Civilinė byla Nr. e2YT-2512-1224/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00357-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L.P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys – J.P., J.P., VĮ „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėja L.P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo S.P. mirties, (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S.P. (toliau – ir palikėjas), palikėjas testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja rengdama dokumentus palikimui priimti sužinojo, kad namas, kuriame gyvena, nėra registruotas Registrų centre, todėl nėra įtrauktas į paveldimo turto sąrašą. Pareiškėja paaiškina, jog gyveno minėtame name nuo gimimo kartu su tėvu, po jo mirties liko gyventi. Pareiškėja moka už komunalines paslaugas, namą prižiūri, remontuoja, dirba žemės sklype, prižiūri kitus sklypus: šienauja, prižiūri mišką. Nors prašymo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė ir paveldimo turto nenurodė, tačiau po tėvo S.P. mirties visą palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Šį faktą gali paliudyti pareiškime nurodyti asmenys.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra pradėjęs rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio asmens S.P. turtą, tačiau į notarą suinteresuotas asmuo nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L.P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamasis išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Į bylą taip pat yra pateikti suinteresuotų asmenų J.P. ir J.P. paaiškinimai, kuriose jie nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad palikėjas S.P. gimė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje (duomenys neskelbtini) Sutuoktinė J.P. Kartu su sutuoktine palikėjas buvo susilaukęs dviejų vaikų: L.P. (pareiškėjos) ir J.P.
7. Remiantis Nekilnojamojo registro duomenimis, nustatyta, jog palikėjo vardu buvo registruotas šis turtas: 1) 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2) 4500/13600 dalys 1 3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 8200/38600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Į bylą taip pat yra pateiktas Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų bei palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
8. Pareiškėja L.P. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo S.P. mirties, (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
13. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad S.P. mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos motina J.P., sutuoktiniai taip pat turėjo susilaukę bendrų vaikų: pareiškėjos L.P. J.P., J.P. J.P. ir J.P. pateikė paaiškinimus (atsiliepimus) į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais, neturi pretenzijų bei nurodė, jog pareiškėja viską atlieka teisingai.
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
15. Prie pareiškimo priedų yra pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Šatrininkų seniūnijos 2024 m. spalio 21 d. pažyma Nr. V1-15, kurioje nurodyta, jog J.P., L.P. ir J.P. nuo 2006 m. nuolat gyvena adresu – (duomenys neskelbtini). Taip pat prie pareiškimo priedų yra pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ duomenys, patvirtinantys, kad už tiekiamą elektrą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei kitas paslaugas atsiskaitoma reguliariai, grynaisiais pinigais.
16. Taigi L.P. po tėvo S.P. mirties, priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą taip pat patvirtina deklaruota gyvenamoji vieta minėtame nekilnojamame objekte. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog L.P. iki ir po tėvo S.P. mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L.P. priėmė palikimą, atsiradusį mirus tėvui S.P., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo S.P. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas nustatytinas teismo tvarka su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į palikėjui priklausiusią turto dalį. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos L.P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tėvo S.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu pareiškėjai L.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Tatjana Papinigienė
