Civilinė byla Nr. e2YT-3538-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00945-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2;
2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 24 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. P..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja E. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja po motinos A. P. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarę, kuri išdavė Liudijimą, suteikiantį teisę gauti visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius mirusiosios teisę į nuosavybėje turėtą turtą ir kuriame nurodoma, kad E. P. mirusios motinos palikimą priėmė. A. P. tėvai – motina U. Š. mirė (duomenys neskelbtini), bei tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, tarp A. Š. mirties ir jo dukros A. P. mirties tebuvo praėję (duomenys neskelbtini), kas paaiškina faktinę aplinkybę, kodėl pareiškėjos motina, sunkiai sirgdama, nespėjo susitvarkyti mirusio tėvo palikimo paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjos motinos A. P. tėvas A. Š. nuosavybės teise turėjo 4,9200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo po tėvo mirties A. P. pati pasirūpinti negalėjo dėl sveikatos būklės, todėl (duomenys neskelbtini) sudarė panaudos sutartį su pažįstama I. I., kad ši prižiūrėtų bei naudotųsi minėta tėvo palikimo dalimi – 4,392 ha žemės sklypu, o miško plotu pasirūpinti A. P. paprašė savo buvusį sutuoktinį C. P.. Tiek mirusi pareiškėjos motina A. P., tiek miręs pareiškėjos senelis A. Š. jokio testamento nepaliko ir nėra jokių asmenų, priėmusių palikimą po jo mirties, pateikiant notarui prašymą dėl palikimo priėmimo. Tokiu būdu, nors pareiškėjos E. P. motina A. P. į notaro biurą po tėvo A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau visą laiką, nuo pat tėvo mirties (duomenys neskelbtini), iki savo pačios staigios mirties (duomenys neskelbtini) (prislėgta ligų, kitų problemų ir būdama sunkios emocinės būsenos nusižudė), jo turtą valdė kaip savo, todėl reikalinga teismo keliu nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą (2025-03-14, CBP-1267).
Suinteresuotas asmuo E. P. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė visiškai sutinkantis su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu bei prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant. Pažymėjo, kad jo ir pareiškėjos motina A. P. faktiškai priėmė savo tėvo A. Š. palikimą, pradėdama jį valdyti po jo mirties, kaip savo. Jis pats motinos pavedimu yra ne kartą ruošęs medieną ir genėjęs medžius senelio A. Š. žemės sklype bei pjovęs žolę, kuo dažniausiai užsiimdavo motinos buvęs sutuoktinis (ir jo tėvas) C. P.. Patikino, kad jam nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios prieštarautų sesers pareiškime išdėstytiems faktams, taip pat neturi papildomos informacijos, kuri nebūtų pateikta pareiškime, jokio ginčo dėl jame nurodytų aplinkybių nėra (2025-03-26, DOK-12396).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esantys mirties įrašai – (duomenys neskelbtini) Nr. 12, (duomenys neskelbtini) Nr. 39, gimimo įrašai – (duomenys neskelbtini) Nr. 7, (duomenys neskelbtini) Nr. 9, bei (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 2386 patvirtina, kad pareiškėjos E. P. motina A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o šios tėvas (ir pareiškėjos senelis) A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. Š. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties dėl likusio palikimo (ne)priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš (duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarės R. D. (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo Nr. 10573 matyti, kad po A. P. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja E. P.; liudijimas išduotas pareiškėjai gauti reikalingus dokumentus, patvirtinančius mirusiosios nuosavybės teises į turėtą turtą. Mirusio A. P. tėvo A. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (t. y. praėjus savaitei po palikėjo mirties) žemės sklypo panaudos sutartimi panaudos davėja A. P. perdavė minėtą žemės sklypą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti panaudos gavėjai I. I.. 2025 m. kovo 3 d. buvusio A. P. sutuoktinio C. P. paaiškinime nurodyta, kad mirusioji dėl prastos sveikatos būklės buvo pavedusi jam prižiūrėti minėto žemės sklypo (kurį buvo įsitikinusi paveldėjusi) dalį tikslu paruošti malkas, išgenėti krūmus bei jį atsodinti. Šie ir kiti kartu su pareiškimu pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos motina A. P. iškart po savo tėvo A. Š. mirties su likusiu jo turtu elgėsi kaip su savuoju, kas atitinka faktinio palikimo priėmimo turinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo A. Š. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. P. po tėvo A. Š. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjos E. P., suinteresuoto asmens E. P. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. P. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo motinos mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina priėmė palikimą po savo tėvo mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos E. P. motina A. P. po tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos E. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
