Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-7-61-684/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00057-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2; 32.5; 35.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Netimpex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sunsation“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Netimpex“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 8 d. hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas UAB Medicinos bankas ir trečiasis asmuo BUAB „Sunsation“ 2008 m. vasario 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN 47894, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui 133 225 Eur kreditą. Kredito gavėjo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka 2008 m. vasario 8 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto rinkos vertė – 660 000 Lt (191 149,21 Eur). Kauno apygardos teismui 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlus ieškovui bankroto bylą, paskirtasis įmonės bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo sudarytus sandorius, nustatė, kad ginčijamas įkeitimo sandoris prieštaravo pagrindiniam įmonės veiklos tikslui – siekti pelno, nes iš šio sandorio ieškovas negavo jokios naudos ar lėšų, kurios galėtų būti naudojamos įmonės veiklai vykdyti. Ginčijamas sandoris nepagrįstai apsunkino įmonės disponavimą įkeistu nekilnojamuoju turtu, nes potencialūs pirkėjai nėra suinteresuoti įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra suvaržytas hipoteka, ir pažeidė įmonės kreditorių interesus. Šalys, sudarydamos hipotekos sandorį, negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad šis sandoris ekonomiškai nenaudingas ieškovui ir pažeidžia jo turtinius interesus. Atsakovas nesilaikė reikalavimo domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek to reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, todėl šio sandorio šalys pripažintinos nesąžiningomis. Ieškovas neturėjo jokios pareigos sudaryti šio sandorio, kuris buvo sudarytas jam esant faktiškai nemokiam.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 8 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas UAB „Sunsation“ įkeitė UAB „Netimpex“ negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įkeičiamo turto rinkos vertė – 660 000 Lt (191 149,21 Eur), UAB Medicinos bankui 2008 m. vasario 6 d. kredito sutarties Nr. LOAN 47894 įvykdymui užtikrinti; priteisė iš atsakovo ieškovui 480 Lt (139,02 Eur) ir valstybei 146 Lt (42,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad ginčijamas įkeitimo sandoris prieštarauja ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tikslams (gauti pelno (pajamų) iš vykdomos komercinės veiklos) ir pažeidžia jo kreditorių interesus (CK 1.82, 6.66 straipsniai). Teismas, spręsdamas sandorio nuginčijimo klausimą CK 1.82 straipsnio pagrindu, nurodė, kad šiuo teisiniu pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Įvertinęs ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovo finansinę padėtį sudarant sandorį, teismas vienintelio akcininko sprendimą įkeisti ieškovo nekilnojamąjį turtą, užtikrinant trečiojo asmens skolinius įsipareigojimus, laikė ekonomiškai nenaudingu. Kadangi kito materialaus turto ieškovas neturėjo, tai ginčijamu sandoriu jis sumažino savo mokumą ir galimybes tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, šio sandorio sudaryti neprivalėjo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris prieštaravo ieškovo tikslams. Spręsdamas dėl atsakovo nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, teismas, įvertinęs Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgęs į sandorio sudarymo aplinkybes bei turinį, padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumo prezumpciją, todėl sprendė, jog nėra CK 1.82 straipsnio sąlygų sandoriui nuginčyti (CPK 178 straipsnis).

Teismas, spręsdamas dėl CK 6.66 straipsnio sąlygų egzistavimo, pažymėjo, kad šiuo atveju hipotekos sutarties sudarymas negali būti pripažįstamas normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes tokiu sprendimu ir jį įgyvendinančiais veiksmais buvo sudarytas be objektyvaus pagrindo ieškovo daiktines teises suvaržantis, ūkiškai neracionalus, rizikingas, įmonei ekonomiškai nenaudingas, jos turtinę padėtį apsunkinantis ir kreditorių teisėtus interesus pažeidžiantis sandoris. Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, turėjo daug pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, jo skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo būseną. Neatsižvelgdamas į tai, ginčijamu sandoriu ieškovas prisiėmė prievolę užtikrinti kito juridinio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydamas savo daiktines teises, apsunkindamas finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą hipotekos sandorį; nenustatyta aplinkybių, kurios būtų ribojusios ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų lėmusios būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sandorį. Ieškovo valdymo organai ir dalyviai žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia įmonės kreditorių teises. Kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris, tai teismas padarė išvadą, kad, nepaisant atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo, šis pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ginčo santykiams pagrįstumo, įvertinęs ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė ilgą laiką buvo įsiskolinusi dideliam kreditorių skaičiui, geruoju su jais neatsiskaitė, jos finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo būseną. Nepaisydamas to, ginčijamu sandoriu ieškovas prisiėmė prievolę užtikrinti su juo nesusijusio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydamas savo daiktines teises, apsunkindamas finansinę padėtį ir kreditorių interesus. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nekonstatuota jokių imperatyvų, kurie būtų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų lėmę būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sutartį. Įmonės valdymo organai žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia įmonės kreditorių teises. Teismas pažymėjo, kad vertinant ginčo sandorį sudariusio asmens (šiuo atveju – ieškovo) atstovų nesąžiningumą nėra reikalaujama, jog jų žinojimas būtų nukreiptas į konkretų įmonės kreditorių, užtenka žinojimo, kad toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą ar kitaip pažeis kreditorių interesus.

Teismas, vertindamas faktines ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad sandorio šalies – atsakovo – nesąžiningumo, kaip vienos iš sandorio negaliojimo sąlygų, įrodinėjimas šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ginčijama įkeitimo sutartis laikytina neatlygintiniu sandoriu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 2 dalis). Esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad ieškovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą norėdamas apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama užtikrinti su įkaito davėju nesusijusio juridinio asmens (byloje – trečiojo asmens) skolinių įsipareigojimų atsakovui įvykdymą. Taigi šiuo atveju buvo registruojama sutartinė svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 straipsnio 3 dalis, 4.181 straipsnis). Nesant duomenų apie ieškovo gautą atlyginimą ar kitokią naudą iš ginčo sandorio, teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis, todėl įrodinėjant jo negaliojimą CK 6.66 straipsnyje nustatytu teisiniu pagrindu kitos įkeitimo sandorio šalies – įkaito gavėjo – sąžiningumo ar nesąžiningumo konstatavimas teisinės reikšmės neturi, nes neatlygintinis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Teismas, darydamas išvadą dėl ginčo sandorio neatlygintinumo, įvertino tą aplinkybę, kad įkaito davėjo (ieškovo) ir įkaito gavėjo (atsakovo) tarpusavio santykiai nesiejami su šiuo įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens prievole atsakovui pagal kredito sutartį. Atsakovo argumentai, kad jam pagal sudarytą kredito sutartį su trečiuoju asmeniu po įkeitimo sandorio sudarymo atsirado prievolė išmokėti trečiajam asmeniui kreditą, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo sandoris atlygintinis. Šiuo atveju būtina atskirti atsakovą ir trečiąjį asmenį siejusius teisinius santykius, kurie savo prigimtimi yra prievoliniai, nuo teisinių santykių, siejusių atsakovą ir ieškovą, kurie savo prigimtimi yra daiktiniai. Vertinant, ar svetimo daikto hipoteka yra atlygintinis sandoris, ar ne, būtina vertinti būtent šio sandorio sąlygas, o ne atsakovą ir trečiąjį asmenį siejusios sutarties sąlygas. Sudarant svetimo daikto hipotekos sandorį, nei tokiame sandoryje, nei kitose sutartyse nebuvo aptartas atlyginimas įkaito davėjui už įkaito pateikimą. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į svetimo daikto hipotekos prigimtį, toks susitarimas galimas tarp įkaito davėjo ir skolininko, kurio prievolės užtikrinamos svetimo daikto hipoteka. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl atlyginimo už svetimo daikto hipoteką, nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti atlygintiniu.

Ginčo sandorio neatlygintinumo nepaneigia ir tai, kad ieškovas išieškojimo iš svetimo daikto atveju būtų įgijęs į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 2 dalis, straipsnio redakcija galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). Toks atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimas negali būti prilygintas turtinio pobūdžio teisinių padarinių (naudos, lengvatų gavimui) sukėlimui, nes įgyvendindamas tokio pobūdžio teisę ieškovas tik būtų kompensavęs savo patirtus praradimus (sumokėtą sumą už trečiąjį asmenį ar dėl daikto praradimo patirtus nuostolius).

Tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti ieškovo akcininko valdomo trečiojo asmens prievoles atsakovui, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo laikyti jį atlygintiniu, nes atsakovo ir ieškovo prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas būtų gavęs naudos, nesiejo. Ieškovo turtas nuo jo akcininko (dalyvio) turto yra atskirtas, todėl, net ir nustačius tą aplinkybę, kad ieškovo akcininkas iš sudaryto sandorio gavo kokios nors naudos, nebūtų pagrindo šį sandorį pripažinti atlygintiniu ieškovo atžvilgiu. Teismas nurodė, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo akcininko vykdyta ieškovo ir trečiojo asmens valdymo politika, bendros finansinės naudos siekimu, gali būti reikšmingos sprendžiant juridinio asmens dalyvio atsakomybės CK 2.50 straipsnio pagrindu klausimus, o ne dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, CK 6.66 straipsnio straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, teismai, pripažindami ginčijamą įkeitimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, pažeidė CK 6.66 straipsnio 4 dalį, 4.197 straipsnį, kuris nagrinėjamu atveju turi būti taikomas kartu su CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai neišaiškino CK 4.197 straipsnio 6 dalies. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2013">3K-3-293/2013</a>, kurioje buvo nagrinėjamas sąžiningo svetimo daikto hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos klausimas, taip pat nuo kasacinio teismo jau nuo 2002 metų nuosekliai formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose dėl sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-7-829/2002; teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. AB „Dara“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2004; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bajorkiemis“ v. AB DNB bankas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2012">3K-3-546/2012</a>). Nurodomi šie konkretūs argumentai:

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175,4.176, 4.177, 4., 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190,4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207,4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226,4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192-1, 4.194-1 straipsniais įstatymu (toliau – ir CK pakeitimo įstatymas) CK 4.197 straipsnis papildytas 6 dalimi, nustatančia sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių apsaugą hipotekos sandorį pripažinus negaliojančiu. Tačiau šiuo įstatymu nebuvo nustatyta CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymo tvarka hipotekos lakštams, įregistruotiems iki įsigaliojo CK pakeitimo įstatymas. Dėl šios priežasties teismai, nagrinėdami bylą, privalėjo remtis CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir taikyti įstatymo analogiją ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Kadangi šis įstatymas nustatė taisykles, taikomas sandorių negaliojimo padariniams nepriklausomai nuo to, kada sudarytas sandoris – iki CK įsigaliojimo ar po CK įsigaliojimo, tai minėta teisės norma, taikant įstatymo analogiją, turi būti taikoma ir nustatant, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu padarinius, galioja nepriklausomai nuo to, kada buvo sudarytas hipotekos lakštas – iki CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo, svarbu tik tai, kad hipotekos lakštas būtų pripažintas negaliojančiu po CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2012 m. liepos 1 d.

Ginčijamas hipotekos lakštas skundžiamais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu jau po 2012 m. liepos 1 d., todėl teismai privalėjo vadovautis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi ir ją taikyti arba jos netaikyti priklausomai nuo atsakovo (ne)sąžiningumo.

2. CK 4.197 straipsnio 6 dalis yra specialioji teisės norma, ginanti sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nepaneigiant svetimo daikto hipotekos instituto, kuris savo esme dažniausiai yra neatlygintinis (kurio atlygintinumas iš esmės nepriklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios), todėl taikoma ir bankrutuojančio įkaito davėjo atžvilgiu svetimo daikto hipotekos instituto atveju. Nors Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, tačiau po hipotekos reformos įsigaliojusi CK 4.197 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymui ir yra speciali CK 6.66 straipsnio 2 dalies bei 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl privalėjo būti taikyta šioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovas yra sąžininga ginčijamo hipotekos sandorio šalis, todėl, netaikydami CK 4.197 straipsnio 6 dalies, nepagrįstai neapgynė sąžiningo daiktinės teisės turėtojo (hipotekos kreditoriaus) teisių ir teisėtų interesų.

3. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svetimo daikto hipoteka gali būti atlygintinė. Iki tol galiojusi CK redakcija taip pat nedraudė atlygintinės svetimo daikto hipotekos, tačiau šalių teisė susitarti dėl atlyginimo expressis verbis CK nebuvo nustatyta. Atlygintinumas nėra svetimo daikto hipotekos savybė, taip pat jis nėra preziumuojamas. Dėl atlyginimo įkaito davėjui už įkaito pateikimą skolininkas ir įkaito davėjas gali susitarti bet kuriuo metu. Svetimo daikto hipotekos (ne)atlygintinumas nepriklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios, tai yra skolininko ir įkaito davėjo susitarimo rezultatas. Net ir tuo atveju, jeigu skolininkas ir įkaito davėjas susitartų dėl atlyginimo įkaito davėjui už įkaito pateikimą, tai dar nereikštų, kad svetimo daikto hipoteka yra realiai atlygintinė, nes tuo atveju, jeigu skolininkas pažeis savo įsipareigojimus ir nesumokės atlyginimo, svetimo daikto hipoteka bus neatlygintina. Tokia situacija iš esmės diskredituoja svetimo daikto hipotekos, kaip vienos iš hipotekos rūšių, institutą, nes hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, įtvirtinta CK 4.170 straipsnio 3 dalyje, tampa priklausoma nuo skolininko ir įkaito davėjo susitarimo ir (ar) skolininko įsipareigojimo sumokėti atlyginimą už įkaito pateikimą, įvykdymo.

Pažymėtina, kad hipotekos kreditorius nedalyvauja skolininko ir įkeisto daikto savininko santykiuose ir jam nežinoma, kokių prievolinių santykių pagrindu toks įsipareigojimas prisiimamas, ar už tai atlyginama. Svetimo daikto hipotekos atveju susiklosto hipotekos kreditoriaus irįkeičiamo daikto santykis, nes hipotekos kreditorius į įkeistą daiktą įgyja daiktines teises, tačiauneįgyja teisių ar pareigų į įkeisto daikto savininką. Dėl to hipotekos kreditorius turi galimybę patikrinti tik išorinius sudaryto sandorio teisėtumo požymius ir išorinę valios išraišką tokį sandorį sudaryti, tačiau neturi priemonių aiškintis ir patikrinti vidinio valios sudaryti įkeitimo sandorį mechanizmo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertinant hipotekos kreditoriaus poziciją, prievolė, kuri užtikrinama hipoteka (kredito suteikimas), yra atlygintinė, o hipotekos kreditorius įgyja daiktinę teisę į įkeistą daiktą tik tokios apimties, kiek įvykdo prisiimtą prievolę (suteikia kreditą). Sandorį pripažįstant negaliojančiu, nepaisant hipotekos kreditoriaus sąžiningumo, sudaromos prielaidos skolininkui ar įkaito davėjui piktnaudžiauti tokiomis nuostatomis ir hipotekos kreditorius negali būti tikras, kad galės pasinaudoti šiuo prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teisės taikymoir aiškinimo praktika sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimaispatvirtina, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės ginamos taip pat, kaip ir sąžiningo daiktinėsteisės įgijėjo, o atsižvelgiant į tai, kad realus svetimo daikto hipotekos buvimas atlygintiniu arneatlygintiniu sandoriu iš principo nepriklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios, actio Pauliana bylose dėl specifinių svetimo daikto hipotekos instituto savybių privalu visais atvejais įrodinėti hipotekos kreditoriaus sąžiningumą ir svetimo daikto hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas hipotekos kreditoriaus nesąžiningumas, t. y. įrodytas visas CK 6.66 straipsnyje nurodytų aplinkybių visetas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2013">3K-3-293/2013</a>, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar svetimo daikto hipoteka yra atlygintinis, ar neatlygintinis sandoris, nagrinėjant ginčą dėl svetimo daikto hipotekos sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, privaloma įrodyti hipotekos kreditoriaus nesąžiningumą. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad atsakovas, t. y. svetimo daikto hipotekos kreditorius, yra sąžininga ginčo hipotekos sandorio šalis, skundžiami procesiniai sprendimai turi būti panaikinti, kaip prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai svetimo daikto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimais.

5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu visą hipotekos sandorį, o ne jo dalį, t. y. tiek, kiek būtina ginčo hipotekos sandorio metu buvusių ieškovo kreditorių reikalavimams patenkinti, netinkamai aiškino CK 6.66 straipsnio 4 dalį. Nors iš konkretaus bankrutavusios įmonės turto (grąžinamo bankrutuojančiai įmonei actio Pauliana pagrindu) negalima tenkinti ieškinį pareiškusio konkretaus kreditoriaus reikalavimo dėl bankroto proceso ypatumų, tačiau tai nereiškia, kad esant pradėtai skolininko bankroto procedūrai bet kuris ginčijamas sandoris turi būti naikinamas visa apimtimi, o ne tik tiek, kiek pažeidė jo sudarymo metu egzistavusių bankrutavusios ar bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisiniai padariniai nustatomi teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Spaudos magnatai“ v. UAB,,Sekundės redakcija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2008">3K-3-176/2008</a>), todėl aplinkybė, kad ieškovui iškelta bankroto byla, nekeičia actio Pauliana taikymo sąlygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje, tiek, kiek tai susiję su ieškovo kreditorių, buvusių sudarant ginčijamą hipotekos sandorį, teisių pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad sudarydamas ginčo hipotekos sandorį ieškovas turėjo kreditorių, turinčių 72 338,30 Lt (20 950,62 Eur) reikalavimo teises į jį. Kitų, dabar esančių, ieškovo kreditorių reikalavimai sudarant ginčo sandorį neegzistavo (byloje yra nustatytos aplinkybės, kad nors kreditoriai bankroto byloje yra tie patys, kurie buvo ir sudarant ginčo sandorį, tačiau ginčo sandorio sudarymo dieną buvę ir bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai yra ne tos pačios kilmės – per laikotarpį nuo ginčo sandorio sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo dalis skolų buvo padengta ir atsirado naujų), todėl ginčo hipotekos sandoris, kuriuo užtikrintas 460 000 Lt (133 225,21 Eur) prievolės įvykdymas, galėjo būti pripažintas negaliojančiu tik ta apimtimi, kiek tai būtina ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu egzistavusiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>, nurodyti išaiškinimai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Netimpex“ prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie esminiai argumentai:

1. Byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos, todėl ginčijamas hipotekos sandoris pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Kadangi hipotekos sandoris buvo neatlygintinis, tai atsakovo (ne)sąžiningumas, kaip viena iš sandorio negaliojimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 2 dalis). Atsakovo nurodoma CK 4.197 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XM843 (toliau – ir Įstatymo) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Dėl to materialiosios teisės normų pakeitimai, tarp kurių yra ir CK 4.197 straipsnio 6 dalis, negali būti taikomi su proceso teisės normomis, galiojusiomis iki CK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Tai reiškia, kad hipotekos instituto pasikeitimai privalo teismų būti taikomi tik kompleksiškai su proceso teisės normų pasikeitimais, nes pasikeitusių materialiosios teisės normų negali reglamentuoti nepakeistos proceso teisės normos ir atvirkščiai. Ginčijamas hipotekos lakštas buvo pripažintas negaliojančiu pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, o ieškinys teismui buvo pateiktas dar 2012 m. sausio mėnesį, kai nei CPK, nei CK pakeitimo įstatymai negaliojo. Dėl šios priežasties teismai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma ir ją taikyti arba jos netaikyti.

2. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose. Kasaciniame skunde nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, teisinis reglamentavimas netapatus, todėl teismai neprivalėjo jomis ir jose nurodytais išaiškinimais vadovautis nagrinėjamoje byloje.

3. Ginčijamas hipotekos sandoris pagrįstai, nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pripažintas negaliojančiu visa apimtimi (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnis).

Trečiasis asmuo BUAB „Sunsation“ nepateikė atsiliepimo į atsakovo UAB Medicinos banko kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2014 m. liepos 7 d. gautas pareiškėjos J. K. prašymas patraukti ją byloje trečiuoju asmeniu ir, panaikinus skundžiamus procesinius sprendimus, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja nurodė, kad ji ir nagrinėjamos bylos ieškovas yra atsakovo bendraskoliai, nes abu užtikrino tą pačią trečiojo asmens prievolę: ieškovas – įkeisdamas nekilnojamąjį turtą, o ji – laiduodama. Dėl šios priežasties ji, kaip trečiojo asmens laiduotoja ir solidari atsakovo bendraskolė, yra tiek teisiškai, tiek materialiai suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, nes, panaikinus ginčijamą hipotekos lakštą, ji lieka vieninteliu asmeniu, užtikrinusiu pagrindinę prievolę pagal kredito sutartį. Jeigu hipotekos lakštas nebūtų panaikintas, tai ji, remiantis CK 6.83 straipsnio 4 dalimi, perimtų atsakovo teises, įskaitant užtikrinančias teises, t. y. hipoteką. Skundžiamais procesiniais sprendimais pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, pagrindinę prievolę užtikrinančių teisių perėmimas tapo neįmanomas, t. y. iš esmės ji pagrindinės prievolės už skolininką įvykdymo atveju prarado teisę nukreipti 170 697 Eur reikalavimą į įkeistą turtą. Pareiškėja pažymėjo, kad ji laidavo tik esant esminei laidavimo sandorio sudarymo sąlygai – įkeistam nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija suteiktą kreditą, tikėdamasi, jog prievolės vykdymo sąlygos nebus keičiamos. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėja yra suinteresuota dalyvauti nagrinėjamos bylos procese, teikti savo poziciją dėl ginčijamo hipotekos sandorio galiojimo ir naudotis visomis kitomis įstatymo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismui neįtraukus jos į procesą buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Šis proceso teisės normos pažeidimas turėjo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme panaikinant sprendimą absoliučiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl svetimo daikto hipotekos sandorio galiojimo, jį ieškovas ginčijo CK 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 1.82 straipsnyje įtvirtinto pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos, įtvirtintos CK 6.66 straipsnyje. Atsakovas (kasatorius), iš dalies nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakė tik dėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263, 301, 320 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo. Atsakovas (kasatorius), nesutikdamas su šiomis teismų išvadomis, kasaciniame skunde kelia klausimą tik dėl vienos iš šių, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų, sąlygų – jo, kaip ginčijamo hipotekos sandorio šalies, sąžiningumo. Kasatoriaus teigimu, teismai, nepagrįstai nusprendę, kad hipotekos sandoris yra neatlygintinis, padarė netinkamą išvadą, kad jo, kaip sandorio šalies, sąžiningumas, remiantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, nėra reikšmingas. Be to, kasatorius teigia, kad teismai, gindami jo, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teises, nagrinėjamu atveju turėjo taikyti nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CK 4.197 straipsnio 6 dalį, taip pat atsižvelgti į restitucijos specifiką sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bankroto procese Atsižvelgdama į kasaciniu skundu suformuotas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, išplėstinė teisėjų kolegija pasisako tik kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais.

Dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo ir su tuo susijusio hipotekos kreditoriaus sąžiningumo vertinimo pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sąlygų viseto egzistavimo, padarė išvadą, kad ginčijamas hipotekos sandoris yra neatlygintinis, todėl kasatoriaus sąžiningumas ar nesąžiningumas sudarant šį sandorį neturi teisinės reikšmės. Teismai nurodė, kad nesant duomenų apie ieškovo gautą atlyginimą ar kitokią naudą iš ginčo sandorio ginčijamas svetimo turto hipotekos sandoris, kai įkaito davėjas (ieškovas) užtikrino svetimą (trečiojo asmens) prievolę, yra neatlygintinis. Teismai hipotekos sandorio neatlygintinumą konstatavo nesant įkaito davėjo (ieškovo) ir skolininko (trečiojo asmens), kurio prievolė užtikrinta svetimo turto hipoteka, susitarimo dėl atlyginimo už svetimo daikto hipoteką.

Kasatorius, nesutikdamas su tokiomis teismų išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumas negali būti vertinamas pagal CK 4.181 straipsnio 2 dalies (2011m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 redakcija) nuostatas, nes ši sąlyga nepriklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios ir ji tampa priklausoma nuo skolininko ir įkaito davėjo susitarimo ir (ar) skolininko įsipareigojimo sumokėti atlyginimą už įkaito pateikimą įvykdymo, o hipotekos kreditorius neįgyja daiktinės teisės neatlygintinai, nes suteikia paskolą skolininkui.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo taikant CK 6.66 straipsnį nėra vienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2012">3K-3-546/2012</a>, kurioje buvo sprendžiamas hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindais klausimas, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria hipotekos sandoris buvo pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir laikytas neatlygintiniu, dėl ko teismas nevertino šalies sąžiningumo, ir konstatavo, kad tokiu atveju reikia vertinti kreditoriaus sąžiningumą, tačiau atskirai nepasisakė dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo vertinimo. Ši teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė yra patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2013">3K-3-293/2013</a>, kurioje buvo sprendžiamas laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2014">3K-3-41/2014</a>, kurioje buvo sprendžiamas žemės sklypo hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kai turtą svetimo turto hipoteka įkeitė susiję asmenys (tėvas sūnaus įmonės naudai), kasacinis teismas pasisakė, kad svetimo turto hipotekos sandoris yra neatlygintinis sandoris.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2015">3K-3-41/2015</a>, kurioje actio Pauliana pagrindu buvo ginčijama laidavimo sutartis, išaiškinta, kad neatlygintiniais laikomi tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą iš kitos šalies negauna jokio atlygio. Tai reiškia, kad neatlygintinio sandorio atveju nėra priešpriešinės kitos sandorio šalies pareigos pateikti tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą. Sprendžiant dėl to, ar reikia konkrečioje situacijoje nustatyti trečiojo asmens nesąžiningumą, būtina įvertinti tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs ginčijamos sutarties pagrindu reikalavimo teisę skolininkui, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio pareigų skolininkui. Tik tokio sandorio atveju (kai trečiasis asmuo neturėjo jokių papildomų turtinių įsipareigojimų skolininko atžvilgiu) trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį. Šioje nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgęs į laidavimo prievolės šalutinį ir sąlyginį pobūdį, jos akcesoriškumą, sąsajas su pagrindine prievole, kurios vykdymą laidavimas užtikrina, tiek pagrindinės, tiek laidavimo prievolių subjektus ir jų santykius, konstatavo, kad, sprendžiant klausimą dėl laidavimo sutarties atlygintinumo CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu, būtina skolininko (laiduotojo) ir trečiojo asmens tarpusavio sutartinius santykius įvertinti kartu su laidavimu užtikrintomis pagrindinėmis prievolėmis. Tai reiškia, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį nustatinėjant, ar trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku (laiduotoju) kreditoriaus ginčijamą laidavimo sutartį, turėjo priešpriešinę pareigą pateikti tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą, būtina vertinti ne tik laidavimo sutartį, bet ir sutarties, iš kurios kylančių prievolių vykdymas yra užtikrintas laidavimu, nuostatas. Nurodytoje byloje kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė prievolė, kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčijamu laidavimu, buvo atlygintinė, ir įvertinęs laidavimo prievolės specifiką, konstatavo laidavimo sutarčių, ginčijamų actio Pauliana pagrindu, atlygintinumą pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ir būtinumą nustatinėti šių sutarčių šalių nesąžiningumą, kaip būtinąją actio Pauliana taikymo sąlygą. Nors minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl laidavimo sandorio atlygintinumo, nepaisant laidavimo ir hipotekos skirtumų, tiek laidavimas, tiek svetimo daikto hipoteka yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės (CK 6.70 straipsnis), kuriomis skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrina trečiasis asmuo, todėl joje nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti minėtą kasacinio teismo praktiką dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo, konstatuoja, kad, vertinant svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumą, svarbu nustatyti šio sandorio teisinę prigimtį ir atsižvelgti į šio sandorio specifiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant svetimo daikto hipotekos sandorio atlygintinumą, turi būti atsižvelgta į tai, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios prievolės akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Nors bendras hipotekos teisės akcesoriškumo principas aiškiai įtvirtintas įstatyme tik nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CK 4.170 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši hipotekos savybė buvo pripažinta teisės doktrinos ir palaikyta teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal T. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-865/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-680/2006; 2007 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-3/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. 86-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2011). Hipotekos akcesoriškumas reiškia, kad nesant pagrindinės prievolės ir būtinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymą, neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Taip pat neatskiriama nuo pagrindinės prievolės yra svetimo turto hipotekos įkaito davėjo pareiga atsakyti hipoteka įkeistu turtu, nes tik neįvykdęs pagrindinės prievolės kreditorius įgyja teisę išieškoti skolininko skolą ir iš trečiojo asmens įkeisto turto. Daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams, nustatytiems priverstinio išieškojimo procese įkeistam turtui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Minera“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-507/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad santykis tarp įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus nėra savarankiškas, o tik išvestinis, šio sandorio atlygintinumas negali būti vertinamas atskirai nuo pagrindinės prievolės. Ginčijamu hipotekos sandoriu, kuriuo kasatoriui buvo įkeistas ieškovo nekilnojamasis turtas, buvo užtikrintas skolininko (trečiojo asmens) prievolių pagal 2008 m. vasario 6 d. kredito sutartį įvykdymas. Pareiga pateikti prievolės užtikrinimo būdą skolininkui (trečiajam asmeniui) nustatyta šios sutarties 4.1.1 punkte. Pagal kredito sutartį trečiasis asmuo taip pat įsipareigojo kasatoriui, kaip kredito davėjui, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą mokant kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, o kasatorius įsipareigojo jam šį kreditą suteikti. Taigi kasatorius ir trečiasis asmuo pagal minėtą kredito sutartį turėjo priešpriešinių turtinio pobūdžio pareigų, tai reiškia, kad šis sandoris yra atlygintinis.

Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (šiuo atveju prievolinio pobūdžio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko. CK 4.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta atlygintinumo sąlyga yra reikšminga santykiui tarp skolininko ir įkaito davėjo tiek, kiek skolininkas ir įkaito davėjas gali susitarti dėl atlyginimo įkaito davėjui už prievolės vykdymo užtikrinimo suteikimą. Toks atlygintinumas nėra būtina svetimo daikto hipotekos savybė, taip pat jis nėra preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris tarp hipotekos kreditoriaus ir įkaito davėjo, kurio atlygintinumui vertinti CK 4.181 straipsnio 2 dalies nuostata nėra reikšminga, nes, kaip minėta, santykio tarp įkaito davėjo ir kreditoriaus atlygintinumą nulemia pagrindinės užtikrinimo prievolės teisinis pobūdis ir prigimtis.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėtas pagrindinis sandoris yra atlygintinis, taip pat minėtą svetimo daikto hipotekos sandorio specifiką (akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole), sprendžia, jog ginčijamas svetimo turto hipotekos sandoris CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu yra atlygintinis. Kadangi ginčijamas hipotekos sandoris yra atlygintinis, tai, siekiant šį sandorį nuginčyti actio Pauliana pagrindu, kaip vieną iš būtinųjų sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų būtina nustatyti kasatoriaus, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą sudarant šį sandorį. Dėl šios priežasties tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvados tiek dėl ginčijamo sandorio atlygintinumo, tiek dėl kasatoriaus sąžiningumo reikšmės yra neapgrįstos.

Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus sąžiningumo klausimą sprendė tik hipotekos sandorio teisėtumo CK 1.82 straipsnio aspektu, o spręsdamas dėl sandorio teisėtumo CK 6.66 straipsnio pagrindu padarė išvadą, kad kasatoriaus sąžiningumas nėra reikšmingas, nes ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 straipsnio pagrindu skundžiama nebuvo, dėl kasatoriaus sąžiningumo ir sandorio teisėtumo šiuo požiūriu nepasisakė. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo hipotekos sandorio neatlygintinumo, tai jis dėl banko sąžiningumo CK 6.66 straipsnio aspektu nepasisakė kaip neturinčiu reikšmės sandorio nuginčijimui actio Pauliana pagrindu. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą dėl ginčijamo hipotekos sandorio neatlygintinumo, kasatoriaus sąžiningumo pagal CK 6.66 straipsnį nevertino, sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymu, nes bylą nagrinėję teismai, pripažindami hipotekos sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 2 dalies pagrindu, nevertino ir nenustatė kreditoriaus sąžiningumo, o ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga taikant tiek CK 6.66 straipsnio, tiek 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant kasatoriaus sąžiningumo klausimą CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu, būtina jo sąžiningumą sudarant hipotekos sandorį vertinti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, o šios teismų išvados kasaciniu skundu ginčijamos nebuvo, jog sudarant ginčijamą hipotekos sandorį ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, faktiškai buvo nemokus. Ši aplinkybė (sandorio šalies faktinis nemokumas sandorio sudarymo metu), taip pat kitos sandorio šalies žinojimas (turėjimas žinoti) apie kontrahento sunkią finansinę padėtį, pagal kasinio teismo formuojamą praktiką, yra svarbi sprendžiant sandorio šalių sąžiningumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2013">3K-3-293/2013</a>; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Adreka“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2015">3K-3-41/2015</a>).

Dėl pareiškėjos įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu

Pareiškėja J. K. kasaciniam teismui pateiktu prašymu prašė įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Ji nurodė, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jos materialiomis teisėmis, nes ji yra užtikrinusi tos pačios trečiojo asmens prievolės įvykdymą laidavimu. Neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą bus nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ,,Du broliai“ v. UAB,,Baltic Express“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2009">3K-3-346/2009</a>; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2008">3K-3-265/2008</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2010">3K-3-103/2010</a>; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2013">3K-3-113/2013</a>; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2014">3K-3-424/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos ir kasatoriaus sudaryto laidavimo sandorio teisėtumo, pagrindinės prievolės įvykdymo, ginčo šioje byloje tarp pareiškėjos ir bylos šalių nebuvo. Šios bylos dalykas yra ieškovo ir kasatoriaus sudarytas svetimo turto hipotekos sandoris. Dėl to bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo teisinio pagrindo savo iniciatyva įtraukti pareiškėjos dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Teismai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal jos su kasatoriumi sudarytą laidavimo sutartį. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktoje laidavimo sutartyje nėra jokių sąlygų, susijusių su ginčijamu hipotekos sandoriu ar jo įtaka laidavimui.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad toks prašymas gali būti paduodamas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Be to, asmuo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiaujant ir nevilkinant proceso. Pareiškėja, kuri laidavimu užtikrino trečiojo asmens prievolės įvykdymą kasatoriui, prašyme neteigia, kad apie nagrinėjamą bylą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu jai nebuvo žinoma, tačiau tokio prašymo pirmosios instancijos teismui ji neteikė, taip pat jo neteikė ir apeliacinės instancijos teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp jos ir kasatoriaus vyksta teisminiai ginčai dėl laidavimu užtikrintos prievolės įvykdymo, todėl galima daryti išvadą, kad jai yra (arba turi būti) žinomos nagrinėjamos bylos aplinkybės ir ji privalo domėtis visomis aplinkybėmis, susijusiomis ir darančiomis įtaką pagrindinei prievolei.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. vasario 12 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, nagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Vincas Verseckas