Administracinio nusižengimo byla Nr. II-74-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00034-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 15.25; 21.10.1; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. balandžio 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. C.,
nukentėjusiajai A. J., jos atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) T. C. (toliau – pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 5 d., apie 14.45 val., T. C. priklausantis šuo be antsnukio įbėgo į A. J. namų teritoriją, pribėgęs užpuolė, apdraskė ir įkando A. J. šuniui, tuo padarytas A. J. 60 Eur turtinę žalą. T. C. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui (šuniui), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda. Tuo pačiu nutarimu T. C. įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai A. J. 60 Eur turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo (išdavimo) dienos.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. C. pateikė teismui skundą, kuriame prašo Institucijos nutarimą panaikinti.
Skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2025 m. vasario 19 d. teikdamas deklaraciją.
Paaiškino, kad su šeima, tame tarpe ir trimis mažamečiais vaikais, atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini) metais. Tekdavo kelis kartus per dieną judėti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, praeiti pro A. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje). Labai dažnai būdavo susiduriama su A. J. palaidu dideliu vilkšuniu. Kartais paprašius iš toli šuo būdavo pririšamas, kartais nieko nebūdavo šalia ir tekdavo apsisukti bei keisti judėjimo kryptį dėl savo ir vaikų saugumo. Į pastabas A. J. nereaguodavo, teigdavo, kad šuo nieko nedaro. Pareiškėjui įsigijus šunį ir jam dar būnant nesubrendusiu, A. J. palaidas vilkšunis buvo jį apkandžiojęs net kelis kartus, bet kadangi nebuvo padaryta gyvybiškai pavojingų sužeidimų, pareiškėjas jį išgydė pats ir niekam pretenzijų nereiškė. Visa tai tęsėsi iki 2024 m. vasaros, kuomet jo įsigytas šuo subrendo – jis užpultas palaido A. J. vilkšunio, nuo jo nepabėgo, kaip iki tol darydavo, ir to pasekoje įvyko keli susidūrimai, kurių metu šunys apsidraskydavo.
2025 m. sausio 5 d., jam vedant šunį su pavadžiu ir antsnukiu (duomenys neskelbtini) gatve, einant pro A. J. namą, staiga iš kiemo, kurio teritorija nėra aptverta ar pažymėta riboženkliais, į gatvę iššoko vilkšunis, pririštas ant ilgos virvės be antsnukio. Akimirksniu šunys priartėjo vienas prie kito ir jų pririšimų juostos persipynė, dėl to pareiškėjo šuns nebuvo įmanoma atitraukti nuo užpuolusio vilkšunio. Šunys kurį laiką pešėsi, pareiškėjas juos skyrė. A. J. kieme tuo metu jokių asmenų nebuvo, todėl pareiškėjui vienintelė išeitis išskirti šunis buvo jo šuns pavadžio atsegimas nuo antkaklio ir atitraukimas nuo užpuolusio vilkšunio. Kadangi buvo slidu, šviežiai pasnigta, jam sunkiai sekėsi tai padaryti, bet galiausiai pavyko. Netrukus, pareiškėjui dar esant netoli A. J. namo bei apžiūrint savo augintinį, į A. J. kiemą išėjo jos tėvas B. J. Pareiškėjas trumpai pasakė, kas įvyko, kad ir vėl susikibo šunys. B. J. prie pareiškėjo apžiūrėjo savo šunį. Kadangi pareiškėjo šuo buvo su antsnukiu, apie galimą žalą A. J. šuniui nebuvo kalbos. Pareiškėjas dėl savo šuns pretenzijų taip pat nereiškė, nors matėsi keli nedideli sužeidimai kaklo bei krūtinės srityse.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jo šuo neturi kilmės dokumentų. Jis, kai eina į vietas, kuriose būna daug vaikų ir mažo dydžio šunų, kadangi jo šuo nėra mažas ir galėtų juos sužeisti, uždeda antsnukį. Įvykio dieną šuniui buvo uždėjęs antsnukį. Šuns antsnukis tamsus, su odinėmis juostelėmis, segasi per kaklą, su sagtelėmis kaip diržo. Pavadėlis medžiaginis kaproninis, išsitraukiantis iš ritės, pavadėlis yra geltonos spalvos, tačiau jis purvinas, todėl spalva atrodo ruda, jis yra 8 metrų ilgio, plonas. Jo šuo yra Cane Corso veislės mišrūnas, jį pirko Lenkijoje. Pas veterinarą nesilanko, nuo pasiutligės skiepijo tėvų veterinaras kaime. Čipo šuo neturi. Šuns amžius – treti metai. A. J. šuo jo šunį buvo apkandžiojęs kelis kartus, bet buvo tokios žaizdos, kad pas veterinarą nematė reikalo vesti. 2025 m. sausio 5 d. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, A. J. namas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtime. Šunų susidūrimas įvyko nepriėjus pačio kampo, iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, ne A. J. kieme. A. J. šuo iššoko prie jo šuns, viskas įvyko akimirksniu, net nespėjo pamatyt, iš kur tas šuo atsirado. Šunys susipynė pavadėliais. A. J. šuo buvo pririštas virve, ji siekė (duomenys neskelbtini) gatvę. Skirdamas šunis galėjo patekti į A. J. kiemą. Šunų grumtynės truko akimirką. Kai susipina pavadėliai, nėra kito būdo – turi paleisti vieną pavadėlio galą, kad ištrauktum jį pro kitą pusę, tačiau kadangi jo šuns pavadėlis buvo su rite, toks ištraukimas būtų nepadėjęs, todėl jis turėjo atsegti kitą pavadėlio galą, kuris yra prie šuns. Tada pavyko šunis išskirti, savo šuns antkaklį laikė sugriebęs ranka. Antsnukis ir antkaklis dedasi atskirai. Kol jis neatsegė savo šuns nuo pavadėlio, tol abiejų šunų pavadėliai buvo susipynę. Po kiek laiko išėjo A. J. tėvas, pažiūrėjo šunį, nieko nesakė apie jų šuns sužalojimus. Kai išėjo A. J. tėvas, pareiškėjas stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėjo šuo po įvykio taip pat buvo apdraskytas kaklo bei krūtinės srityse. A. J. šuns sužalojimų nematė. Po šio įvykio su A. J. bendrauti neteko. Apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas. Naudojasi keturiais el. pašto adresais. Negali pasakyti, koks el. pašto adresas nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenyse. Su nutarimu priteista turtine žala nesutinka, nes ji neįrodyta ir nepagrįsta. Tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Šunys buvo susipynę, susikibę, vartėsi, šokinėjo. Nežino, kur yra A. J. kiemo ribos. A. J. šunį galėjo apdraskyti kitas šuo ar katinas, patekęs šalia jo. Abejoja, ar kąstinė žaizda A. J. šuniui išvis buvo padaryta, nes jos tėvas, apžiūrėdamas šunį, būtų apie ją pasakęs.
Nukentėjusioji A. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog jos šuo A. 2025 m. sausio 5 d. buvo prisegtas prie grandinės (ne virvės, kaip teigė T. C.) ir buvo jai priklausančioje privačioje valdoje. Artimiausią sklypo ribą, besiribojančią su (duomenys neskelbtini) gatve, ir ištemptos grandinės galą skiria 3 metrų atstumas, tad į (duomenys neskelbtini) gatvę jos šuo niekaip negalėjo patekti. Jos šuo buvo išskirtinai tik jai priklausančioje privačioje valdoje ir neturėjo jokios galimybės patekti į gatvę, nes buvo prisegtas prie grandinės, todėl T. C. priekaištas dėl to, kad šuo buvo be antsnukio, yra niekinis. Nors namo teritorijoje riboženkliai nesumontuoti, tačiau sklypas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės suformuotas aukščiau (20–40 cm.), paribyje auga eilė medžių, krūmų, išdėlioti 5 dideli rieduliai. Kai išgirdo šunų kautynių garsus kieme ir pažvelgė pro langą, pamatė, kad jos kiemo teritorijoje T. C. šuo B. užpuolęs jos šunį. B. tuo metu nesegėjo pavadėlio, nebuvo su antsnukiu. Ji prasidarė langą ir sušuko, kad T. C. pasiimtų savo šunį. Kai jis pagaliau išsivedė savo šunį, ji išskubėjo į lauką pas A. Nurodo, kad jei šuo būtų su pavadėliu, tai neįeitų į privačią valdą. Be to, jei šuo būtų su antsnukiu, jis nepultų šuns be antsnukio. T. C. pareiškimas, kad iš namo išėjęs nukentėjusiosios tėvas B. J. priėjo bei apžiūrėjo savo šunį, irgi klaidinantis, nes A. į namo vidų įvedė ir apžiūrėjo pati nukentėjusioji. Teiginys, kad B. buvo su antsnukiu taip pat yra visiškas melas, ką įrodo veterinarijos klinikos išrašas apie kąstinę A. žaizdą po dešine ausimi. Šuo su antsnukiu nesugebėtų taip sužaloti kito šuns. Nukentėjusioji savo šunį skubiai parsivedė namo ir apžiūrėjo galvos, kaklo sritį. Po dešine ausimi aptiko kraujuojančią žaizdą, bandė pati stabdyti kraujavimą, pravalyti sužeidimą. Kai geriau apžiūrėjo, suprato, kad žaizda rimta. Kadangi buvo sekmadienis, veterinarija, kurioje dažniausiai lankosi su savo augintiniais, nedirbo. Susisiekė su veterinare J. U., kuri, žinojo, jei gali, padeda ir ne darbo laiku. Ji pranešė, kad yra išvykusi iš (duomenys neskelbtini), bet vakare grįš ir apie 18.00 val. galės jos šunį priimti. Nuvykus į J. U. veterinarijos kliniką, adresu (duomenys neskelbtini), veterinarė apžiūrėjo šuns sužeidimus, išvalė žaizdą, susiuvo, suleido vaistų ir išleido namo. Tos pačios dienos vakare nukentėjusioji apie įvykį pranešė policijai per e.policija.lt.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2025 m. sausio 5 d. buvo namuose, su mama buvo viename kambaryje, kai išgirdo šunų garsus. Greitai prišoko prie lango, nes langas išeina tiesiai į kiemą, kur tuo metu ant grandinės buvo pririštas jos šuo. Pamatė, kad abu šunys bando vienas kitam įkasti maždaug į kaklo sritį, toks šunų instinktas. T. C. šuo kando jos šuniui į kaklo sritį, tuo metu T. C. tik ateidinėjo, tikrai nesimatė nei jokio pavadėlio, nei antsnukio. Kadangi vyko šunų grumtynės, T. C. šuo pražiotais nasrais kandžiojosi, apie jokį antsnukį negalėjo būti jokios kalbos. Kai pamatė, ji prasidarė langą ir T. C., kuris jau buvo įėjęs į jos kiemą, sušuko, kad pasiimtų savo šunį. Jam nelabai sekėsi atskirti šunis, kadangi jie buvo rimtai susiėmę ir kandžiojosi. Kai tik jis išskyrė šunis, ji išlėkė į lauką ir savo šunį įsivedė į namus apžiūrėti žaizdų. Tuo metu jos tėtis išėjo į lauką. Kaip T. C. nurodo, kad jos tėtis lauke apžiūrinėjo šunį, tai to nebuvo, nes ji šunį įsivedė į rūsį, užlipo laiptais į gyvenamas patalpas ir apžiūrėjo šuns žaizdą, jis kraujavo. Buvo sudėtinga šunį apžiūrėti, nes jis buvo susierzinęs. Bandė užtepti peroksido, bet buvo sunku, nes jam akivaizdžiai skaudėjo. Kai pamatė, kad žaizda rimta, tada pasiskambino veterinarei. Ji buvo išvykusi, todėl pasakė ateiti 18 val. Nuėjus ji apžiūrėjo šunį, konstatavo, kad yra kąstinė žaizda ir ją sutvarkė. Žaizdą išvalė, susiuvo, suleido vaistų. Savo šunį ji naktimis laiko namuose. Dabar jau ir dienomis laiko namuose. Po šio susidūrimo šuo bijojo ir nenorėjo eiti į įprastą vedžiojimo vietą, teko pakeisti vedžiojimo vietą, kur šuo jaustųsi saugus. Dienomis anksčiau jis būdavo pririštas kieme. Kieme jis pririštas grandine, kuri jam leidžia nueiti maksimaliai 3 metrus iki kiemo ribos. Kiemas tvora neaptvertas, oficialių riboženklių nėra. Nuo (duomenys neskelbtini) g. visas sklypas yra pakeltas, tai matosi ir iš topografinės nuotraukos. Ant ribos yra keletas didelių akmenų, auga medžiai ir krūmai. Šunys kovėsi maždaug kiemo viduryje. T. C. šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Ji į lauką išėjo tik tada, kai T. C. šuo pasiėmė savo šunį. Šunų susidūrimas truko iki minutės. Įvykį pro langą matė ir jos mama, matė tiek pat, kiek pati nukentėjusioji. Jos tėvas buvo viduje, snūduriavo, ji parvesdama šunį jam pasakė, kad įvyko grumtynės ir jis išėjo į lauką pasiaiškinti. Ką kalbėjo lauke, ji negirdėjo. Jos šuniui po dešine ausimi buvo kąstinė žaizda, ji kraujavo. Anksčiau toje vietoje nėra turėjęs sužalojimų.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas prašė skundą atmesti, nukentėjusiajai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtinė žala įrodyta ir pagrįsta išlaidomis, patirtomis gydant šunį. Vaizdo įrašai paneigia T. C. nurodytas aplinkybes, kad A. J. šuo gali išeiti iš jos kiemo teritorijos – vienu metu šuo yra paėjęs maksimaliai į priekį, įsitempusi jo grandinė, jis yra toliau nuo sklypo ribos. Objektyviai nepavyko nustatyti T. C. šuns rūšies, tačiau nepriklausomai nuo augintinio veislės asmuo privalo užtikrinti, kad nekiltų žala jam valdant jo naminį gyvūną ir jis yra už tai atsakingas. Šiuo atveju objektyviai įrodyta, kad A. J. padaryta turtinė žala ir ji objektyviai atsirado nuo T. C. šuns, vardu B., padaryto įkandimo. Jeigu būtų buvęs antsnukis, T. C. būtų privalėjęs atlikti veiksmus, nusegant antsnukį, jį nuimant ir kažkur padedant. Veiksmų, charakteringų antsnukio nuėmimui, vaizdo įrašuose nematyti. Be to, objektyviai kitam šuniui patirti įkandimą su antsnukiu neįmanoma.
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareikėjo skundą prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodė, jog 2025 m. sausio 5 d. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate per epolicija.lt buvo gautas A. J. pareiškimas, kad T. C. šunį B. dažnai vedžioja be pavadėlio, jo nesuvaldo, šuo neklauso. Šuo galimai kovinės ar pavojingos veislės, panašus į amerikiečių stafordšyrą ar jo mišrūną. Jos šuo užpultas ne pirmą kartą. Anksčiau 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. spalio 26 d. kreipėsi pagalbos į Kurorto seniūnaitę J. U., ji apie incidentus informavo viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus. 2025 m. sausio 5 d., apie 14.45 vai. išgirdo triukšmą kieme, per langą pamatė T. C. šunį jos privačioje valdoje be pavadžio užpuolusį jos šunį. Atidarius langą sušuko, kad T. C. pasiimtų savo šunį B. Jos šuo A. nukentėjo, po ausimi kąstinė žaizda, veterinarijoje susiūta, paskirtas gydymas namuose. 2025 m. sausio 5 d. pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas iš ligos istorijos dėl šuns kąstinės žaizdos, gydymo suma 60 Eur. Tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. patvirtino nurodytas aplinkybes. Tyrimo metu peržiūrėjus pateiktą M. J. vaizdo kamerų fiksuotą filmuotą medžiagą ir ją išanalizavus matyti, kad A. J. šuo buvo pririštas privačiame kieme prie namo, matyti, kad jis susikabinęs su kitu šunimi tarpusavyje, o vyriškis bando atskirti savo šunį nuo pririšto šuns. 2025 m. vasario 13 d. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, 616 straipsnio 3 dalimi, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Nušalinimų, prašymų iki bylos nagrinėjimo negauta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, t. y. administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra gautas Iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, rodančių, kad asmens teisės buvo pažeistos, byloje nėra.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti nutarimą priėmusios Institucijos pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašus A. J. parodė, kad savo šunį visada laikydavo vaizdo įraše matomoje vietoje. Vaizdo įraše matomas maksimalus atstumas, kiek šuo gali pasitraukti link sklypo ribos. Vaizdo įraše matosi, pro kurį langą nukentėjusioji matė įvykį. Iš ten, kur filmuota, nesimato, jog langas atsidarė. T. C. nurodė, kad vaizdo įrašo metu pavadėlis jau buvo atsegtas, matosi, kad jis pavadėlį laiko rankose, matosi pavadėlio ritė. Įsitempusios šuns grandinės jis nemato. Šunų susidūrimas prasidėjo už medžių, kur matosi ateinantis žmogus. Kai šunys susipynė, jį įsitempė į kiemą. Įraše nesimato, kaip T. C. atsega pavadėlį. Šunį ištempė paėmęs už antkaklio. Pirmiausia jis užfiksavo į lauką išėjusį A. J. tėvą. T. C. sūnus prisivijo jį vėliau. Kiek atsimena, pasiėmęs šunį iš kiemo, turėjo iš karto jį prisirišti su pavadėliu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. skundas netenkinamas, nutarimas paliktinas nepakeistas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. C. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 5 d., apie 14.45 val., T. C. priklausantis šuo be antsnukio įbėgo į A. J. namų teritoriją, pribėgęs užpuolė, apdraskė ir įkando A. J. šuniui, tuo padarydamas A. J. 60 Eur turtinę žalą. T. C. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui (šuniui), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda. Tuo pačiu nutarimu T. C. įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai A. J. 60 Eur turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo (išdavimo) dienos.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Taigi, ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Esminiai šios normos turinio elementai yra išdėstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Pagal T. C. inkriminuoto nusižengimo faktines aplinkybes nurodoma, jog jis pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojas turi pareigą užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Detaliau gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovėse taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuotos Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. M-265. Minėtų Taisyklių 4.3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui. Šunys turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio. Iš privačių teritorijų ir bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose ir pan.) šunys privalo būti vedami tik trumpu pavadėliu. Vedžiojami šunys neturi kelti grėsmės ar diskomforto praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šuo aktyvus arba neramus, loja, rekomenduojama vedžioti su antsnukiu.
Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, motyvuojant tuo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką, dėl ko jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, pasak skundo autoriaus, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas objektyviai neįvertinus visų surinktų įrodymų – byloje esančioje vaizdo medžiagoje nefiksuotas šunų susikibimo momentas ir jo aplinkybės; iš vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti fakto, kad T. C. šuo buvo be antsnukio; byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neleidžia teigti, kad būtent dėl šio įvykio metu patirto sužalojimo buvo taikomas gydymas, kadangi kasos priėmimo kvitas yra 2025 m. sausio 5 d. 19.40 val., o įvykis buvo beveik 6 val. anksčiau; byloje nėra vaizdinių įrodymų apie šuniui padarytus sužeidimus bei jų dydį; abejonių kelia faktas, jog nukentėjusioji nesikreipė į policiją iškart po įvykio, o tik po beveik pusės paros surašė pareiškimą. Teismas sprendžia, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra nepagrįsti ir jo atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nešalina.
Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 5 d. pareiškėja A. J. ePolicija portale pranešė apie 2025 m. sausio 5 d. 14.45 val. įvykį, kurio metu jos šunį privačioje valdoje užpuolė ir sukandžiojo palaidas šuo, kurio šeimininkas yra T. C.. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalą (administracinių nusižengimų byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 6-7).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo N. B. 2025 m. sausio 8 d. nutarimu A. J. pripažinta nukentėjusiąja, pripažinus, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. J. dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalą (administracinių nusižengimų byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 9).
Tyrimo metu liudytoja apklausta D. J. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad 2025 m. sausio 5 d. buvo namuose, su ja buvo ir dukra A. J.. Apie 15 val. lauke išgirdo cypimą ir dundesį, tuomet pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad jų šuo yra susikibęs su kaimynystėje gyvenančio T. C. šunimi, prie jų buvo ir pats T. C., kuris bandė šunis išskirti. Ji T. C. žino, nes jis gyvena už keleto namų nuo jos, taip pat žino kaip atrodo jo šuo, atpažįsta jį nuo tada, kai jis buvo mažas, jo vardas B. Ji išėjo į lauką, o T. C. su šunimi jau nueidinėjo. Jos dukra A. J. šunį parsivedė namo, po susirėmimo su T. C. šunimi ant jų šuns matė sužalojimus, dukra kreipėsi į veterinarę. Ar tąkart T. C. šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu ji nematė, tačiau yra daugybę kartų mačiusi kaip T. C. vedžioja savo šunį be pavadėlio, nepririštą (administracinių nusižengimų byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 10).
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija į bylą pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas nusižengimo momentas. Tyrimo metu renkant duomenis, susijusius su nusižengimu, iš viso buvo gauti aštuoni vaizdo įrašai.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105153400_20250105153443_125979 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d., įrašas pradedamas 15:34:00 val., baigiamas 15:34:42 val. Vaizdo įraše matomas greta gyvenamojo pastato sėdintis šuo. Šalia esančia gatve praeina žmonės, šuo pašoka, eina link jų, tačiau jų nepasiekia, nes jį sulaiko įsitempusi grandinė, kuria šuo yra pririštas. Grandinei įsitempus šuo gatvės pasiekti negali, matomas galimai kelių metrų atstumas iki sklypo ribos.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154505_20250105154524_127284 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d., įrašas pradedamas 15:45:04 val., baigiamas 15:45:23 val. Vaizdo įraše matomi gyvenamojo namo kieme besigrumiantys du šunys ir juos išskirti bandantis vyras. Ankstesniame vaizdo įraše minėtas šuo pririštas grandine, kuri šunims besigrumiant vis įsitempia. Kitas besigrumiantis šuo yra palaidas, nepririštas. Vyrui bandant atitraukti palaidą šunį nuo pririšto šuns, matyti, kad jis įsikandęs į pririštą šunį, jo atitraukti nepavyksta.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154527_20250105154543_128481 (2)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d., įrašas pradedamas 15:45:26 val., baigiamas 15:45:42 val. Vaizdo įraše matomi gyvenamojo namo kieme besigrumiantys du šunys ir juos išskirti bandantis vyras. Nepririštą šunį vyras pagriebia už jo antkaklio, šunis išskiria ir nusiveda tolyn nuo kieme grandine pririšto šuns.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154627_20250105154644_129621 (2)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d. Įrašas pradedamas 15:46:27 val., baigiamas 15:46:44 val. Vaizdo įraše matomas gyvenamojo namo kieme esantis pririštas šuo, iš namo išėjusi moteris jį pasikviečia ir jie abu įeina į namo vidų.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154648_20250105154704_130943 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d. Įrašas pradedamas 15:46:48 val., baigiamas 15:47:03 val. Vaizdo įraše matomas tuščias kiemas, kuriame buvo susikibę šunys. Už medžių einančioje gatvėje matyti du suaugę vyrai ir vaikas bei šuo, jie kalbasi, po to nueina.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154714_20250105154731_132173 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d. Įrašas pradedamas 15:47:13 val., baigiamas 15:47:30 val. Vaizdo įraše matomas iš gyvenamojo namo į lauką išeinantis vyresnio amžiaus vyras, daugiau kieme nieko nėra. Už medžių einančioje gatvėje stovi anksčiau minėti vyras ir vaikas su šuniu. Iš namo išėjęs vyras nueina link medžių, už kurių stovi vyras ir vaikas, gatvėje stovintis vyras numoja ranka.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154738_20250105154806_133465 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d. Įrašas pradedamas 15:47:38 val., baigiamas 15:48:05 val. Vaizdo įraše matomas tas pats vyresnio amžiaus vyras, kuris iš kiemo grįžta į gyvenamąjį namą. Gatvėje buvęs vyras ir vaikas su šuniu nueina ir dingsta iš kameros fiksuojamo vaizdo.
Vaizdo įraše „IP Camera4_Kameros_Kameros_20250105154940_20250105154957_134793 (1)“ matoma data – 2025 m. sausio 5 d. Įrašas pradedamas 15:49:40 val., baigiamas 15:49:57 val. Vaizdo įraše matomas tuščias kiemas, kuriame buvo susikibę šunys. Už medžių einančia gatve praeina žmogus.
Byloje nėra ginčo, kad A. J. ir T. C. priklausantys šunys 2025 m. sausio 5 d., apie 14.45 val. susikibo. To neneigia nei nukentėjusioji, nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kur įvyko šunų susidūrimas, ar T. C. šuo pasivaikščiojimo metu dėvėjo antsnukį ir pavadėlį. Nukentėjusioji ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šias aplinkybes aiškino skirtingai. A. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jos šuo buvo prisegtas grandine, ribojančia šuns galimybę išeiti iš kiemo. Tuo tarpu T. C. teigė, kad nukentėjusiajai priklausantis šuo išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir būtent nukentėjusiajai priklausantis šuo įsitempė jo šunį į A. J. namo kiemą. Teismas tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais dėl šunų susidūrimo vietos nesivadovauja, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai.
Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad šunų grumtynės įvyko ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip nurodo pareiškėjas T. C., o nukentėjusiosios A. J. gyvenamojo namo kieme, t. y. privačioje teritorijoje, kurioje pareiškėjas ir jo šuo neturėjo teisės būti. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog A. J. namo kiemo teritorija nėra aptverta ar pažymėta riboženkliais, tačiau net ir nesant tvoros ar riboženklių, akivaizdu, kur prasideda privati šiam gyvenamajam namui priklausanti teritorija – tiek iš vaizdo įrašų, tiek iš A. J. kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kiemo teritorija apsodinta medžiais ir krūmais, yra paliktas neapsodintas tarpas patekimui į teritoriją, sklypas yra šiek tiek pakeltas, todėl akivaizdu, kad supainioti, kur yra privataus namo kiemas – neįmanoma. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad pareiškėjo T. C. šuo yra palaidas, nepririštas pavadėliu, tuo tarpu A. J. priklausantis šuo yra pririštas namo kieme, patekti už namo teritorijos jis negali, kadangi yra ribojamas jo atstumas. Vaizdo įraše matyti, kad šuns grandinė jam artėjant link sklypo ribų vis įsitempia, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog nukentėjusiajai priklausantis šuo negalėjo išeiti už sklypo ribų į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten užpulti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šunį. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šunys susidūrė nukentėjusiosios namo kieme, t. y. privačioje teritorijoje, į kurią pateko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuo, kadangi buvo vedžiojamas be pavadėlio.
Šiame kontekste pažyminėtina, kad esant tokiai situacijai, kai byloje neginčijamai nustatyta, jog šunų susidūrimas įvyko nukentėjusiosios namo kieme, o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, aplinkybė, ar T. C. šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu, neturi esminės reikšmės. Net jei būtų pasitvirtinusios T. C. nurodomos aplinkybės, kad jo šuo iki šunims susikimbant buvo pririštas pavadėliu, o tik vėliau pavadėlis buvo atsegtas, tai nekeistų skundžiamo nutarimo esmės, kadangi tai reikštų, jog net šunį vedžiojant pririštą, šeimininkas jo nesuvaldė, neišlaikė, nesiėmė visų priemonių neleisti jam patekti į kitiems asmenims priklausantį gyvenamojo namo kiemą, t. y. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui. Pažymėtina, kad ir pats T. C. nenurodė dėl kokių priežasčių jam priklausantis šuo atsidūrė nukentėjusiosios kieme.
Sutiktina, kad byloje pateikti vaizdo įrašai nėra labai geros kokybės, jie filmuoti iš kitapus gatvės esančio pastato, nėra vientisi, tačiau pastebėtina, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas vertina ne atskirus įrodymus, o byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad būtent T. C. šuo įbėgo į nukentėjusiosios namo kiemą, kuriame buvo pririštas nukentėjusiajai priklausantis šuo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojos D. J. duoti parodymai, išrašai ir veterinarinės klinikos. Sugretinus ir sulyginus šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės pasitvirtino.
Teismui taip pat nekyla abejonių, kad T. C. šuo įvykio metu buvo be antsnukio, dėl ko buvo sužalotas nukentėjusiosios šuo. Minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. J. parodymai duoti tiek tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, kuriuose nukentėjusioji nuosekliai paaiškino, kad T. C. šuo kando jos šuniui į kaklo sritį, ji įvykį stebėjo per langą ir matė, kad T. C. šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Po įvykio A. J. parsivedė šunį namo, matė, kad šuo kraujavo, dėl ko kreipėsi į veterinarijos kliniką. Nuvykus pas veterinarijos gydytoją ji apžiūrėjo šunį, konstatavo, kad yra kąstinė žaizda. Iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad A. J. šuo buvo apžiūrėtas 2025 m. sausio 5 d., jam konstatuota kąstinė žaizda po dešine ausimi, apie 2 cm, žaizda išvalyta, užsiūta, paskirtas gydymas namuose (b. l. 30). Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad grumtynių metu šunys buvo plačiai išžiotais nasrais, kando vienas kitam į kaklo sritį, bandant juos atskirti iš pradžių to padaryti buvo neįmanoma, vaizdo įraše matyti, kad palaidas šuo įsikandęs į pririštą šunį, o tai būtų neįmanoma, jeigu šuo dėvėtų antsnukį. Pažymėtina, kad įvykio diena buvo sekmadienis, todėl abejoti A. J. paaiškinimais, kad veterinarinė pagalba šuniui negalėjo būti suteikta per greitesnį laiką, nėra pagrindo. Kitų aplinkybių, kuriomis galėjo būti sužalotas A. J. šuo, teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog T. C., būdamas šuns savininkas, yra atsakingas už šunį, jo gerovę ir apsaugą, privalo užtikrinti, kad jo šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl toks jo elgesys – šuns vedžiojimas be pavadėlio, neužtikrinant, kad šuo nepabėgtų nuo jo, laikytinas neatsargiu ir nepateisinamu elgesiu. Teismo vertinimu, laisvai bėgančio T. C. šuns patekimas į nukentėjusiosios A. J. privačią valdą, kurioje buvo pririštas jos šuo, bei T. C. šuns atlikti veiksmai, t. y. įkandimas A. J. šuniui bei jo sužalojimas, sukėlė A. J. turtinę žalą – ji patyrė sužaloto šuns gydymo išlaidas, dėl ko ji pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja ir nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įpareigotas atlyginti turtinę žalą, kuri pilnai įrodyta kasos kvitu (b. l. 30).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis proceso įstatymų reikalavimų. T. C. kaltė dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.
ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengią nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Kadangi šiuo atveju nusižengimo objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės atskleistos, turinys atskleistas, o jų esmę sudaro Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. M-265 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punkto pažeidimas, skundžiamas nutarimas patikslintinas, nurodant jame šį teisės aktą.
Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui
ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad T. C. šaukimai buvo išsiųsti 2025 m. sausio 10 d. bei 2025 m. sausio 15 d. jo deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (administracinių nusižengimų byla ROIK: (duomenys neskelbtini, b. l. 11-12).
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2025 m. kovo 17 d. rašte Nr. 52-S-798 nurodė, kad Mokesčių mokėtojų registre nuo 2020 m. sausio 9 d. galioja T. C. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurį jis paskutinį kartą patvirtino 2024 m. gruodžio 20 d. 20.18 val. (b. l. 22-23).
Atsižvelgiant į tai, kad T. C. savo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėje sistemoje, kuri naudojama elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti – Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje, jį paskutinį kartą patvirtino 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. trimis savaitėmis anksčiau, nei jam buvo išsiųstas pirmasis šaukimas, laikytina, kad Institucijos 2025 m. sausio 10 d. bei 2025 m. sausio 15 d. siųsti šaukimai jam buvo įteikti tinkamai.
ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą.
Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog T. C. elektroniniu paštu siųsti šaukimai buvo tinkamai įteikti įstatymų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad Institucijos administracinio nusižengimo protokolas buvo teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog Institucija, atlikdama tyrimą bei priimdama procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje, laikėsi ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarkos bei ANK 608 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo protokolo surašymo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tvarkos.
Dėl turtinės žalos
ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
ANK 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.
Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. C. įpareigotas 60 Eur turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo (išdavimo) dienos atlyginti nukentėjusiajai A. J.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu T. C. ginčijo ne tik savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, kuriuo nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, tačiau ir nustatytos turtinės žalos dydžio pagrįstumą.
Teismui šia nutartimi netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir pripažinus, kad administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai, esant pakankamiems jo kaltę pagrindžiantiems įrodymams, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad T. C. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui (šuniui) ir tokiu savo neveikimu padarė turtinę žalą nukentėjusiajai A. J. Tai pagrindžia byloje esantis išrašas iš ligos istorijos, kuriame nurodyta apsilankymo data – 2025 m. sausio 5 d., anamnezė – kito šunio užpultas šuo atvežtas į kliniką, rasta kąstinė žaizda po dešine ausimi, apie 2 cm, žaizda išvalyta, užsiūta, paskirtas gydymas namuose (b. l. 30). Turtinės žalos dydį pagrindžia byloje kartu su minėtu išrašu pateiktas 2025 m. sausio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiskalinis kvitas Nr. *1 – 60 Eur sumai (b. l. 30). Nukentėjusioji A. J. atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje nurodė, kad įvykis nutiko sekmadienį, dienos metu, kai jų įprastai lankoma veterinarijos klinika nedirbo, todėl ji kreipėsi į veterinarę J. U., kuri priima pacientus ir ne darbo metu. Veterinarė nukentėjusiajai pranešė, kad yra išvykusi ir nurodė į kliniką atvykti 18.00 val. Šios aplinkybės pagrindžia, kodėl į veterinarijos kliniką buvo vykstama ne iš karto po įvykio, tačiau praėjus kelioms valandoms. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kadangi ji viso proceso metu laikėsi nuoseklių parodymų, jų nekeitė, be to, jie neprieštarauja bylos medžiagai.
Esant visoms aptartoms aplinkybėms, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusiosios A. J. atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš pareiškėjo T. C. nukentėjusiosios A. J. naudai 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisinei pagalbai apmokėti.
Į bylą pateikta 2025 m. kovo 26 d. sąskaita–faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji A. J. advokatui Vitalijui Vasilionokui sumokėjo iš viso 400 Eur sumą.
ANK 666 straipsnyje numatyti, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas BPK nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagrįstai, iš jo gali būti išieškotos nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, teisinei pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. skundą, nukentėjusiu asmeniu pripažintai A. J. teko savo teisių gynybai samdyti advokatą, kuris susipažino su bylos medžiaga, rengėsi bylos nagrinėjimui bei dalyvavo teismo posėdyje, šia nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas pripažintas nepagrįstu ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nukentėjusiosios atstovo prašymas iš atsakomybėn patraukto asmens priteisti 400 Eur dydžio sumą advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, o prašoma priteisti suma yra proporcinga ir teisinga, todėl ji nukentėjusiosios A. J. naudai priteistina iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1–2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens T. C. skundo netenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, patikslinant nuorodą į kitus teisės aktus ir papildomai nurodant, kad buvo pažeistas Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. M-265 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punktas.
Nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato teisinei pagal apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
