Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-27763-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06405-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.5; 2.6.29.2; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Klaipėdos apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo E. K. 1 665,89 Eur skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti), 59,97 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas E. K. su aukštąja mokykla (Kauno technologijos universitetas) 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudarė studijų sutartį Nr. VFM-2009/456, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. vasario 28 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, todėl, anot ieškovo, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, t. y. šiuo atveju grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą.

3. Pažymi, kad atsakovas nurodytas lėšas privalėjo grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. šiuo atveju iki 2015 m. gruodžio 19 d. Be to, ieškovas paskaičiavo atsakovui mokėtinų 59,97 Eur dydžio delspinigių.

4. Atsakovas E. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsakovas nurodo, kad nors mokslų universitete ir nebaigė, bet buvo likęs parašyti tik baigiamasis darbas; buvo paėmęs akademines atostogas, po kurių taip ir negrįžo į studijas; patvirtino nenutraukęs studijų raštišku prašymu.

6. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju turėtų būti suėjęs bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas. Be to, nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais ir palūkanomis, nes tik šių metų rugsėjo mėn. buvo informuotas apie situaciją.

7. Teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. gruodžio 31 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. gruodžio 27 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.

8. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaiko ieškinyje nurodytą poziciją. Papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija dėl neva praleisto ieškinio senaties termino. Teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 2 dalis, pagal kurią jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Aiškina, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo grąžinti sumą per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo, kuris buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 19 d., atitinkamai 10 m. bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2015 m. gruodžio 20 d. (atsakovui neįvykdžius nurodytos prievolės) ir nebuvo praleistas, nes ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d.

9. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad prisiima atsakomybę už negrąžintas lėšas ir siūlo pasirašyti taikos sutartį; prašo atleisti nuo pareigos mokėti delspinigius.

Ieškinys tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Kauno technologijos universitetas) 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudarė studijų sutartį Nr. VFM-2009/456 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. vasario 28 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos (atsakovas šios aplinkybės ir neginčijo). Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovui apie jam atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 1 665,89 Eur (5 752 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti (ieškovas nurodo, kad įspėjimas nebuvo įteiktas); byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

12. Vadovaujantis ginčui aktualiu metu galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalies redakcijos (galiojo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatomis, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), taip pat galiojęs iki 2017 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis Aprašo 4.2 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta apraše (Aprašo 5 punktas).

13. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo pasirinktos studijų programos pagal studijų sutartį metinė kaina buvo 3 331,79 Eur (11 504 Lt). Vadovaujantis auksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovas, nutraukus studijų sutartį, turėjo grąžinti 1 665,89 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalimi, Aprašo 4.2, 5, 5 punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 665,89 Eur įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, suma.

14. Atsakovas su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko dėl, jo nuomone, praleisto ieškinio senaties termino.

15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

17. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2008">3K-3-317/2008</a>; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2009">3K-3-137/2009</a>).

18. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį, anot atsakovo, ieškovas šiuo atveju praleido, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.

19. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą; įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. gruodžio 19 d., taigi, šiuo atveju nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2015 m. gruodžio 20 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą pasikreipė 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovo atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

20. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 59,97 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip minėta, pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 19 d. Atsakovui nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 59,97 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 9-10 punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 59,97 Eur delspinigių.

21. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 725,86 Eur (1 665,89 Eur + 59,97 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

22. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 39 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

23. Byloje iš viso patirta 17,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovo priteistinos 56,87 Eur (39 Eur + 17,87 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

24. Teismas papildomai išaiškina, kad šalys turi teisę net ir po teismo sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, sudaryti taikos sutartį ir teikti ją tvirtinti teismui; tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis); be to, taikos sutartį išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas), j. a. k. 191722967, iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 665,89 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 89 ct) skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų programose apmokėti), 59,97 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 97 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 725,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 56,87 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič