J. G. pagal BK 270 str., 12 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–114–696/2015

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01133-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.24.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apropojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 ir 5 punktais, J. G. įpareigotas per jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą (šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kontrolės Probacijos tarnyboje dienos) atlyginti padarytą turtinę žalą ir per tris mėnesius (šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kontrolės Probacijos tarnyboje dienos) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Išaiškinta J. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų (jeigu jie yra paskirti); 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Priteista iš J. G. 199 894,78 Lt (57 893,53 Eur) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

J. G. pagal BK 270 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „L“ nuomojame žemenės sklype bei ant privačios P. L. komercinės firmos „S“ naudojamos rampos (lauke), prie sandėlio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. laikė ir saugojo pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus ir pakuotes, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis), dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai, nes pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-807 pesticidais buvo užteršta 2,8 kub. m. teritorijos. Šiais veiksmais J. G. pažeidė aplinkos apsaugos taisykles: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį (piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų), 23 straipsnį (asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų), 5 straipsnio 1 dalį (atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), 8 straipsnio 1 dalį (atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai), 8 straipsnio 2 dalį (atliekų saugojimo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus), 11 straipsnio 1 dalį (atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veikos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai), 12 straipsnį (įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), 15 straipsnį (saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, Pavojingų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija); taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 44 straipsnį (atliekos turi būti surenkamos, saugomos ir rūšiuojamos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), 48 straipsnį (atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos, jų papildomai neapdorojus, gali būti naudojamos žemės ūkyje, gyvūnams šerti, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai saugiu būdu), 55 straipsnį (saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai), 56 straipsnį (visi saugomų, vežamų pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti); taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo, pakeitimo“ 2005 m. birželio 29 d. Nr. D1-330 7.2 punkto 2 priedo 8 punktą (veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimą kai šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos, 9 punktą (atliekas surenkančios įmonės, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančiomis ar šalinančioms įmonėms); taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 143 „Dėl pesticidų atliekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 7.2 punktą (griežtai draudžiama pesticidų atliekas laikyti lauke, stoginėse, žeminėse, rūsiuose degalų bei tepalų sandėliuose. Vykdant pesticidų atliekų tvarkymo darbus, kai sandėlyje nėra pakankamai vietos, laikinai, uždengtas polietilenu ir užtikrinus apsaugą pesticidų atliekas galima laikyti lauke); taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 5 punktą (neturint galiojančios Licencijos surinkti, saugoti, šalinti ar naudoti pavojingas atliekas draudžiama). Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo (įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d.) redakcija).

Kasaciniu skundu nuteistojo J. G. gynėjas advokatas Andrius Marapolskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse. Skunde pabrėžiama, kad byla teismui buvo perduota J. G. kaltinant pagal BK 270 straipsnio 1 dalį, pagal šį straipsnį jis buvo ir nuteistas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja ne konkrečių padarinių aplinkai, o tik realios jų kilimo grėsmės, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias teisminio nagrinėjimo ribas (byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje), nustatė visiškai kitos nusikaltimo sudėties požymį – didelę žalą ir priteisė iš J. G. 199 894,78 Lt (57 893,53 Eur) civilinį ieškinį. Todėl nors baudžiamoji byla teismui nagrinėti perduota dėl BK 270 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau kaltinimas buvo suformuluotas netinkamai, jame nurodant BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – didelę žalą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nors „didelės žalos“ požymis inkriminuotas nepagrįstai, tačiau beveik 200 000 Lt dydžio civilinis ieškinys pareikštas ir priteistas pagrįstai, nepaneigia asmens teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pažeidimo.

Be to, anot kasatoriaus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visiškai neaiškus priteistos žalos pobūdis bei civilinio ieškinio pagrindas. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje samprotaujama, kad žalą aplinkai galima vertinti kaip ypatingą žalos rūšį, nes jos negalima priskirti nei prie turtinės, nei prie neturtinės žalos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašios kategorijos bylose yra nurodęs, jog, sprendžiant atsakomybės pagal BK 270 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir tai, ar atsiradę padariniai realūs (tai susiję tiek su pareikšto kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir su civilinio ieškinio išsprendimu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2009, 2K-96/2014). Kasatoriaus manymu, nuosprendžio bei nutarties teiginiai apie padarytos žalos realumą bei pobūdį yra prieštaringi ir painūs, iš pateiktų motyvų neįmanoma pasakyti, ar minėta žala buvo realiai padaryta, ar tik sukelta grėsmė jos atsiradimui, ar ši žala susijusi tiek su realiu poveikiu aplinkai, tiek ir su prevencinėmis išlaidomis, likviduojant galimą realią žalos grėsmę. Kadangi nagrinėjamoje byloje nuteistajam pareikštame kaltinime buvo supainioti kelių nevienodo sunkumo nusikaltimo sudėčių požymiai, klausimas apie žalos pobūdį ir civilinio ieškinio pagrindą yra ypač svarbus kaltinamojo veiksmingos gynybos nuo pareikšto kaltinimo aspektu.

Taip pat kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl to, ar buvo patirta reali žala, ar ne, taip pat dėl civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo, neatsižvelgė, taip pat nuteistajam užkirto kelią pasinaudoti veiksminga gynyba. Pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolai ir kiti bylos dokumentai rodo, kad apeliacinio nagrinėjimo metu šios baudžiamojo proceso nuostatos buvo traktuojamos netinkamai, o nuteistojo teisė turėti pasirinktą gynėją apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista. Antai iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2014 m. gegužės 6 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes nuteistasis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme posėdžio laiką ir vietą. Jau šiame teismo posėdyje, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme nuteistąjį gynė gynėjas pagal sudarytą susitarimą, Vilniaus apygardos teismas jam paskyrė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą R. Vanagą. Kitame teismo posėdyje, kuris vyko 2014 m. gegužės 28 d., vėl, visiškai nepaisant nuteistojo valios, jam buvo paskirtas kitas valstybės garantuojamą pagalbą teikiantis advokatas G. Skaistys. Nuteistasis, motyvuodamas reikalingumu pasirūpinti norimu gynėju, prašė teismo posėdyje daryti pertrauką, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti. Kasatorius mano, kad toks teismo sprendimas buvo neteisėtas, nes teismo posėdžio pradžioje valstybės paskirtas gynėjas palaikė nuteistojo prašymą atidėti teismo posėdį, motyvuodamas, kad nuteistasis juo nepasitiki ir išreiškė norą turėti gynėją pagal susitarimą. Tačiau teismui pakartotinai užklausus, advokatas G. Skaistys pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad savo atstovaujamojo gynybai yra pasiruošęs, ir pats sau prieštaraudamas nurodė, jog palaiko ginamojo poziciją atidėti teismo posėdį. Kasatorius mano, kad valstybės paskirtas advokatas nesugebėjo argumentuoti ir palaikyti nuteistojo prašymo dėl įrodymų tyrimo reikalingumo, todėl įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas, iškart pereita prie baigiamųjų kalbų ir taip suvaržyta nuteistojo teisė pasinaudoti veiksminga gynyba bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, kasatorius pabrėžia, kad valstybės paskirtas advokatas net nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir neprašė pertraukos su ja susipažinti.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 30 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o būtent neanalizavo esminę reikšmę veikos kvalifikavimui turinčių aplinkybių apie realiai padarytos ar gresiančios žalos aplinkai pobūdį, nustatymą ir įvertinimą, ginčijant Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-807, UAB „T“ ir UAB „E“ 2008 m. gegužės 12 d. utilizavimo sutarties Nr. S 06-02 teisinę reikšmę nagrinėjant šioje baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą ir civilinį ieškinį, UAB 2008 m. gegužės 12 d. utilizavimo sutarties Nr. S 06-02 teisinę reikšmę nagrinėjant šioje baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą ir civilinį ieškinį, UAB „G“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. atliktą inventorizaciją objekte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini); taip pat neanalizavo, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo nustatytas baudžiamajai bei administracinei atsakomybei atsirasti būtinasis požymis – realios žalos grėsmė ar tokia žala. Kasatorius pabrėžia, kad realios žalos grėsmės ar padarytos žalos faktas negali būti preziumuojamas, todėl šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo ypač kruopščiai patikrinti bei pateikti dėl jų motyvuotas išvadas, taip pat, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atlikti įrodymų tyrimą neištirtoms aplinkybėms nustatyti.

Be to, kasatorius mano, kad atlikti byloje papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme svarbu dar ir todėl, jog įsiteisėjusiais nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose už analogiškus nustatytus pažeidimus, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, buvo paskirta iš viso daugiau nei 10 000 Lt (2896,2 Eur) piniginių sankcijų – baudų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių teisinės reikšmės pareikštam kaltinimui netyrė, tačiau jos turi reikšmę ne tik nustatant, ar baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos ir taip nesilaikyta non bis in idem (dvigubos atsakomybės netaikymo) principo, bet ir aiškinantis minėtų administracinių teisės pažeidimo bylų medžiagos turinį, nes, kaip buvo nurodyta apeliaciniame skunde, ne vieną kartą atlikę patikrinimus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai jokių žalingų padarinių gamtai ar aplinkai nebuvo nustatę. Tokių padarinių iš pradžių nebuvo nustatyta ir šiame ikiteisminiame tyrime, jis buvo nutrauktas net kelis kartus. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. įsiteisėjusiems nutarimams administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriuose žalingi padariniai aplinkai nebuvo nustatyti, taip pat nutarimams nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius kenksmingų padarinių augmenijai, gyvūnijai ar aplinkai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmai turėjo būti vertinami itin atsargiai, o kaip jų rezultatas gauti faktiniai duomenys kruopščiai patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visa tai būtų galima atlikti tik iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o apskundus būtina argumentuotai paneigti apeliacinio sprendimo motyvus, jeigu su jais nesutinkama. Tuo tarpu pagal skundo turinį matyti, kad dalis skundo siejama su netinkamu kaltinamojo akto surašymu ir kaltinimo ribų peržengimu pirmosios instancijos teisme, nors nei pabaigus ikiteisminį tyrimą, nei bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme metu jokių pretenzijų dėl kaltinimo turinio nebuvo pareikšta, kvalifikacijos klausimas nebuvo ginčijamas. Kasatoriaus keliamos abejonės dėl neva nustatytų apylinkės teisme naujų faktinių aplinkybių ir išėjimo už kaltinimo ribų niekuo nepagrįstos. Nė vienas iš abiejų instancijų teismų naujų aplinkybių, t. y. didelės žalos aplinkai ar kitokių sunkių padarinių atsiradimo padarymo nekonstatavo, o spręsdami veiksmų juridinio įvertinimo klausimus savo sprendimuose paminėjo apie nuteistojo netinkamą veikimą atviroje vietoje laikius iki 2009 m. lapkričio 30 d. pavojingas atliekas – pasenusius pesticidus bei cheminėmis atliekomis užterštas pakuotes. Toks laikymas teismų sprendimuose siejamas ne su realiai įvykusia ekologine katastrofa arba žmonijos ar gyvūnijos suluošinimu ar net nužudymu, o su realiai kilusiu grėsmės pavojumi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, nes net 2,8 kub. m. paviršinio žemės grunto buvo užteršta nuodingais chemikalais, nutekėjusiais iš kiaurai surūdijusių įpakavimų (metalinių statinių). Kasatoriaus teiginiai apie tariamai naujų kaltinimo aplinkybių nustatymą teismo procese, netinkamą kaltinimo suformulavimą neatitinka teismų sprendimų turinio ir net išplečia apeliacinio svarstymo ribas, todėl ne tik kad nepagrįsti, bet ir nenagrinėtini.

Anot prokuroro, turi būti nagrinėtina tik ta skundo dalis, kurioje ginčijamas apskaičiuotos žalos aplinkai pagrįstumas. Atsiliepime pažymima, kad aplinkosaugininkų pareikštas civilinis ieškinys apskaičiuotas pagal Aplinkos ministerijos jau daugelį metų patvirtintą žalos skaičiavimo metodiką, kuri paremta atitinkamų dimensijų perkėlimu į specialią matematinę formulę. Kiekvienas formulės elementas turi savo pavadinimą, todėl visiškai nesudėtinga suprasti, kaip gaunama galutinė skaitmeninė (matematinė) nuostolių išraiška pinigais: ją nulemia išmestų teršalų kiekis bei rūšis, surinktą teršalų ir grunto kiekis, surinkimui panaudotos priemonės bei kaštai, tam tikras žemės grunto tvirtumo (susisluoksniavimo) koeficientas, vyriausybės skelbiamas kainų indeksas ir teršalų šalinimo darbų tarifas. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad jokie kiti padariniai – žmonių suluošinimo išgydymas, floros ar faunos įveisimas arba atkūrimas, gamtinės aplinkos pirminės būklės atkūrimas ir kt. – nėra įtraukti į skaičiavimus, todėl žala nesiejama su BK 270 straipsnio 2 dalyje atsiradusiais konkrečiais padariniais, nes jie dar neatsirado, o tik kilo tokių padarinių grėsmės pavojus. Todėl ieškinys dėl žalos dydžio skaičiavimo pagrįstai patenkintas, o apeliacine tvarka skundas dėl dydžio nustatymo pagrįstai motyvuotai atmestas. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad neaiškus apskaičiuotos žalos pobūdis, yra neparemti, neatitinka bylos medžiagos. Taigi nei nuteistojo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nei žinoti civilinio ieškinio pagrindą nebuvo pažeistos.

Nors atsiliepime pažymima, kad formaliai galima įžvelgti nepakankamą apeliacinės instancijos teismo dėmesingumą parenkant gynėją arba suteikiant galimybę jį pasirinkti pačiam nuteistajam, tačiau, kita vertus, teisė į laisvą gynybos pasirinkimą nėra absoliuti, jeigu tai trukdo imperatyviam proceso veiksmingumo ir nagrinėjimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką principui. Tiriamuoju atveju nuteistajam (apeliantui) tinkamai buvo pranešama apie numatomų teismo posėdžių vietą ir laiką, tačiau bylos duomenys liudija, kad jis ne vieną kartą vengė ne tik pačios apeliacinio nagrinėjimo procedūros, bet ir paimti pranešimus, o po to ir šaukimus į numatomą nagrinėjimą. Tokiais savo veiksmais nuteistasis sąmoningai ignoravo apeliacinį procesą jį neleistinai vilkindamas ir tik primygtinai įvairiomis pastangomis teismo darbuotojams privertus apeliantą atvykti į teismą, čia jis išreiškė pageidavimą susirasti savo gynėją, nors apie tokią galimybę anksčiau nuolat buvo informuojamas. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas bylą išnagrinėti dalyvaujant parinktam valstybiniam advokatui, iš anksto susipažinusiam su bylos medžiaga ir pasiruošusiam apeliaciniam svarstymui, nelaikytinas esminiu procesiniu gynybos teisių suvaržymu, tariamai nulėmusiu apeliacinio sprendimo neteisėtumą.

Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai – neva apeliaciniame sprendime liko neaptarti apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybėmis apie realiai padarytos ar gresiančios žalos aplinkai pobūdį, apie tai, jog neaptikta pesticidų pėdsakų, apie J. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn bei dvigubo baudimo principo pažeidimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Analizuojant apeliacinio sprendimo turinį matyti, kad buvo aptarti realios grėsmės atsirasti sunkiems padariniams aspektai, susiję su paviršinio 2,8 kub. m grunto užteršimu, jeigu šis užteršimas nebūtų buvęs likviduotas ir jeigu pesticidai (teršalai) būtų patekę į gruntinius vandenis. Sprendžiant nuosprendžio pagrįstumo klausimą išanalizuoti visi įrodymai, taip pat ir pesticidų grunte tyrimo rezultatai, o pagal jų visumos kontekstą padarytos atitinkamos išvados dėl nuosprendžiu nustatytų faktų patvirtinimo; taip pat aptarti ir administracinio nubaudimo byloje, pateiktais ankstesniais sprendiniais klausimai konstatuojant, kad ankstesnių sankcijų (paskiriant baudas) taikymas nėra susijęs su byloje užfiksuotų faktų nutekėjus į paviršinį gruntą teršalams taikymu, o tik su netinkamu cheminių medžiagų sandėliavimu ir ankstesnių atitinkamų institucijų įpareigojimų utilizuoti teršalus nevykdymu. Todėl jokio dvigubo nubaudimo už tuos pačius veiksmus principo pažeidimo nekonstatuota. Svarstyti ir kiti skundo argumentai, t. y. senaties taikymas, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas ir pan.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius E. A. prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad žala aplinkai buvo apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodika. Skaičiuojant žalą buvo vadovautasi Metodikos 28 punktu, kuriame nurodyta, jog tais atvejais, kai žala padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir/ar gilesniems jos sluoksniams, išskyrus Metodikos 29 punkte nurodytus atvejus, atlyginimo dydžiai skaičiuojami pagal atitinkamą formulę. Remiantis pateiktais skaičiavimais, Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimas teismui nekelia abejonių. Bylos nagrinėjimo metu teismas pakartotinai prašė civilinio ieškovo atstovų atlikti gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimą ir, tai padarius, teismui buvo pateikti duomenys, kad gamtai padaryta žala sudaro 199 894,78 Lt (57 893,53 Eur). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme J. G. ne tik neginčijo žalos padarymo fakto ar civilinio ieškinio dydžio, tačiau, pats inicijavęs apeliacinį procesą, 2014 m. gegužės 28 d. vykusiame teismo posėdyje teigė, jog neturi bylos medžiagos, todėl negali komentuoti savo apeliacinio skundo argumentų.

Taigi J. G. kasaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su tariamu jo procesinių teisių pažeidimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra visiškai nepagrįsti, nes jis jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne kartą naudojosi ta pačia „schema“, siekdamas vilkinti teismo procesą ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis (teigdavo, kad neturi gynėjo; paskyrus valstybės gynėją, teigdavo, kad jo teisėms tinkamai neatstovauja ir pan.).

Nuteistojo J. G. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl J. G. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias teisminio nagrinėjimo ribas. Kaip teigiama skunde, BK 270 straipsnio 1 dalis nereikalauja padarinių kilimo, o tik jų kilimo grėsmės, tuo tarpu teismas nustatė visiškai kitos nusikaltimo sudėties, įtvirtintos BK 270 straipsnio 2 dalyje, požymį – didelę žalą ir priteisė iš J. G. 199 894,78 Lt (57 893,53 Eur) civilinį ieškinį.

J. G. pagal BK 270 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausančiame ir UAB „L“ nuomojame žemės sklype bei ant privačios P. L. komercinės firmos „S“ naudojamos rampos (lauke), prie sandėlio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. laikė ir saugojo pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus ir pakuotes, užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis), dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai, nes pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-807 pesticidais buvo užteršta 2,8 kub. m teritorija.

Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali reikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai kilimą; 2) didelės žalos gyvūnijai, augmenijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsmę. Taigi pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniais laikoma ne padaryta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kurią taip pat riekia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo (BPK 369 straipsnis). Įrodymų vertinimo klausimai, nedarantys esminės įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neapklausia liudytojų, neskiria ekspertizių ar patikrinimų, taigi neturi galimybių įrodymus vertinti kitaip nei tą padarė žemesni teismai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimu dėl padarytų pažeidimų buvo uždrausta UAB „T“ iš fizinių ir juridinių asmenų priimti pavojingas atliekas, jas kaupti, sandėliuoti. Teismas įpareigojo minėtą bendrovę, dalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, perduoti visas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas turinčiam teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojui. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu papildė 2007 m. vasario 13 d. sprendimą ir nustatė, kad, UAB „T“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę atlikti tuos veiksmus savo lėšomis, vėliau jas išieškant iš UAB „T“. UAB „T“ raštu informavo, kad prisiima visą atsakomybę už pasenusių pesticidų, esančių sandėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sandėliavimą, saugojimą, aplinkosauginių, priešgaisrinių reikalavimų laikymąsi iki kol sandėlys bus visiškai atlaisvintas nuo pesticidų. 2008 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „T“ ir UAB „E“ dėl pesticidų atliekų, esančių sandėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutvarkymo bei paruošimo utilizavimui. UAB „T“ sumokėjus 10 000 Lt (2896,2 Eur) avansą, UAB „E“, vykdydama sutartį, pateikė UAB „T“ tarą (620 metalinių statinių) atliekų (pesticidų) transportavimui, jas paruošė ir iškraustė sandėlį, o ten buvusias pavojingas atliekas (pesticidus) sukrovė į UAB „E“ atvežtą tarą (mėlynos spalvos metalines statines), kurios buvo pastatytos ant rampos. Pagal sudarytą sutartį atlikti darbai buvo perduoti UAB „T“ 2008 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, tačiau UAB „T“ nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, nesumokėjo UAB „E“ už atliekų paruošimą transportuoti 40 000 Lt (11 584,8 Eur), todėl UAB „T“ priklausančios pesticidų atliekos nebuvo išgabentos utilizavimui ir liko sukrautos į UAB „E“ nuosavybės teise priklausančias metalines statines. Taigi UAB „T“ direktorius J. G. nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, laiku neatsiskaitė už pateiktas statines ir bei atliktą darbą, dėl to UAB „E“ negalėjo jų galutinai paruošti išvežimui. UAB „T“ atsisakius toliau tęsti finansavimą, sukrauti pesticidai liko statinėse. Ilgą laiką nesaugomos ir neprižiūrimos atliekos patyrė atmosferos poveikį ir pateko į aplinką, dėl to galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai. Byloje nustatyta, kad iš įmonės sandėlio iškrautos pavojingos atliekos statinėse buvo laikomos ir saugomos lauke, šalia sandėlio. Atlikus atitinkamus padarytos žalos gamtai apskaičiavimus nustatyta, kad UAB „T“ pavojingomis atliekomis (pesticidais) užteršė teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pavojingoms atliekoms patekus į aplinką, buvo užteršta 2,8 kub. m teritorija.

Nors J. G. teigė, kad pesticidus jis perdavė UAB „E“ ir negali atsakyti dėl to, kad jie nebuvo tinkamai saugoti ir neišvežti iš teritorijos, bylos medžiaga (2008 m. gegužės 12 d. sutartis) rodo, jog iš sandėlio iškrautos pavojingos medžiagos netapo UAB „E“ nuosavybe. Jei J. G. būtų apmokėjęs UAB „E“ visą sutartyje nurodytą pinigų sumą, galima būtų ginčyti J. G. nuteisimo pagal BK 270 straipsnį pagrįstumą, tačiau jis to nepadarė, dėl to sutriko pavojingų atliekų utilizavimas ir buvo užteršta 2,8 kub. m teritorija.

Tik 2010 m. sausio 27 d. UAB „T“ sukauptos pavojingos atliekos – pesticidai buvo perduoti tvarkyti UAB „Ž“, kuri laimėjo viešąjį konkursą dėl 120 t pesticidų atliekų sutvarkymo ir su Vilniaus RAAD sudarė sutartį dėl atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo. Akivaizdu, kad tarp J. G. neveikimo, t. y. neatsiskaitymo pagal sutartį ir kilusių padarinių, yra priežastinis ryšis, nes būtent dėl jo neveikimo (sutarties sąlygų nevykdymo) nutrūko pavojingų atliekų tvarkymas ir transportavimas. Taigi įvertinę bylos duomenis, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad J. G. padaryta veika turi būti vertintina kaip nusikaltimas, o ne kaip administracinės teisės pažeidimas. Byloje pateikti specialistų duomenys patvirtina, kokias nepataisomas pasekmes ir pavojų aplinkai ir visuomenei galėjo sukelti UAB „T“ priklausančių ir netinkamai saugomų pesticidų patekimas į gruntinius vandenis.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

Apeliacinį skundą šioje byloje padavė nuteistojo gynėjas, o teismo šaukimas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiko ir vietos nuteistajam J. G. buvo išsiųstas 2014 m. kovo 26 d. Jame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2014 m. gegužės 6 d. Tačiau nors šaukimai kelis kartus buvo išsiusti darbovietės ir gyvenamosios vietos adresais, jie visais atvejais grįžo neįteikti. Tada apeliacinės instancijos teismas 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus VGTP tarnybos koordinatorę dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam J. G. Koordinatorei parinkus gynėją, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nuteistojo J. G. gynėju paskyrė advokatą R. Vanagą. 2014 m. gegužės 6 d. vyko teisminis bylos nagrinėjimas, tačiau nuteistasis J. G. jame nedalyvavo, tuo tarpu Vilniaus VGTP tarnybos jam paskirtas gynėjas advokatas R. V. dalyvavo, tačiau teismo posėdis neįvyko, nes šaukimas nebuvo įteiktas. 2014 m. gegužės 6 d. buvo pakartotinai išsiųstas teismo šaukimas nuteistajam J. G., kuriame nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2014 m. gegužės 28 d. Be to, 2014 m. gegužės 6 d. telefonu nuteistajam J. G. pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. 2014 m. gegužės 28 d. vykusio teismo posėdžio metu dalyvavo nuteistasis J. G. ir Vilniaus VGTP tarnybos paskirtas gynėjas advokatas G. Skaistys. Nuteistasis J. G. prašė daryti pertrauką, kad galėtų pasamdyti pirmosios instancijos teisme dalyvavusį gynėją, tačiau teismas jo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko pasisamdyti norimą gynėją, o apie neatvykimo į pirmą teismo posėdį priežastis nepranešė.

Esant šiai situacijai kolegija laiko, kad kasatoriaus teisė į gynybą nebuvo pažeista. Kasacinį skundą padavė nuteistojo J. G. gynėjas advokatas A. Marapolskas. Taigi J. G. privalėjo domėtis kasacinio skundo eiga. Kadangi jam paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, jis pats turėjo pasirūpinti gynėju ir apeliacinės instancijos teisme. Neturint lėšų pasisamdyti gynėją, jis galėjo prašyti teismo paskirti jam gynėją, tačiau to nepadarė. Net gavęs pranešimą apie teismo posėdžio datą, jis neieškojo gynėjo, į posėdį atvyko be gynėjo, tačiau posėdyje dalyvavo teismo paskirtas gynėjas G. Skaistys. Taigi kolegija laiko, kad J. G. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 30 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o būtent – neanalizavo esminę reikšmę veikos kvalifikavimui turinčių aplinkybių apie realiai padarytos ar gresiančios žalos aplinkai pobūdį, nustatymą ir įvertinimą.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtame nuosprendyje į esminius apelianto J. G. argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jo kaltės – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis. Šio teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis J. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Taip pat atmestini kasatoriaus teiginiai dėl įrodymų tyrimo reikalingumo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tai yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl šio sprendimo priėmimas yra teismo prerogatyva. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atnaujinti įrodymų tyrimą byloje yra netikslinga.

Teisėjų kolegija laiko, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai atsakė į apeliacinio skundo motyvus.

Dėl civilinio ieškinio

Kasatorius ginčija priteistos žalos dydį ir teigia, kad yra nuteistas už pavojaus žalai kilti sudarymą, tačiau iš jo priteista už realiai padarytą žalą. Taip pat skunde teigiama, kad ne vieną kartą atlikę patikrinimus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai jokių žalingų padarinių gamtai ar aplinkai nebuvo nustatę.

Kolegija pažymi, kad patikrinimai buvo atliekami ir J. G. baustas už pažeidimus, kai pesticidai buvo saugomi patalpoje – sandėlyje ir nekontaktavo su aplinka. Byloje apskaičiuotas ir teismo priteistas padarytos žalos dydis yra 199 894,78 Lt (57 893,53 Eur), kuris buvo apskaičiuotas ne pagal grėsmės aplinkai formulę, o pagal realius kaštus, taip pat ir dirvožemio užteršimui šalinti. Tuo tarpu grėsmė aplinkai šioje byloje neįvardyta pinigine išraiška. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys apskaičiuotas pagal Aplinkos ministerijos jau daugelį metų patvirtintą žalos skaičiavimo metodiką, kur kiekvienas formulės elementas turi savo pavadinimą (patirtų nuostolių išraišką pinigais lemia: išmestų teršalų kiekis bei rūšis, surinktą teršalų ir grunto kiekis, surinkimui panaudotos priemonės bei kaštai, tam tikras žemės grunto tvirtumo (susisluoksniavimo) koeficientas, vyriausybės skelbiamas kainų indeksas ir teršalų šalinimo darbų tarifas. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo surinkta ir utilizuota 32 t užteršto grunto, apie 12 t užteršto vandens, 3 t tepalų atliekų bei apie 0,15 t graužikų nuodų atliekų. Taigi akivaizdu, kad jokie kiti padariniai – žmonių suluošinimo išgydymas, floros ar faunos įveisimas arba atkūrimas, gamtinės aplinkos pirminės būklės atkūrimas ir kt. – nėra įtraukti į skaičiavimus, todėl žala nesiejama su BK 270 straipsnio 2 dalyje atsiradusiais konkrečiais padariniais, nes jie dar neatsirado, o tik kilo jų atsiradimo grėsmė.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl žalos dydžio skaičiavimo pagrįstai patenkintas, o apeliacine tvarka skundas dėl dydžio nustatymo motyvuotai atmestas, todėl kasatoriaus teiginiai, kad neaiškus apskaičiuotos žalos pobūdis, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos medžiagos. Esant šioms aplinkybėms, nei nuteistojo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nei žinoti civilinio ieškinio pagrindą nebuvo pažeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. G. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Rima Ažubalytė

Vytautas Piesliakas