Dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-33-695/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00580-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.4; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno verslo rūmai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno verslo rūmai“ dėl nuostolių atlyginimo, netesybų ir palūkanų priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Kauno verslo rūmai“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS”, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija”, A. K., J. K. dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl projektavimo darbų rangos sutarties šalių atsakomybės už sutarties netinkamą vykdymą.

Ieškovas UAB „Kančo studija“ 2011 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kauno verslo rūmai“, prašydamas priteisti iš atsakovo 110 770 Lt (32 081,21 Eur) baudos, 458 650 Lt (132 834,22 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą mokėtiną ieškovui sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

UAB „Kančo studija“ ir UAB „Kauno verslo rūmai“ 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. KVR/07-12-21 (toliau – Projektavimo darbų sutartis arba Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą ieškovas (projektuotojas) įsipareigojo atsakovo (užsakovo) pavedimu atlikti sutarties 2 punkte nurodytus projektavimo ir kitus darbus už kainą, abipusiškai sutartą iš anksto, o užsakovas įsipareigojo pateikti tam reikalingus dokumentus ir priimti atliktą darbą bei už jį sumokėti sutartyje sutartais terminais ir tvarka. Projektavimo darbų sutartį sudaręs ieškovas tuo metu buvo A. K. įmonė, po pertvarkymo 2008 m. gegužės 15 d. ji tapo UAB „Kančo studija“. Gavęs iš atsakovo projektavimo dokumentus, nurodytus Projektavimo darbų sutarties 4.1 punkte, ieškovas pradėjo vykdyti projektavimo darbus ir iki 2008 m. lapkričio 10 d. atliko bei perdavė atsakovui daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo, urbanistinius siūlymus, principines vizualizacijas, aukštų planus, fasadų išklotines, kvartalo su projektuojamais pastatais maketus, pristatė projektą Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (toliau – KAUET) 2007 m. gegužės 29 d. ir 2007 m. gruodžio 18 d. posėdžiuose, apskaičiavo komplekso elektros energijos, geriamojo vandens, nutekamųjų vandenų, dujų, šilumos poreikį, pateikė užsakovo prašymus projektavimo sąlygų sąvadams gauti, išdavė pirmines projektavimo užduotis subrangovams, parengė techninį projektą I statybos etapui – pastatų 3Glp ir 5Glb griovimui, pristatė projektą KAUET 2008 m. balandžio 23 d. posėdyje, suderino jį Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje, 2008 m. rugpjūčio 5 d. gavo leidimą nugriauti statinius, išdavė subrangovams patikslintas projektavimo užduotis, parengė II statybos etapo techninį projektą – lauko inžinerinių tinklų iškėlimas, požeminės automobilių saugyklos, dviejų komercinės paskirties korpuso aukštų ir biurų korpuso statybą su visais planais ir specifikacijomis, kurių bendra suma – 649 050 Lt (187 977,87 Eur). Ieškovo teigimu, atsakovas sutiko su ieškovo atliktais projektavimo darbais ir jų atlikimo terminais, atsiskaitė su ieškovu mokėjimo pavedimais, kurių bendra suma sutampa su atliktų darbų verte.

Ieškovo nuomone, jis tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau atsakovas pažeidinėjo sutarties sąlygas, ieškovui parengus projektavimo sąlygų sąvadą 2007 m. gruodžio 31 d. ir perdavus jį užsakovui, šis žemės valdos savininko ir dalies gretimų valdų savininkų sutikimus gavo tik 2008 m. sausio 11 d. – 2008 m. vasario 13 d. laikotarpiu, o prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė tik 2008 m. kovo 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriuje užsakovui buvo nurodyta taisyti detalųjį planą, tačiau, nepaisydamas šio nurodymo, užsakovas pareikalavo iš ieškovo leidimo griauti ir parengto techninio projekto. Ieškovo manymu, užsakovas laiku neįvykdė savo pareigos sutvarkyti projektavimui žemės sklypą, tokiais veiksmais pažeisdamas 2006 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-266 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo dalies „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“ 7.1.1 punkto nuostatas dėl sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentų turinio. Taip pat, ieškovo teigimu, užsakovas savavališkai darė pakeitimus projekte, trukdė laiku atlikti ir perduoti projektavimo darbus. Nepaisant to, ieškovas parengė ir pateikė užsakovui visus reikalingus dokumentus, griovimo darbai statybos objekte buvo pradėti. Ieškovo teigimu, projektavimo darbai sustojo 2008 m. lapkričio mėnesį, užsakovui priėmus ieškovo atliktus darbus pagal projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktą Nr. 3 ir paaiškėjus, kad atsakovo rengtas detalusis planas (Nr. 002193005945) turi esminių netikslumų, nes užstatymo tankis ir intensyvumas neatitinka numatytų rodiklių. Ieškovo manymu, jis nebuvo detaliojo planavimo organizatorius, taip pat nerengė 2992 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, todėl nėra atsakingas už žemės sklypo detaliojo plano rengimą. Ieškovo vertinimu, pagal sutartį už žemės sklypo tinkamą detaliojo plano rengimą buvo atsakingas užsakovas. Ieškovo teigimu, užsakovas nepagrįstai jį apkaltino pažeidus Sutarties 9.1.3 punktą bei pareikalavo sumokėti 10 proc. dydžio baudą, taip pat nepagrįstai 2011 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl projektuotojo kaltės, todėl pagal Sutarties 9.2.5 punktą privalo sumokėti ieškovui (projektuotojui) 10 proc. sutarties kainos sumos baudą (netesybas), taip pat, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro 458 650 Lt (132 834,22 Eur) negautų pajamų suma, bei sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą mokėtiną ieškovui nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ 2011 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris Kauno apygardos teismui 2011 m. liepos 4 d. nutartimi buvo pripažintas priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-2421-273/2011, prašydamas pripažinti 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. KVR/07-12-21 nutraukta nuo 2011 m. balandžio 11 d. dėl UAB „Kančo studija“ ir A. K. kaltės; pripažinti 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. rugpjūčio 10 d. projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 3 negaliojančiais kaip pasirašytus suklydus; prievoles, kylančias iš 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. KVR/07-12-21, pripažinti bendra A. K. ir J. K. prievole bei išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti į bendrą jų turtą; priteisti pirmumo eile subsidiariai iš UAB „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Kančo studija“, antra eile subsidiariai iš A. K. ir J. K. kaip solidarių skolininkų 1 161 521,19 Lt (336 399,79 Eur), kuriuos sudaro 649 050 Lt (187 977,87 Eur), sumokėtų už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, ir 512 471,19 Lt (148 421,92 Eur) nuostolių, 8,4 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovo teigimu, projektuotojas UAB „Kančo studija“ vėlavo atlikti sutartimi sulygtus projektavimo darbus, taip pažeisdamas Sutarties 5.1 punktą; nepateikė dokumentų, paaiškinimų, ataskaitų, kurių pateikimas buvo privalomas pagal Sutarties 2.5, 5.4, 10.3.3, 10.3.12, 10.3.14 punktus; vengė bendradarbiauti; projektuotojo parengtas III etapo techninis projektas neatitiko detaliojo plano sprendinių; projektuotojas vengė susitarti dėl tolesnės sutarties vykdymo eigos, taip pažeisdamas CK 6.204 straipsnio nuostatas. Projektavimo darbų sutartyje nurodytus darbus projektuotojas UAB „Kančo studija“ pradėjo vykdyti nuo 2006 m. rugsėjo 22 d., vadovaudamasis anksčiau ieškovo ir atsakovo pasirašytomis projektavimo darbų sutartimis; detalusis planas buvo parengtas iki ginčijamos sutarties pasirašymo, projektuotojas UAB „Kančo studija“, teikdamas projektinius pasiūlymus, aktyviai dalyvavo rengiant detalųjį planą bei ginčijamos sutarties pasirašymo dieną buvo susipažinęs su detaliojo plano sprendiniais, todėl pasirašydamas ginčijamą sutartį atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad bus suprojektuotas 14 000 kv. m. bendro ploto statinys, kurio konfigūracija atitiks KAUET bei A. K. ir UAB „Kančo studija“ pateiktas vizualizacijas ir komplekso maketą. Atsakovo nuomone, 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 3 jis pasirašė suklydęs, nes, kaip paaiškėjo vėliau, jais priėmė netinkamai atliktus darbus, kurių negali panaudoti. Atsakovas nurodė, kad pagal Sutartį ir susitarimą UAB „Kauno verslo rūmai“ projektuotojui UAB „Kančo studija“ yra sumokėjęs iš viso 649 050 Lt (187 977,87 Eur) (su PVM), iš kurių už griovimo projekto I etapo projektavimo ir statybos darbus – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (su PVM), už daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), principines vizualizacijas, planus, išklotines – 397 500,01 Lt (115 123,96 Eur) (su PVM). Atsakovo teigimu, jis nepagrįstai sumokėjo 649 050 Lt (187 977,87 Eur) projektuotojui UAB „Kančo studija“, nes II etapo atliktų projektavimo darbų jis panaudoti negali, nes pagal esamą II etapo projektą vykdant III etapo projektavimą kaip II etapo tęstinumą būtų pažeisti detaliojo plano rodikliai, o norint suprojektuoti detalųjį planą atitinkantį statinį, kuris būtų apie 14 000 kv. m bendro ploto, reikėtų parengti visiškai naują techninį projektą, kuris būtų visiškai kitokios konfigūracijos ir išplanavimo, nei projektuotojo UAB „Kančo studija“ pateiktas projektas. Be to, nors I etapo projektavimo darbai (griovimo darbai) buvo atlikti tinkamai, tačiau dėl šių darbų atsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ turėjo tik nuostolius ir jų būtų tikrai nevykdęs, jeigu būtų žinojęs, kad projektavimo darbai užsitęs neribotą laiką bei pateiktos statinio projekto vizijos bus neįmanoma įgyvendinti. Atsakovo manymu, ieškovas UAB „Kančo studija“, būdamas projektavimo darbų specialistas, turėjo įvertinti jam pateiktus dokumentus ir parengti tokį projektą, kuris atitiktų tiek detalųjį planą, tiek įstatymo normas. Dėl projektuotojo ir projekto vadovo kaltės atsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ patyrė 512 471,19 Lt (148 421,92 Eur) nuostolių, kurie atsirado dėl pasirašytų ir vykdytų su ginčo sutartimi susijusių rangos sutarčių – 2008 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutarties su UAB „Fungerta“, pagal kurią buvo sumokėta 36 200 Lt (10 484,24 Eur); 2008 m. birželio 25 d. rangos sutarties su UAB „Kaminta“, pagal kurią buvo sumokėta 476 271,19 Lt (137 937,67 Eur). A. K. ir UAB „Kančo studija“ yra profesionalai, todėl jie, vadovaudamiesi Sutarties nuostatomis bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 2 priedo „Projekto dalies vadovo teisės ir pareigos“ 3.2 ir 3.3 punktais, turėjo įvertinti esamus dokumentus ir laiku atlikti projektavimo darbų sutartyje numatytus darbus. Netinkamai įvertinę ar neįvertinę pateiktų dokumentų ir neatlikę ar netinkamai atlikę projektavimo darbų sutartyje numatytus darbus, neinformavę užsakovo apie negalimumą įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, A. K. ir UAB „Kančo studija“ pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl turi atlyginti UAB „Kauno verslo rūmai“ savo neteisėtais veiksmais padarytą 1 161 521,19 Lt (336 399,79 Eur) žalą, kurią sudaro 649 050 Lt (187 977,87 Eur), sumokėtų už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, ir 512 471,19 Lt (148 421,92 Eur) nuostolių. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Sutarties 5.1 punktu, ieškovas UAB „Kančo studija“ įsipareigojo parengti techninį projektą iki 2008 m. kovo 1 d. bei gauti statybos leidimą iki 2008 m. gegužės 1 d., tačiau sutartų darbų laiku neatliko, todėl privalo sumokėti užsakovui 10 proc. Sutarties kainos sumos baudą, kuri laikytina minimalia sutartinių netesybų suma. Atsakovo teigimu, prievolės, kylančios iš 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties, pripažintinos bendromis A. K. ir J. K. prievolėmis bei išieškojimas pagal šias prievoles nukreiptinas į bendrą A. K. bei J. K. turtą, nes reikalavimo teisė yra kilusi iš A. K. priklausiusios individualios A. K. įmonės, pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Kančo studija“, įsipareigojimų, už kuriuos po juridinio asmens pertvarkymo iki 2008 m. gegužės 14 d. subsidiariai atsakingas įmonės savininkas solidariai su sutuoktine. Atsakovo nuomone, reikalavimas atlyginti žalą remiantis Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 11 punktu laikytinas draudžiamuoju įvykiu, todėl užsakovas turi pagrįstą pagrindą reikalauti žalos atlyginimo ir iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS”, kurios polisas galiojo nuostolių padarymo metu.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 3 negaliojančiais; priteisė UAB „Kauno verslo rūmai“ pirma eile iš UAB „Kančo studija“ bei antra eile subsidiariai iš A. K. ir J. K. kaip solidarių skolininkų 505 250 Lt (146 330, 51 Eur) nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo sutarties nuostatomis, sprendė, kad Sutartį atsakovas pasirašė tik po to, kai A. K. pateikė galimo suprojektuoti ir pastatyti pastato technoekonominius rodiklius, vizualizacijas ir maketą, juos pristatė Kauno architektų ir urbanistikos ekspertų tarybai ir gavo jų pritarimą, todėl pasirašydamas Sutartį atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog bus suprojektuotas ne tik 14 000 kv. m bendro ploto statinys, bet ir pastato konfigūracija atitiks pristatytą KAUET, A. K. ir UAB „Kančo studija” pateiktas vizualizacijas ir komplekso maketą. Šalims skirtingai aiškinant kaip sužinojo apie detaliojo plano sprendinius, teismas vertino, kad A. K. ir A. K. įmonės teisių perėmėja UAB „Kančo studija” yra atsakingi dėl projektavimo darbų neatlikimo pagal šalių sudarytą Sutartį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas, būdamas projektavimo darbų specialistas, informavo užsakovą, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nebus galima įvykdyti dėl klaidingų detaliojo plano sprendinių ir nebus galima toliau vykdyti projektavimo darbų, padarė išvadą, jog ieškovas pažeidė Sutarties 10.3.3 ir 10.3.12 punktus, todėl užsakovas sutartį nutraukė pagrįstai. Konstatuota, kad dėl sutarties neįvykdymo yra kaltas ieškovas, nes atsakovas sudarė sutartį su tos srities specialistu, atliko mokėjimus už ieškovo pagal sutartį atliktus darbus ir dėl to pagrįstai tikėjosi, jog pagal ieškovo parengtą projektą bus galima pastatyti 14 000 kv. m bendro ploto statinį, todėl pažeidęs CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ieškovas privalo atsakyti pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo atsakovui pateiktos ir KAUET posėdyje pristatytos būsimo statinio vizualizacijos, planai neatitiko detaliojo plano sprendinių, padaryta išvada, jog šie darbai laikytini netinkamai atliktais ir yra nepanaudojami (CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad pasirašydamas projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovas, neturėdamas specialiųjų žinių, suklydo priimdamas bei apmokėdamas netinkamai atliktus darbus, kad aktais priimdamas darbus jis buvo įsitikinęs, jog jie atlikti tinkamai ir atitinka detalųjį planą, kad bus galima suprojektuoti ir pastatyti vizualizacijose pavaizduotą statinį, kad žinodamas, jog priimami darbai yra atlikti netinkamai, nebūtų jų priėmęs bei apmokėjęs, sprendė, kad projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 1 ir Nr. 3 buvo pasirašyti suklydus, todėl yra naikintini (CK 1.90 straipsnis).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad projektavimo darbai buvo suskirstyti į tris etapus, pirmojo ir antrojo etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, pirmajam suprojektuotam darbų etapui buvo gautas leidimas atlikti griovimo darbus, vertino, jog ieškovas pirmojo etapo darbus atliko tinkamai, todėl jam už pirmojo etapo projektavimo darbus buvo pagrįstai sumokėta 180 000 Lt (52 131,60 Eur), įskaitant PVM. Vertindamas antrojo etapo atliktus projektavimo darbus, teismas sprendė, kad šio etapo atliktų darbų atsakovas negalės panaudoti, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 469 050 Lt (135 846,27 Eur) ieškovui už netinkamai atliktus darbus, šią sumą priteisiant iš atsakovo UAB „Kančo studija” bei subsidiariai iš A. K. ir J. K. kaip solidarių skolininkų (CK 2.104 straipsnio 2 dalis, 3.109, 3.112 straipsniai, 6.703 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas atliko pirmojo etapo projektavimo darbus, šie darbai buvo ekspertuoti ir atsakovo priimti, gautas leidimas atlikti darbus, statiniai atsakovo užsakymu buvo nugriauti, todėl reikalavimas priteisti nepagrįstai UAB „Kaminta” sumokėtų 476 271,19 Lt (137 937,67 Eur) su PVM atmestinas, nes nėra ieškovo kaltės dėl šio dydžio nuostolio atsakovui padarymo bei dėl šių piniginių sumų sumokėjimo UAB „Kaminta” už pastatų 3G1b ir 5G1B griovimo ir kitus papildomus rangos darbus, atsakovas nuostolių neturėjo. Teismas, konstatavęs, kad atsakovo reikalavimas dėl 36 200 Lt (10 484,24 Eur) nuostolių pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį Nr. KVR/08-08-29 su UAB „Furgenta” dėl laikinojo statybinio įvado Karaliaus Mindaugo pr. 37 techninio projekto parengimo ir suderinimo įstatymuose nustatyta tvarka atlyginimo yra pagrįstas. Teismas, įvertinęs tai, kad 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį UAB „Kauno verslo rūmai“ sudarė su A. K. kaip fiziniu asmeniu ir jo vardu esančios individualios įmonės savininku, kad A. K. ginčijamą sutartį sudarė būdamas santuokoje su atsakove pagal priešieškinį J. K., kad atsakovo reikalavimo teisė yra kilusi iš A. K. priklausiusios individualios įmonės, pertvarkytos į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Kančo studija”, įsipareigojimų, sprendė, jog 505 250 Lt (146 330,51 Eur) dydžio nuostoliai priteistini iš UAB „Kančo studija” bei A. K. ir J. K. (CK 2.104 straipsnio 1, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, 2.104 straipsnio 2 dalimi, 3.109 straipsniu, Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, padarė išvadą, kad įmonės savininkas A. K. yra subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre dienos iki 2008 m. gegužės 14 d. dienos, todėl iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos nurodytu laikotarpiu atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių A. K. bei jo sutuoktinės J. K. bendro turto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 7 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Iš detaliojo plano rengimo dokumentų nustatyta, kad prašymą tvirtinti detalųjį planą bei visus reikalingus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“; pateiktuose dokumentuose jis nurodė duomenis apie tai, jog formuojamuose žemės sklypuose rengiamas suprojektuoti 20 000 kv. m bendro ploto daugiafunkcio komplekso ir apie 10 000 kv. m bendro ploto požeminių bei antžeminių garažų projektas. Taigi detaliojo plano rengimo metu užsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl projektavimo darbų konkretaus ploto daugiafunkciam kompleksui, pateikęs atitinkamoms institucijoms detaliojo plano brėžinius, pagal kuriuos ir buvo atliekamas detaliojo plano tvirtinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad bylos nagrinėjimo metu užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo sutarties vykdymo metu buvo išreiškęs norą nukrypti nuo projektavimo darbų atlikimo užduotyje nustatytų reikalavimų, sprendė, kad ginčo 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. KVR/07-12-21 vykdymo metu projektuotojas A. K. įmonė griežtai laikėsi užsakovo projektavimo darbų atlikimo užduotyje, kuri buvo parengta iki ginčo projektavimo darbų sutarties sudarymo ir detaliojo plano patvirtinimo, nustatytų reikalavimų, todėl užsakovas nepagrįstai kaltina projektuotoją parengus techninį projektą, neatitinkantį klaidingo ir galbūt neteisėto detaliojo plano reikalavimų. Kadangi detaliojo plano organizatoriumi buvo užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“, o rengėju – trečiasis asmuo UAB „Miesto planas“, todėl A. K. įmonė, kaip asmuo, kuris tik parengė principines vizualizacijas, planus ir išklotines detaliajam planui derinti, negali būti atsakinga už klaidingai sudarytą ir patvirtintą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Teisėjų kolegija sprendė, kad detaliojo plano rengimo metu užsakovas išreiškė savo valią dėl projektavimo darbų konkretaus ploto projektuojamam daugiafunkciam kompleksui, pateikė duomenis apie rengiamą 20 000 kv. m bendro ploto daugiafunkcio komplekso ir apie 10 000 kv. m bendro ploto požeminių bei antžeminių garažų projektą, todėl sudarydamas ginčo projektavimo darbų sutartį projektuotojas negalėjo numatyti, jog tvirtinant detalųjį planą, parengtą atsižvelgus į užsakovo projektavimo darbų atlikimo užduotyje nustatytus reikalavimus, bus klaidingai apskaičiuotas planuojamuose žemės sklypuose užstatymo tankis, kuris turės lemiamos reikšmės sutartinių įsipareigojimų tolesniam įvykdymui, t. y. techninio projekto įgyvendinimui. Nustatyta, kad pristatant projektą net ekspertams nekilo abejonių, ar projekte pateiktas užstatymo tankis atitinka numatytąjį detaliajame plane. Posėdžio metu pastebėta projekto užstatymo intensyvumo neatitiktis detaliajame plane numatytam buvo nedidelė, projektuotojas negalėjo numanyti, kad pagal užsakovo projektavimo darbų atlikimo užduotį parengto projekto nebus įmanoma įgyvendinti dėl neatitikties detaliojo plano sprendiniams. Kadangi projektuotojas ir užsakovas apie detaliajame plane padarytas klaidas sužinojo panašiu laiku, t. y. laikotarpiu po ginčo projektavimo darbų sutarties sudarymo iki projektavimo sąlygų patvirtinimo, todėl projektuotojas neturėjo pareigos apie detaliajame plane nustatytas klaidas informuoti užsakovo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo šalys, projektavimo darbų sutarties vykdymo metu nustačiusios, jog vykdomo projekto nebus įmanoma įgyvendinti neištaisius detaliajame plane padarytų klaidų, ir nusprendusios tęsti sutarties vykdymą, veikė savo rizika. 2008 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktą Nr. 3, kuriuo patvirtino, kad pagal sutartį atliktų projektavimo darbų – daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), principinių vizualizacijų, planų, išklotinių, bendra suma – 60 635,60 Lt (17 561,28 Eur) (be PVM). Šiuo akto pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija KAN 08 Nr. 0055, ji yra apmokėta. Jokių pretenzijų dėl projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktais perduotų darbų netinkamo atlikimo, darbų kokybės, darbų atlikimo ne laiku užsakovas projektuotojui pareiškęs nebuvo, už perduotus darbus su projektuotoju visiškai atsiskaitė. Nustatyta, kad sutartyje įtvirtintais terminais nebuvo gautas leidimas griauti, neparengtas techninis projektas bei negautas statybos leidimas, nes leidimo griauti gavimas komplikavosi bei užsitęsė dėl aplinkybių, kurių projektuotojas negalėjo numatyti, o techninio projekto parengimas negalėjo būti atliktas laiku, mat jam rengti buvo būtinas projektavimo sąlygų sąvadas, kurį patvirtinti užsakovas atsakingoms institucijoms pateikė jau suėjus techninio projekto parengimo terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas, priimdamas atliktus ir jam perduotus projektavimo darbus, atsiskaitydamas už šiuos darbus su projektuotoju, nepareikšdamas projektuotojui pretenzijų dėl perduotų projektavimo darbų netinkamo atlikimo, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad ginčijamoje sutartyje nustatyti projektavimo darbų atlikimo terminai buvo pratęsti. Teisėjų kolegija sprendė, kad esant nurodytoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms galiojančio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir projektuotojo atestatų nepateikimas nelaikytini esminiais pažeidimais, dėl kurių ginčo projektavimo darbų sutarties vykdymas buvo neįmanomas bei sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo projektavimo sutartyje nustatytais terminais projektavimo darbai nebuvo atlikti dėl abiejų šalių vienodo dydžio kaltės, kad projektuotojui perduodant atliktus projektavimo darbus pasibaigus sutartyje nustatytiems terminams, o užsakovui priimant, projektavimo darbų atlikimo terminai buvo pratęsinėjami, kad užsakovas nesuteikė galimybės projektuotojui ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus patvirtinus naują detalųjį planą, kad galiojančio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir projektuotojo atestatų nepateikimas nelaikytini esminiais pažeidimais, sudarančiais pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, kad šiuo metu yra rengiamas naujas detalusis planas, kurį patvirtinus užsakovas galės tęsti projekto vykdymą, kad abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą, sprendė, jog užsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš projektuotojo 1 161 521,19 Lt (336 399,79 Eur) žalai atlyginti, o projektuotojas nepagrįstai reikalauja priteisti iš užsakovo 110 770 Lt (32 081,21 Eur) dydžio baudą už nepagrįstą vienašališkai nutrauktą ginčo sutartį ir 458 650 Lt (132 834,22 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos pagal ginčo sutartį, atlyginimo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą, pakeitus priteistiną 5 proc. metinių palūkanų normą į 8,4 proc. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl civilinės atsakomybės ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Nepagrįstai teismo įvertinta, kad projektuotojas griežtai laikėsi užsakovo projektavimo darbų atlikimo užduotyje nustatytų reikalavimų, todėl nepagrįstai jis yra kaltinamas parengęs projektą, neatitinkantį klaidingo detaliojo plano reikalavimų. Sutartimi prisiimtais įsipareigojimais ieškovai įgijo architekto, projektuotojo bei projekto vadovo statusą, todėl jie privalėjo įvertinti savo prisiimamų sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo galimybę ir apie tai informuoti užsakovą. Rangovas nuo pareigos informuoti neatleidžiamas, nors ir turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Projektavimo paslaugos yra A. K. ir jo įmonės verslas, todėl jų atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. K. ar jo įmonė kada nors būtų įspėję užsakovą apie projektavimo užduotyje esamus trūkumus, skaičiavimo klaidas, kurios lemia sutartimi sulygtų darbų negalimumą. Ieškovas pats tiesiogiai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje. Nepagrįstai įvertinta, kad atsakovas, priimdamas ir atsiskaitydamas už darbus, patvirtino sutartyje nustatytų projektavimo darbų atlikimo terminų pratęsimą. Ieškovo pateiktas projektas, net ir ištaisius klaidą detaliajame plane, prieštarautų kitiems detaliojo plano sprendiniams, t. y. grafinei daliai. Tuo atveju, kai užsakovas pateikia rangovui paties rangovo rengtą netinkamą užduotį, nepagrįsta laikyti, kad tiek užsakovas, tiek rangovas yra vienodai atsakingi už rangovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamą įvykdymą ir dėl nesėkmingų nutrūkusių šalių sutartinių santykių yra vienodai kaltos abi šalys. Sutartis buvo pasirašyta tik po to, kai ieškovas A. K. pateikė galimo suprojektuoti ir pastatyti pastato technoekonominius rodiklius, vizualizacijas ir maketą. Atsakovas, neturėdamas specialiųjų žinių, suklydo priimdamas bei sumokėdamas už ieškovo darbą, nes pasirašydamas aktus atsakovas buvo įsitikinęs, kad priimami darbai yra atlikti tinkamai ir atitinka detalųjį planą, kad bus galima suprojektuoti ir pastatyti vizualizacijose ir makete pavaizduotą statinį. Aktuose Nr. 1 ir Nr. 3 nurodyti darbai buvo atlikti netinkamai ir yra nepanaudojami. Nepagrįstai spręsta, kad tiek atsakovas, tiek ieškovas kaip projektuotojas abu turėjo būti vienodai atidūs ir rūpestingi sudarydami ir vykdydami sutartį. Atsakovas nėra projektavimo darbų specialistas, šiems darbams atlikti ir juos prižiūrėti reikia specialiųjų žinių, todėl vertinant jo elgesį neturėjo būti taikomas specialiųjų žinių turėjimo reikalavimas. Nepagrįstai spręsta, kad dėl nutrūkusių šalių sutartinių santykių yra vienodai kaltos abi šalys, šalių patirti nuostoliai nebuvo paskirstyti po lygiai, nes ieškovui liko visa sumokėta suma.

Dėl taikytinų procesinių palūkanų. Kadangi atsakovas ir ieškovas UAB „Kančo studija“ yra juridiniai asmenys, tai mokėtinas palūkanas nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pradinė Sutartis buvo sudaryta su individualia A. K. įmone, tačiau individuali įmonė yra viena iš galimų ūkio subjekto formų, todėl turėtų būti taikomas pirmiau nurodytas įstatymas. Teismas procesines palūkanas priteisė nuo 2011 m. birželio 14 d., nors atsakovo priešieškinis buvo pateiktas ir teismo priimtas 2011 m. gegužės 13 d., o birželio 14 d. buvo pateiktas patikslintas priešieškinis. Taigi bylos iškėlimo teisme data šiuo atveju laikytina 2011 m. gegužės 13 d.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „If P&C Insurance AS“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad teismo konstatuota, jog draudiko civilinė atsakomybė pagal sutartį nekyla, nes 2007 m. gruodžio 13 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi nebuvo apdrausta projektuotojo sutartinė atsakomybė pagal ginčo Sutartį. Dėl to teismo sprendimas neturės įtakos draudiko teisėms ir pareigoms.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl civilinės atsakomybės ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Kasatorius žinojo apie detaliojo plano sprendinių ydingumą bent jau nuo 2008 m. balandžio mėn. Detalųjį planą rengė UAB „Miesto planas“, o ieškovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų parengti detalųjį planą, todėl už plano sprendinius nebuvo atsakingas. Kasatoriaus pateikiamas aiškinimas lemia, kad bet koks projektavimo rangovas verslo santykiuose prieš sudarydamas projektavimo rangos sutartį turėtų pareigą įsitikinti detaliojo plano sprendinių idealumu, o statybų sektoriuje dažni atvejai, kai sudarant projektavimo rangos sutartį detalusis planas dar tik pradedamas rengti, taip ir nutiko ginčo atveju. Remiantis Sutarties 2.2.5, 4-4.2, 9.1.3 punktais teigtina, kad užsakovas, sudarydamas sutartį, aiškiai suvokė, jog jo pateikta projektavimo užduotis ir projektavimo darbų sutartyje nurodyti projektuojamų statinių parametrai gali neatitikti detaliojo plano sprendinių, ir prisiėmė riziką bei jau sutarties sudarymo etape numatė sprendimus tuo atveju, jei užsakovo reikalavimai neatitiks detaliojo plano sprendinių. Pažymėta, kad jokių pretenzijų dėl projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktais perduotų darbų netinkamo atlikimo, darbų kokybės, darbų atlikimo ne laiku užsakovas projektuotojui pareiškęs nebuvo, už perduotus darbus su projektuotoju visiškai atsiskaitė. Užsakovas savo veiksmais patvirtino, kad klaida detaliajame plane nėra reikšminga jo užduotimi nustatytam galutiniam sutarties tikslui pasiekti, bei akceptavo būtent tokį jos vykdymą. Kadangi projektavimo procesas yra tęstinis, susidedantis iš etapų, todėl jei akceptuojamas vėlesnis etapas, kuris tiesiog objektyviai negali egzistuoti be ankstesniojo, turi būti taikomas CK 1.79 straipsnis ir priėmimo–perdavimo aktai negali būti pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo. Praktika, kai projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas, taisomas, yra plačiai paplitusi statybų versle. Tai paaiškina, kodėl kasatorius, nors ir žinodamas apie detaliojo plano sprendinių ydingumą, rangovui nurodė tęsti pirminį sumanymą, t. y. projektuoti 14 00 kv. m ploto pastatą. Projektavimo rangos sutartimi yra tenkinamas užsakovo interesas ir kuriamas būtent tas rezultatas, kurio pageidauja užsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius projektavimo darbų atlikimo užduotį buvo parengęs bei įteikęs projektuotojui jau pirminės 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutarties pasirašymo metu, kai dar nebuvo patvirtintas detalusis sklypų planas, tačiau šalims pasirašius ginčo Sutartį ir užsakovui sužinojus apie detaliojo plano ydingumą užsakovas Sutarties vykdymo metu niekuomet neišreiškė noro nukrypti nuo projektavimo darbų atlikimo užduotyje nustatytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad užsakovas būtų rangovui nustatęs protingą terminą, per kurį projektuotojas, patvirtinus naują detalųjį planą, turėtų galimybę pašalinti sutarties vykdymo neatitikimus, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog tokie užsakovo veiksmai vertintini kaip priešingi sutarties išsaugojimui. Įvykis, lėmęs kasatoriaus nuostolius, yra jo veiksmų nutraukimas dėl detaliojo plano koregavimo procedūrų, jis lėmė tai, kad detalusis planas nebuvo pakeistas. Kasatorius su UAB „Miesto planas“ tik 2010 m. inicijavo detaliojo plano klaidų koregavimo procedūrą. Vertinant kasatoriaus nurodomą 512 471,19 Lt (148 421,92 Eur) nuostolių patyrimą, teigiama, kad kasatorius abi sutartis, t. y. dėl laikinojo statybinio įvado techninio projekto parengimo ir suderinimo bei griovimo ir papildomų rangos darbų, pasirašė žinodamas apie klaidą detaliajame plane.

Dėl taikytinų procesinių palūkanų dydžio. Argumentuojama, kad procesinių palūkanų priteisimo dydžio klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius kreipėsi į teismą dėl patirtų išlaidų ir nuostolių priteisimo, o tai nėra pavėluotas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo terminą. Taigi kasatoriaus priešieškinio reikalavimas apskritai nepatenka į Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reguliavimo sritį.

Dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. K. atsakomybės pagal jos sutuoktinio įmonės prievoles ir nustatydamas jos solidariąją pareigą kartu su sutuoktiniu atsakyti už įmonės prievoles, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nes nenustatė sutuoktinės dalyvavimo įmonės veikloje fakto. Byloje nėra įrodymų, kad J. K. yra ar buvo UAB „Kančo studija“ darbuotoja.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl projektavimo darbų rangos sutarties vykdymo

Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a>). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. UAB „Kauno verslo rūmai“ (užsakovas) ir A. K. įmonė (projektuotojas) sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2006-09-22, kuria projektuotojas įsipareigojo užsakovo pavedimu atlikti sutartyje nurodytus projektavimo ir kitus darbus (parengti daugiafunkcio komplekso su negyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis (apie 20 000 kv. m bendro ploto), požeminiais bei antžeminiais garažais (apie 10 000 kv. m. bendro ploto) projektą); suprojektuoti architektūrinių, konstruktyvinių, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo, vėdinimo, elektrines ir ryšinės pastato dalis; parengti generalinį planą; suprojektuoti inžinerinius tinklus žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už abiejų šalių iš anksto sutartą kainą, o užsakovas įsipareigojo pateikti tam reikalingus dokumentus (projektavimo užduotį, žemės sklypo ribų planą, žemės sklypo nuosavybės dokumentus, žemės sklype esančių statinių nuosavybės dokumentus) ir priimti atliktą darbą bei už jį sumokėti sutartyje sutartais terminais ir tvarka. 2006 m. spalio 30 d. susitarimu šalys šią sutartį nutraukė, tačiau 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė naują projektavimo darbų sutartį Nr. 2006-09-22, kuria iš esmės susitarė dėl tų pačių įsipareigojimų, dėl kurių buvo susitarusios 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo sutartyje. 2007 m. gruodžio 21 d. pirminis daugiafunkcio pastato projektas buvo išskaidytas į du atskirus objektus ir pasirašytos dvi naujos sutartys – 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartis Nr. KVR/07-12-21(toliau – Sutartis), sudaryta UAB „Kauno verslo rūmai“ (užsakovas) ir A. K. įmonės (projektuotojas), kuria projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiafunkcio pastato sutartinius darbus 0,4399 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartis Nr. Fug/07-12-21, sudaryta tarp UAB „Fugetė“ (užsakovas) ir A. K. įmonės (projektuotojas), kuria projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiafunkcio pastato sutartinius darbus 0,2992 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismų nepagrįstai buvo įvertinta, jog projektuotojas laikėsi užsakovo projektavimo darbų atlikimo užduotyje nustatytų reikalavimų ir nėra atsakingas už projekto neatitiktį detaliajam planui.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2008">3K-3-409/2008</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“ projektavimo darbų atlikimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užduotį (parengti daugiafunkcio, komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, apie 20 000 kv. m bendro ploto, požeminiais bei antžeminiais garažais, apie 10 000 kv. m bendro ploto, projektą) buvo parengęs bei įteikęs projektuotojui jau pasirašant pirminę 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 2006-09-22. Sudarius ginčo 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. KVR/07-12-21 nauja projektavimo darbų atlikimo užduotis rengiama nebuvo, į sutartį buvo perkeltos užsakovo 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų atlikimo užduoties sąlygos. Projektuotojas A. K. įmonė pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį jau iki ginčo 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. KVR/07-12-21 sudarymo ir detaliojo plano patvirtinimo buvo atlikęs dalį projektavimo darbų. Šių aplinkybių neginčija ir kasatorius kasaciniame skunde, patvirtindamas, kad Sutartis buvo pasirašyta tik po to, kai ieškovas pateikė galimo suprojektuoti ir pastatyti pastato technoekonominius rodiklius, vizualizacijas ir maketą. Įvertinus tai, kad prašymą patvirtinti detalųjį planą bei visus reikalingus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“, pateiktuose dokumentuose jis nurodė duomenis apie formuojamuose žemės sklypuose rengiamą suprojektuoti 20 000 kv. m bendro ploto daugiafunkcio kompleksą ir apie 10 000 kv. m bendro ploto požeminių bei antžeminių garažų projektą, spręsta, jog užsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl projektavimo darbų konkretaus ploto daugiafunkciam kompleksui ir projektuotojas griežtai laikėsi užsakovo nurodymų projektavimo darbų atlikimo užduotyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodė, kad jokių įsipareigojimų projektuotojui parengti detalųjį planą nei 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutartyje, nei 2006 m. lapkričio 2 d. projektavimo darbų sutartyje nustatyta nebuvo. Pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. kas ėmėsi priemonių detaliajame plane nustatytoms klaidoms taisyti, kreipėsi su prašymu dėl klaidos ištaisymo į Kauno miesto savivaldybės administraciją, o prašymą atmetus – su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad už detaliojo plano parengimą buvo atsakingas trečiasis asmuo UAB „Miesto planas“, todėl projektuotojas nėra atsakingas už klaidingo detaliojo plano parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad projektavimo darbų sutarties vykdymo metu šalys sužinojo, jog projekto nebus įmanoma įgyvendinti neištaisius detaliajame plane padarytų klaidų, tačiau to nepaisė ir abipusiu sutarimu toliau tęsė sutarties vykdymą. 2008 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktą Nr. 3, kuriuo patvirtino, kad pagal sutartį atliktų projektavimo darbų – daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), principinių vizualizacijų, planų, išklotinių, bendra suma – 60 635,60 Lt (17 461,28 Eur) (be PVM). Šio akto pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra serija KAN 08 Nr. 0055, ji buvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas projektavimo darbų sutarties vykdymą, šalių elgesį, atsižvelgė į tai, kad jokių pretenzijų dėl projektavimo darbų priežiūros atlikimo–priėmimo aktais perduotų darbų netinkamo atlikimo, darbų kokybės, darbų atlikimo ne laiku užsakovas projektuotojui pareiškęs nebuvo, už perduotus darbus su projektuotoju visiškai atsiskaitė, net ir žinodamas apie detaliajame plane padarytas klaidas, todėl prisiėmė riziką dėl tokių sprendimų galimų padarinių.

Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinio teismo padaryta išvada, kad dėl nutrūkusių sutartinių santykių kaltos yra abi šalys. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą, abiejų šalių elgesį sutarties vykdymo metu, siekį išsaugoti sutartį, į tai, kad užsakovas nesuteikė projektuotojui galimybės pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, atsiradusius dėl abiejų šalių kaltės, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui pakankamai nebendradarbiaujant, nesikeičiant informacija, reikšminga prievolei vykdyti, galima konstatuoti abiejų sutarties šalių kaltę dėl Sutarties neįvykdymo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nuostoliai padalyti abiem sutarties šalims nepažeidžiant sutarties bei įstatymo nuostatų ir teismų praktikos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, todėl naikinti jo priimto procesinio sprendimo nėra pagrindo.

Kadangi paliekamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti, galioti, tai kiti kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu procesinių palūkanų priteisimo neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai UAB „Kančo studija“, A. K. ir J. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų prašomo užmokesčio dydis mažintinas ir jiems už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina po 200 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kauno verslo rūmai“ (j. a. k. 300008594) UAB „Kančo studija“ (j. a. k. 132660784), A. K. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (duomenys neskelbtini) naudai po 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Kauno verslo rūmai“ (j. a. k. 300008594) 29 (dvidešimt devynis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė