Baudžiamoji byla Nr. e1-452-1246/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00695-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
Teismo baudžiamasis įsakymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 10 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas (paskutinius kartus):
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 19 parų arešto bausme;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto bausme;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
1. E. B. kaltinamas tuo, kad, smurtaudamas artimoje, aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. 2025 m. sausio 2 d., apie 18:00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną B. B., t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai B. B. odos nubrozdinimą dešiniame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis E. B., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, iš tikrųjų pasielgė netinkamai ir jaučia kaltę prieš savo mamą. Parodė, kad B. B. yra jo mama, šiaip jų santykiai yra pakankamai normalūs, aišku, visko būna tarp jų, tačiau iš esmės sutaria. Mama vis dar laiko jį mažu vaiku, dažnai nurodo, kaip jis turi gyventi ir ką turi daryti, dėl šių priežasčių dažniausiai tarp jų ir kyla konfliktai. Neneigė, kad retkarčiais vartoja alkoholį, taip buvo ir įvykio dieną, t. y. 2025 m. sausio 2 d., tą dieną jie šventė Naujuosius metus, neneigė, jog tada vartojo alkoholį kelias dienas iš eilės, vis gi Naujieji metai. Nuėję pas dėdę Č. Š. į namus, kur ir viskas įvyko, (duomenys neskelbtini), jis, mama ir jo sugyventinė (jos duomenų pateikti nepageidauja, nenori, kad ji būtų apklausiama ikiteisminio tyrimo metu) vartojo alkoholį. Įvykio dėdė Č. matyti negalėjo, nes tuo metu miegojo visai kitame kambaryje, jau buvo girtas, jie vartojo alkoholį tryse pas dėdę namuose. Vienu metu mama jam pradėjo aiškinti, kaip jis turi elgtis, ką turi daryti, pamokslauti, jis mamai pasakė, kad ji jam neaiškintų, kaip jis turi elgtis, kad jau seniai nebėra vaikas, tačiau mama nenustojo. Paprašė jos nustoti jam pamokslauti ir persėsti nuo jo toliau, tačiau mama, irgi, būdama neblaivi, tik provokavo tarp jų konfliktą, jis prašė jos nustoti, net kelis kartus įspėjo, kad užsičiauptų, tačiau mamai tai buvo nė motais, ji ir toliau kalbėjo neužsičiaupdama prie jo sugyventinės, koks jis yra netikęs. Todėl jis neišlaikęs ir sudavė mamai vieną kartą į veido sritį, kad ji tiesiog apsiramintų, po smūgio mama staigiai tiesiog išėjo iš namų, pasakė, kad kreipsis į policiją. Jau tada, suprasdamas, kad pasielgė netinkamai, pasišalino iš dėdės namų ir policijos nelaukė, bijojo. Iš tikrųjų sutinka, kad 2025 m. sausio 2 d. perlenkė lazdą, nevertėjo jam taip elgtis, t. y. mušti mamos, jis tą dieną irgi buvo neblaivas, o mama niekada nepraleidžia progos jį pažeminti. Taip žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kas peraugo iki fizinės jėgos naudojimo. Taip, jis sudavė mamai B., nekontroliuodamas savo pykčio, sudavė kumščiu į veidą. Šiai dienai dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, jam gėda dėl tokių neteisėtų veiksmų prieš mamą. Dėl sumušimo mamos jau yra atsiprašęs, jie yra susitaikę, jai dažnai paskambina, bendrauja (šiuo metu yra pametęs telefoną, todėl skambina iš draugų telefonų, duoda apie save žinoti, kad mama nepergyventų). Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su laisvės apribojimo bausme. Kaip minėjo, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, daugiau neturi ko pasakyti, tik dėl jo kaltės mama B. patyrė fizinį skausmą.
3. Kaltinamojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2025 m. sausio 1 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu; 2025 m. sausio 6 d. nukentėjusiosios B. B. parodymais; 2025 m. vasario 19 d. papildomais nukentėjusiosios B. B. parodymais; 2025 m. sausio 9 d. asmens apžiūros protokolu; 2025 m. sausio 20 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu; 2025 m. sausio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu.
4. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
5. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.
6. Kaltinamajam E. B. BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma. Nukentėjusioji B. B. 2025 m. vasario 19 d. pasirašytinai informuota dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusioji pareiškė, kad sutinka ir skundo neteiks.
7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos bylą baigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
9. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties E. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė E. B.; 2025 m. sausio 9 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad B. B. dešinėje pusėje, veido srityje, virš akies yra mėlynė, kuri yra pageltonavusi; 2025 m. sausio 20 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada, kad B. B. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2025 m. sausio 2 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai B. B. odos nubrozdinimą dešiniame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
10. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji B. B. yra kaltinamojo motina, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo artimajai giminaitei – motinai B. B..
11. Nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir nėra saistomas prokurorės siūloma ar kaltinamojo pageidaujama bausme (jos rūšimi ir dydžiu) (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTFTLTg0LTM1MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1S-84-350/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1S-84-350/2024">e1S-84-350/2024</a>; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-8-1035/2023).
12. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
13. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
14. Prokurorė siūlo skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
15. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis ankščiau yra teistas, paskutinį kartą 2024 m. spalio 15 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį, nedirbantis. Byloje nėra duomenų apie E. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (iš kaltinamojo žodžių nesigydė).
16. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-445/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-445/2011">2K-445/2011</a>).
17. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, sukeltas pasekmes, jų sunkumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką, prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
18. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, taikant pirmiau nurodytus įpareigojimus.
19. Pranešus E. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
20. Prokurorė taip pat prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
21. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
22. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma, ir įvertinus tai, kad E. B. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
23. Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. (E. B.) galutinę bausmę
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, E. B. (E. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. B. (E. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. B. (E. B.), išaiškinti, kad:
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
E. B. (E. B.), taip pat išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Sanačinienė
