr. 16-678 duomenimis, yra likęs neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 0,53 ha negražintą žemės sklypo dalį, priklausiusią savininkui J. B.. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečių, kurių prašymai nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu dėl termino atnaujinimo nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų taikant įstatymus ginčo santykiams reglamentuoti.

Ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo rūšinio teismingumo. Pareiškime keliami reikalavimai yra teismingi skirtingų kompetencijų teismams: dėl praleisto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyto termino atnaujinimo – administraciniam teismui, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – bendrosios kompetencijos teismui (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šie viename pareiškime keliami reikalavimai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję. Pareiškėjai prašo ne tik atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą paduoti bei dokumentams nuosavybės teisių atkūrimui pateikti, bet taip pat prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą dėl giminystės santykių (kad buvęs turto savininkas yra pareiškėjų senelis). Šis reikalavimas yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Abu šie reikalavimai nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinių teismų, ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio. Teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo (jei šis faktas bus nustatytas) šioje byloje ir būtų tas papildomas dokumentas, kuriam pateikti ir yra prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Taigi ši byla teisėtai buvo išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme. Kasatorės nurodyti argumentai prieštarauja suformuotai praktikai dėl teisės normų, reglamentuojančių rūšinio teismingumo taisykles, taikymo. (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės santykių nustatymo. Aplinkybė, kad terminas prašymams į buvusio savininko turtą paduoti bei pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvo atnaujintas anksčiau nei nustatytas giminystės ryšį patvirtinantis juridinę reikšmę turintis faktas, neprieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pagrįstai atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad įstatymas teisę pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus sieja su pateikto valstybinėms institucijoms prašymo atkurti nuosavybės teises buvimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjų giminystės su buvusiu savininku fakto niekas neginčija, byla dėl juridinio fakto nustatymo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti tik teismo sprendimu. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 8 d. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodoma, kad pareiškėjai nėra pateikę giminystės ryšį su žemės savininku įrodančių dokumentų, t. y. nepateiktas pareiškėjų motinos J. B. gimimo liudijimas ir kt. Dėl šios priežasties pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl giminystės santykių fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjant šį faktą atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad giminystės santykių faktas nustatomas tik tuo atveju, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Giminystės faktas patvirtinamas gimimo įrašo ir jo pagrindu išduotu gimimo liudijimu arba kitais dokumentais – tėvų santuokos liudijimu, tėvų gimimo liudijimais ir t. t. Dingusius ar kitaip prarastus civilinės būklės aktus patvirtinančius dokumentus atkuria civilinės metrikacijos institucijos pagal Civilinės metrikacijos taisykles. Kai asmuo, kuriam buvo padarytas dingęs civilinės būklės akto įrašas, yra miręs, galima kreiptis tiesiogiai į teismą. Pareiškėjai prašyme dėl giminystės santykių fakto nustatymo nurodo, jog nėra išlikęs jų mamos gimimo liudijimas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų iš atitinkamų institucijų. Faktas nustatytinas laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 444-448 straipsniai).

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis