Dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Civilinė byla Nr. 3K-3-185/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

77.6; 78.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. P., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu G. P. susituokė 1987 m. lapkričio 21 d., 1988 m. gegužės 19 d. gimė duktė A., 1996 m. spalio 1 d. – duktė V. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo kiekvienai dukteriai išlaikyti priteista po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, padalintas bendrosios juntinės nuosavybės teisėmis priklausantis trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienai šaliai po 1/2 jo dalį, ir nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, įkyriai tvarko nepilnamečių vaikų gyvenimą, naudoja psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, dėl to ieškovė su nepilnametėmis dukterimis buvo priversta persikraustyti gyventi į išsinuomotą butą, tačiau atsakovas nuolat atvyksta ir į šį butą, nepriklausomai nuo vaikų poreikių kontroliuoja dienos režimą, nurodo, ką vaikai turi daryti. Be to, atsakovas ne kartą yra naudojęs prieš ieškovę ir nepilnametę dukterį A. fizinį smurtą, atsakovo elgesys neigiamai veikia vaikų sveikatos būklę ir vystymąsi, mergaitės gyvena jausdamos nuolatinę nervinę įtampą, stresą ir baimę, tai konstatuota ir medicininėse pažymose. Ieškovės nuomone, toks atsakovo elgesys yra dėl jo psichikos sveikatos sutrikimų. Ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, o vaikų išlaikymo poreikiai dėl pablogėjosios sveikatos padidėjo, todėl priteistas išlaikymas didintinas nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečių vaikų interesus – turėti gyvenamąjį būstą ir saugią aplinką, būtina pakeisti išlaikymo formą, priteisiant dukterims išlaikymą konkrečiu turtu – atsakovui priklausančia 1/2 buto dalimi, įpareigojant atsakovą iš jo išsikelti. Ieškovė teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovo G. P. tėvų valdžią nepilnamečių dukterų A. ir V. atžvilgiu; pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametėms dukterims dydį, jį padidinti nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai; pakeisti priteisto išlaikymo formą, priteisiant dukterims išlaikymą konkrečiu turtu – atsakovui priklausančia 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti atsakovą iš šio buto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, terminuotai apribojo atsakovo G. P. tėvų valdžią dukterų A. ir V. atžvilgiu; padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametėms dukterims iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukteriai nuo pareiškimo padavimo dienos 2004 m. lapkričio 30 d. iki jų pilnametystės; atmetė ieškovės reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir priteisti išlaikymą konkrečiu turtu bei iškeldinti atsakovą iš buto. Teismas laikė, kad yra pagrindas apriboti atsakovo tėvų valdžią tik terminuotai, neterminuotai apriboti tėvų valdžią nėra pagrindo, nes byloje nensutatyta, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas perdėtai kišasi į savo vaikų reikalus, sukelia jiems psichologinio pobūdžio diskomfortą (b. l. 29-57), šie veiksmai susiję su atsakovo sveikatos būkle (b. l. 100, 111). Teismas taip pat atsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad atsakovas daro psichologinį spaudimą savo vaikams (b. l. 63-64). Teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnį išlaikymo formos pakeitimas taikytinas tada, kai nevykdoma pareiga teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kai pasikeičia skolininko turtinė padėtis. Teismas nurodė, kad tik tada, jei atsakovas neturėtų nuolatinio lėšų šaltinių nei mokėti, nei skolai padengti, galėtų būti svarstomas klausimas dėl išlaikymo formos pakeitimo, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuosavybės teisėmis neturi kito gyvenamojo ploto Vilniaus mieste, ieškovė gali visiškai disponuoti savo buto dalimi, esant atsakovo psichologiniam spaudimui – ją parduoti. Teismas, padidindamas iš atsakovo priteistą išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad jis paveldėjo mirusios motinos piniginių indėlių ir nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą, terminuotai apribojo atsakovo G. P. tėvų valdžią dukters A. atžvilgiu iki jai sueis pilnametystė, dukters V. atžvilgiu – vienerių metų laikotarpiui. Teismas pakeitė iš atsakovo priteisto išlaikymo formą, priteisė išlaikymą atsakovo dukterims konkrečiu turtu: atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį priteisė dukterims nelygiomis dalimis: V. – 45/100 šio buto dalis, A. – 5/100 dalis. Teismas taip pat nutarė iškeldinti atsakovą iš minėto buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog parduodant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto dalį, šio turto vertė gerokai sumažėtų, atitinkamai sumažėtų ir ieškovės galimybės įsigyti tinkamą trijų asmenų šeimai gyvenamąjį būstą, tai pažeistų ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus. Teismas konstatavo, kad, šalims gyvenant kartu, neįmanoma užtikrinti sveikos aplinkos mergaičių fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi, ieškovė dėl įkyraus atsakovo kišimosi į jos ir dukterų asmeninius santykius buvo priversta palikti jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį ir nuomotis kitą vieno kambario būstą, be to, nepilnametė A. P., būdama silpnos sveikatos, dirbo vasaros atostogų metu, kad padėtų motinai išlaikyti būstą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo elgesys daro nepataisomą žalą dukterų sveikatai, jos auga nuolat prižiūrimos psichiatrų ir psichologų, diagnozuota depresija, be to, A. bandė nusižudyti, nepilnametes gydanti gydytoja teigė, kad jų būklės pagerėjimui būtina rami aplinka. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmai yra priiešingi dukterų interesams, žaloja A. P. sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas paveldėjo dalį mirusios motinos piniginių indėlių ir nekilnojamąjį turtą, padarė išvadą, kad racionaliausiai ir labiausiai atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus sprendimas yra pakeisti priteisto išlaikymo vaikams formą į išlaikymą turtu, todėl šalių dukterims iš atsakovo priteisė išlaikymą atsakovui priklausančio buto dalimi. Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog yra visos sąlygos taikyti neterminuotą atsakovo tėvų valdžios apribojimą, tačiau teismo sprendimo dalis dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo patikslintina, nustatant tokio apribojimo terminą. Teismas nustatė, kad atsakovas vaikų akivaizdoje įžeidinėja savo buvusią žmoną, naudoja fizinį bei psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, siekia visokeriopai kontroliuoti jų asmeninį gyvenimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovui diagnozuotas šizotopinis sutrikimas (b. l. 100), asmenybė yra konfliktiška, elgesys dažnai būna neprognozuojamas, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš buto yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas G. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai, apribodami atsakovo tėvų valdžią, netinkamai taikė CK 3.180 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyti teisiniai tėvų valdžios ribojimo padariniai, susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant vaikus, nes, nustačius nepagrįstai ilgą tėvų valdžios apribojimo laikotarpį abiejų vaikų atžvilgiu, teismas tinkamai nesubalansavo tėvo ir vaikų teisių ir teisėtų interesų, jų nepagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi atsakovui nustatyto psichinės sveikatos sutrikimo aplinkybe, tačiau jos netyrė ir nevertino, taip pat nenustatė kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidė CPK 159 straipsnį. Atsakovo perdėtas rūpestis savo vaikais pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį negali būti pagrindas tėvų valdžiai apriboti.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas iš atsakovo priteisto išlaikymo dukterims formą, neatsižvelgė į tai, kad paveldėjus motinos turtą su kitais dviem paveldėtojais atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Teismas, priteisdamas buto dalis nepilnamečiams vaikams, nevertino buto vidutinės rinkos vertės, nes priteisus atsakovui priklausiusią buto dalį vaikams, priteistas išlaikymo dydis yra apie 1300–1800 Lt per mėnesį.

3. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nepagrįstu sprendimu pakeisti išlaikymo formą ir apriboti atsakovo tėvų valdžią, nepagrįstai iškeldino atsakovą iš buto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis iš darbo užmokesčio, o išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimas gali būti vykdomas įkeičiant atsakovo paveldėto turto dalį, be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atsakovo buto daliai netaikė CK 3.71 straipsnyje nustatyto uzufrukto, su kuriuo atsakovas būtų sutikęs.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. P. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai apribojo atsakovo tėvų valdžią, nes nustatė tokio aprobojimo įstatyminius pagrindus. Atsakovas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. nutarimu administracinėje byloje yra baustas už tėvų valdžios viršijimą, sprendime konstatuojant, kad atsakovo veiksmai neatitinka CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos auginant ir auklėjant vaikus turinio, jo veiksmai žaloja dukters A. P. sveikatą, nes dėl jų ji priversta lankytis pas gydytojus, bijo tėvo. Teismo nustatyta, kad atsakovui diagnozuotas šizotopinis sindromas, jis ne kartą gydėsi pasichiatrijos ligoninėse ir kt.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė iš atsakovo dukterims priteisto išlaikymo formą, atsižvelgė į VĮ Registrų centro pažymoje nurodytą buto, kurio dalimi buvo priteistas išlaikymas, vertę, atsakovas šios neginčijo. Teismas, pagrįstai atsižvelgęs į laikotarpį, už kurį yra priteisiamas išlaikymas kiekvienai dukteriai, šioms priteisė nelygias buto dalis. Atsakovo argumentas, kad priteisus butą iš esmės pablogėjo jo padėtis, yra nepagrįsta, nes atsakovas paveldėjo brangų turtą – žemę ir mišką Trakų rajone.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, teismas išlaikymo dydį nustatė kas mėnesį mokamomis 200 Lt periodinėmis išmokomis; reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir iškeldinimo iš buto netenkino, nesant faktinio ir teisinio pagrindo šiems reikalavimams tenkinti; laikinai apribojo tėvų valdžią dėl netinkamo šios valdžios įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, laikė, kad yra pagrindas nustatyti išlaikymą turtu – ieškovui priklausančia 1/2 buto dalimi, iškeldinti atsakovą iš buto kaip neturintį teisinio pagrindo jame gyventi.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisės taikymo klausimais, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą bei tėvų valdžios apribojimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Teismui nustačius, kad, pakeitus išlaikymo formą bus tvirčiau apsaugoti vaikų interesai, ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo turėtų būti tenkinamas. Tačiau kad būtų pakeisti išlaikymo dydis ir forma, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios būtinos taikant aptartas materialines teisės normas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo dydžio po 150 Lt kiekvienam vaikui nepakanka, būtina didinti išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą – periodines išmokas į išlaikymą turtu (atsakovui priklausančią 1/2 dalį turto). Sprendžiant šį reikalavimą būtina nustatyti, kokie yra šalių vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis nustatytinas kas mėnesį, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Keičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu, būtina nustatyti, ar priteistinas turtas pagal savo vertę atitinka išlaikymo dydį. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 12 punkto 6 dalis). Aptartos faktinės aplinkybės teismų nėra tiksliai nustatytos, o kasaciniame skunde keliama įstatymo – CK 3.192 straipsnio 2 dalies – taikymo problema, nurodant, jog priteisto išlaikymo dydis yra per didelis palyginus su priteisto turto verte.

Dėl tėvų valdžios ribojimo. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Teismas, išnagrinėjęs konkrečios bylos faktines aplinkybes ir nustatęs, kad padėtis gali pasikeisti, taiko laikiną tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Minėta, jog tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Pagal Lietuvos Aukščiausiajame Teisme formuojamą vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, priimdamas sprendimą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo bei vykdydamas CPK 222 straipsnio 4 dalies reikalavimus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokiu (kokiais) konkrečiu CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu kiekvieno iš vaikų atžvilgiu tėvams apribojama tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002). Skundžiamoje nutartyje nėra tiksliai nustatyta, kokius veiksmus atliko vaikų tėvas, kurie sudarytų įstatyme numatytą pagrindą tėvo valdžiai riboti. Šios faktinės aplinkybės tikslintinos, sprendžiant dėl laikino tėvo valdžios apribojimo CK 3.180 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos tėvų valdžios laikino apribojimo teisinės pasekmės (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.); kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tėvo (motinos) matymasis su vaiku prieštarauja vaiko interesams, apie tai nurodoma teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas savaime nesibaigia ir gali būti panaikintas teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, turi nustatyti ir teismo sprendime nurodyti faktines aplinkybes, nurodytas įstatyme (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kurias nustačius, ribojama tėvų valdžia, taip pat tėvų valdžios laikino apribojimo teisines pasekmes (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nevisiško faktinių aplinkybių nustatymo, kurios yra būtinos taikant įstatymus šalių ginčui spręsti, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis