Dėl sandorių dalyje pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. e2-1536-808/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13999-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6;

3.1.1.2.17; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Sitnikei,

dalyvaujant ieškovės L. V. atstovams advokatams Michailui Sadovničiui ir Petrui Ragauskui (jis ir trečiojo asmens M. B. atstovas),

atsakovės UAB „EOLO Baltica“ atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

atsakovės UAB „ETN Baltic“ atstovei advokato padėjėjai Ingai Liekienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T. M.;

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EOLO Baltica“, uždarajai akcinei bendrovei „ETN Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sandorių dalyje pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, M. B..

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu, kurį tikslino, prašo:

- 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6807 arba, nustačius tik CK 1.81 straipsnio pažeidimą, pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį dėl ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

- 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-6228 arba, nustačius tik CK 1.81 straipsnio pažeidimą, pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį dėl ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 3) taikyti dvišalę restituciją natūra ir grąžinti visus 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-6807 ir 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-6228 parduotus pastatus arba, nustačius tik CK 1.81 straipsnio pažeidimą, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė - grąžinti atsakovėms UAB "EOLO Baltica" ir UAB "ETN Baltic" atitinkamai sumokėtas sumas.

2. Ieškinyje nurodo, kad

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog nors ieškinyje nuolat akcentuojama, kad pagal Namo archyvinę bylą ginčo sandėliukai, kaip pagalbiniai statiniai, buvo priskirti namo gyventojų poreikių tenkinimui, tačiau tai savaime nereiškia teisėto jų naudojimo pagrindo. Vien tai, kad tam tikri asmenys savavališkai naudojosi valstybiniu (vėliau – Savivaldybės) ar dabar naudojasi privačiu turtu, t.y. ginčo sandėliukais, savo reikmėms, nereškia, jog tie sandėliukai yra Namo priklausiniai. Ginčo sandėliukų atitikimas ar neatitikimas priklausinio sąvokai, - neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tie sandėliukai turi savo savininkus ir jų neištiko tariamai pagrindinio daikto (Namo) likimas, kadangi jo patalpų savininkai niekada neįgijo jokių teisių į ginčo sandėliukus. Sąvoka „namų valda“ yra pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, pagal kurį, namų valdos žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Ginčo sandėliukai nuo 2001 metų yra priskirti ne Namo valdai (sklypas suformuotas 2009 m.), bet gretimam valstybinės žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenamąsias patalpas pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu turėjo bendrovės UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, jog teisę įsigyti ginčo sandėliukus pagal Paramos įstatymą turėjo ne tik bendrovės, bet ir ieškovė ar kiti Namo patalpų savininkai, kadangi ginčo sandėliukai patenka būtent į valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir būtent Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto (dabar 25 straipsnio 2 dalies 3 punktas) pagrindu Savivaldybė įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje buvo įpareigota ginčo sandėliukus parduoti bendrovėms.

4. Atsakovė UAB „EOLO Baltica“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti dalyje dėl UAB „EOLO Baltica“ pareikštų reikalavimų ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0OC02NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1248-656/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1248-656/2017">e2-1248-656/2017</a>, ieškovų UAB „EOLO Baltica“ ir G. Q. ieškinys buvo patenkintas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1-512 “Dėl Tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitu nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo” dalyje dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ((ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 62 kv.m., dviejų aukštų, mūrinis, pažymėtas plane 4I2p; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 109 kv.m, dviejų aukštų, mūrinis, pažymėtas plane 5I2p), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37 kv. m, dviejų aukštų, mūrinis, pažymėtas plane 6I2p), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 116 kv. m, dviejų aukštų, mūrinis, pažymėtas plane 7I2p), įtraukimo į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigotos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį dėl ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini))) pardavimo UAB „EOLO Baltica“ ne aukciono tvarka. Minėtu sprendimu ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinys patenkintas iš dalies ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimas nurodytoje apimtyje, ir atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba) įpareigotos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį dėl ½ dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini))) su ieškove UAB „ETN Baltic“ ne aukciono tvarka. Teismas nustatė, kad sprendimas parduoti ginčo pastatus buvo priimtas ir ieškovai informuoti apie pirmumo teisę nupirkti ginčo pastatus. Teisė privatizuoti ginčo pastatus buvo realizuota bendru 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo ieškovai bei R. S. pareiškė, jog ūkinius ginčo pastatus pirks lygiomis dalimis UAB „ETN Baltic“ ir UAB “EOLO Baltica”. Atsakovė pažymi, kad bylą išnagrinėję teismai nustatė asmenų, turinčių teisę pirkti ginčo pastatus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Paramos įstatymą, ratą – tai yra tik bendrovės, o ne gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato patalpų savininkai.

5. Atsakovė UAB „ETN Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašo ieškinį atmesti kaip nepagristą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog teisėtai naudojasi ginčo sandėliuku. Jai ginčo sandėliukas buvo perduotas naudotis ūkvedžio, o ne valstybės ar savivaldybės atstovo, su kuriais ieškovė nurodė nebendravusi dėl ginčo turto suteikimo naudotis. Todėl atmestini ieškinio argumentai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai.

6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad į vieną atsakovės nepateikė atsikirtimo į tai, kad ginčijamų sandorių dalyku esantys statiniai parduoti negavus tam būtino žemės savininko sutikimo. Atsakovė UAB „ETN Baltic” nepagrįstai teigia, jog nebuvo reikalingas NŽT sutikimas šioms sutartims sudaryti, o žemės sklypo priskyrimo/atskyrimo klausimas yra aptartas sutarčių 1.3 punkte ir, kad sudaryti ginčijamus sandorius su atsakovėmis UAB „EOLO Baltica” ir UAB „ETN Baltic” buvo įpareigota Vilniaus miesto savivaldybė teismo sprendimu, tačiau toks įpareigojimas sudaryti sandorį nereiškia, jog toks sandoris apskritai privalo būti sudarytas ir, kad atitinkamoje civilinėje byloje nedalyvavę asmenys negali reikšti savo prieštaravimų dėl atitinkamo sandorio sudarymo ir to, kad sudarant sandorį nebebūtų pareigos laikytis kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų (nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, gauti reikiamus leidimus ir sutikimus, laikytis reikiamos sandorių formos ir pan.), juo labiau, kad žemei esant valstybinei buvo pažeisti ir viešieji interesai. Ieškovė pažymėdama, kad priklausinys yra daiktas, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir su juo susijęs bendra ūkine paskirtimi ir yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito (taigi ir (ne)buvimas viename žemės sklype), o funkcinis ryšys teisiškai reikšmingas, turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui.

9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybe pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus ir papildomai nurodė, kad kokį funkcinį ryšį gali turėti ginčo sandėliukai su (duomenys neskelbtini) namu, juolab, kad pagal Paramos įstatymo redakcijos, galiojusios Pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo metu, 24 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį (dabar 25 straipsnį) ginčo sandėliukų priklausymas atitinkamai gyvenamųjų namų valdai yra privaloma sąlyga lengvatiniam turto pardavimui. Pati ieškovė dublike nurodo, kad savo ieškinį grindžia ne teisėtu, faktiniu ginčo sandėliukų naudojimu, kuris Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar 25 straipsnis) nurodytas kaip antrasis savarankiškas pagrindas lengvatine tvarka įsigyti ginčo sandėliukus. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, jog pagal teisinį reglamentavimą ji net teoriškai, nei anksčiau, nei dabar negalėjo ir negalėtų pretenduoti į ginčo sandėliukus, nes jie nepatenka į (duomenys neskelbtini) namų valdą. Ši aplinkybė nėra nuginčyta ir tai patvirtinta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo kitokioms teismo išvadoms, kadangi tiek šioje, tiek ir išnagrinėtoje byloje, pagal kito Namo patalpų savininko ieškinį yra keliami lygiai tie patys klausimai, remiantis tais pačiais argumentais, dėl neva, egzistuojančio (duomenys neskelbtini) namo funkcinio ryšio su ginčo sandėliukais, nors įstatymas aiškiai numato, kad lengvatine tvarka gali būti parduodami pagalbiniai ūkio statiniai, esantys gyvenamųjų namų valdoje šių namų savininkams.

10. Atsakovė UAB „EOLO Baltica“ pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai nurodė, jog ieškinyje nedetalizuota, kada ir kokiu pagrindu ieškovė įgijo daiktines teises į ginčo pastatą(-us) ir kaip, šiuo metu, yra apsunkintas naudojimasis. Taip pat ieškovė nenurodo kur yra jos naudojamas(-i) sandėliukas(-ai). Nenurodytas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai pažeidžia atsakovės UAB „EOLO Baltica“ teisę į teisminę gynybą.

11. Atsakovė UAB „ETN Baltic“ pateikė tripliką ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovės vertinimu, neturi jokios reikšmės ginčo ūkinio pastato pardavimo teisėtumui aplinkybė kuo ieškovės valdomas turtas šildomas (ar dujomis, ar malkomis). Vien tai, kad savo patalpas ieškovė galimai šildo malkomis, nesuteikia jai pirmenybės savo malkas laikyti būtent ginčo ūkiniame pastate ir įsigyti sandėliukus lengvatine tvarka.

12. Byloje 2024 m. gegužės 10 d. buvo gautas M. B. prašymas įstoti į bylą bendraieškiu, tačiau teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovai Michailas Sadovničius ir Petras Ragauskas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė neįsitikino ar ūkiniai pastatai nėra teisėtai naudojami kitų asmenų ir nepagrįstai bet pasitikėjo atsakovėmis (bendrovėmis). M. B. ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) priklausinys. Sandėliukas tik performuojant pateko į kitą teritoriją. Butą ieškovė 2021 m. ir turi teisę įsigyti sandėliuką. Atsakovai pažeidė tiek ieškovės, tiek viešąjį interesą.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „EOLO Baltica“ atstovė advokatė Tatjana Kočegarova palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad advokatas P. Ragauskas atstovavo V. V. iš kurio ieškovė įsigijo turtą ir jai buvo pateikti visi duomenys apie teisinę situaciją. Šių asmenų interesas panašus, tikslas tas pats. Ieškovei negali atsirasti teisė į kitas patalpas, esančias kitame sklype. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad pečius nėra naudojamas.

15. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „ETN Baltic“ atstovė advokato padėjėja Inga Liekienė, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė ginčija sutartis, kurių teisėtumas yra pagrįstas teismų sprendimais. Neaiškus ieškovės suinteresuotumas, nes 2021 metais įsigijusi turtą, ji nusprendė, kad turi teisę į kitame sklype esančius sandėliukus. Nėra duomenų, kad savininkai būtų siekę privatizuoti sandėliukus.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovas T. M. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad šiuo procesu faktiškai yra siekiama revizuoti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus. Ieškovė neįrodė suinteresuotumo. V. ieškinys atmestas. To asmens ir ieškovės reikalavimai – identiški, grindžiami tuo pačiu pagrindu.

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reiškiamus reikalavimus grindžia šiais rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centras 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. raštais; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštu; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2023 m. liepos 14 d. raštu; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ((duomenys neskelbtini)); 2018 m. lapkričio 16 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. DJ-6807;

- 2018 m. spalio 23 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. DJ-6228; dokumentais iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) archyvinės bylos; antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-24-3638; 2024 m. balandžio 18 d. raštu VĮ „Registrų centras” dėl paaiškinimų pateikimo; Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V (su priedais); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-75 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (su priedais); Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 515V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (su priedais); Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2009 m. spalio 30 d. raštu Nr.49SFN-3598-(14.49.104.); Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 49ŽNS-361-(14.49.145E); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013m. rugsėjo 18 d. Perdavimo priėmimo aktu Nr... (9-4)-81V; Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 1 d. raštu Nr. D8(E)-661.

18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais iš esmės grindžia byloje esančiais: Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 515V; UAB „ETN Baltic“ 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu; Nekilnojamojo turto registro išrašu Nr. 44/1363099; 2012 m. rugsėjo 24 d. statybos leidimu Nr. LNS-01-120924-00099; Mažo slėgio dujotiekio projektu; 2016 m. spalio 10 d. el. statybos leidimu Nr. LAP-01-161010-00009 (su metaduomenimis); Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios dalies aiškinamuoju raštu ir investicijų planu.

19. Atsakovės UAB „EOLO Baltica“ ir UAB „ETN Baltic“ savo nesutikimus su ieškovės reikalavimais iš esmės grindžia byloje esančiais dokumentais ir priimtais teismų sprendimais, nurodytais procesiniuose dokumentuose

20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2013">3K-3-13/2013</a>; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, siekiant išspręsti prieštaravimą, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, įvertinamas ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos daromos išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-611/2019">e3K-3-5-611/2019</a>). Šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

21. Tarp šalių nėra ginčo dėl ginčo sandėliukų teisinio statuso, Savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo sandėliukus buvo įregistruota 2013 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 18 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (9-4)-81V pagrindu. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina pamatinę nuostatą, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, kaip pagalbiniai statiniai, gali būti, bet neprivalo, parduodami ne aukciono tvarka, teikiant pirmenybę gyvenamųjų patalpų savininkams, t. y. savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą parduoti ginčo pastatus.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad nors ieškovė nedalyvavo kitose, procesiniuose dokumentuose minimose civilinėse bylose (pvz: teismo proceso Nr.2-68-3-32608-2018-9 ar Nr.2-55-3-02396-2016-4), vis gi, teismo vertinimu, ieškinyje keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jau teismų išspręstais analogiško pobūdžio reikalavimais. Nekvestionuotinai konstatuota, kad sandėliukai yra priskirti žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kitam žemės sklypui, kuriam nepriklauso gyvenamasis namas su ieškovei priklausančiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 515V buvo nustatytos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir jau tuo metu ūkinis pastatas pateko į šio žemės sklypo ribas. Teismo vertinimu ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė savo teisės įsigyti ginčo sandėliuką(-us) pagal Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir neįrodė, kad tomis patalpomis naudojasi teisėtai. Juolab, kad ginčo sandėliukų, priskirtų kitam žemės sklypui, niekaip negalima laikyti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neneigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 1-1727 yra priimtas atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose pripažinta atsakovių UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ teisė įsigyti ginčo sandėliukus. Taigi, ieškovei neįrodžius, kad ginčo sandėliukais ji naudojosi teisėtai bei tai, kad jie yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniai, taigi neįrodžius teisės pretenduoti į ginčo turto įsigijimą lengvatine tvarka, ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo revizuoti jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, nors ieškinio reikalavimais netiesiogiai to yra siekiama.

23. Apibendrinant byloje esančių įrodymų vietą, šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas visa apimtimi.

24. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovių ieškovei nepriteisiamas.

26. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAtNjExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190-611/2019">3K-3-190-611/2019</a>).

27. Atsakovės UAB „EOLO Baltica“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 11 731 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei UAB „EOLO Baltica“ iš ieškovės priteistina 11 731 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovės UAB „ETN Baltic“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 258,25 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei UAB „ETN Baltic“ iš ieškovės priteistina 8 258,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų duomenų apie jų galimas patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas neturi.

30. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EOLO Baltica“ (j. a. k. 111750919) iš ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 11 731 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ETN Baltic" (j. a. k. 122228445) iš ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8 258,25 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Valstybei priteistinos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė