A. S. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09159-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Gapučio ir Danutei Švitinienei,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

nuteistajam A. S.,

nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiajai D. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu A. S. skirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 58 MGL (2172,58 Eur) dydžio baudos bausmė ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 58 MGL (2172,58 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per vienerius metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 13 d., apie 19.00 val. bute, adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia mesdamas mobilaus ryšio telefoną į nukentėjusiąją D. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, ir pataikydamas jai į kairiąją akį ir sužalodamas paakį, taip sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei D. M. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu A. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nurodo, kad nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ko pasėkoje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Viso proceso metu prisipažino, kad žodinio konflikto su sugyventine D. M. metu metė į jos pusę rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną ir šis telefonas pataikė nukentėjusiajai į veidą. Niekuomet nesakė, kad tyčia metė telefoną nukentėjusiajai į veidą, siekdamas ją sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą. Kaltę pripažino, kad nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tačiau jokiu būdu nesutinka su išvada, kad veikė tiesiogine tyčia. Nesuvaldęs emocijų, rankoje laikytą telefoną metė į sieną, o nukentėjusiajai į veidą pataikė tik dėl atsitiktinumo, kuomet nukentėjusioji netikėtai pasisuko. Tai, kad mestu telefonu nukentėjusiajai į veidą pataikė atsitiktinai, visiškai patvirtino teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji D. M.. Šiuos tiesioginius įrodymus teismas atmetė tais motyvais, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pripažinęs savo kaltę dėl tyčinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, o ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo davusi parodymus, kad telefoną metė į ją ir pataikė į akies sritį. Teismas pasirėmė įvykį tyrusių policijos pareigūnų parodymais, kad jie apklausų protokolus surašė būtent iš jo ir nukentėjusiosios žodžių. Tačiau nei viename iš jo (A. S.) ar nukentėjusiosios D. M. apklausos protokolų nėra užfiksuota aplinkybė, kad jis mobilaus ryšio telefoną metė taikydamas D. M. į veidą. Nėra užfiksuoti jokie grasinimai nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo fiksuoti itin paviršutiniškai: „metė telefoną į D. M., pataikė į kairę akį“. Nei jo, nei nukentėjusiosios tyrėjai neklausė ar telefoną metė tikslingai, taikydamas į nukentėjusiąją. Nėra teisininkas ir neturi pakankamai žinių, kurios būtų leidę atkreipti dėmesį ir pareikšti tyrėjams pastabą dėl protokolo turinio. Tikėtina, kad dėl tokios pat priežasties savo apklausos protokolo neprašė patikslinti ir nukentėjusioji.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausa vyko nepraėjus nei parai po nustatyto sunkaus girtumo (3.15 prom.), todėl tinkamai reaguoti negalėjo nei į užduodamus klausimus, nei į apklausos protokolo turinį, o gynėjas apklausoje nedalyvavo. Mano, kad jo (A. S.) būseną apklausos metu vaizdžiai iliustruoja rašysena po protokolu (t. 1, b. l. 168-169). Kitos apklausos metu gynėjas jau dalyvavo, tačiau apklausos protokolas patvirtina, jog realiai ta apklausa nevyko - tiesiog buvo padaryta ankstesnio protokolo kopija, kuri ir buvo pateikta pasirašyti jam (A. S.) ir gynėjui. Teismo posėdyje apklausti liudytojais policijos pareigūnai taip pat nepatvirtino, jog jis (A. S.) ar nukentėjusioji D. M. būtų davę parodymus apie konkretų jo tikslą mesti telefoną būtent į kurią nors D. M. kūno dalį ir taip jai sukelti fizinį skausmą, o liudytojas G. Č. kaip tik patvirtino, kad D. M. jam pasakojo, jog jis (A. S.) telefoną metė ar į ją, ar į televizorių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

2.3. Kadangi apeliacine tvarka skundžia nuosprendį, kuris šiuo metu jau yra vykdomas, prašo atšaukti nuosprendžio vykdymą ir palikti iki nuosprendžio vykdymo skirtą kardomąją priemonę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir prašo išteisinti, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti nukentėjusiąją.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia A. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad konfliktavo su nukentėjusiąja D. M. ir kad metė į jos pusę rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė jai į veidą, tačiau tyčios pataikyti jai į veidą ir sukelti fizinį skausmą neturėjo. Nurodo, kad jis, būdamas įpykęs, metė telefoną į sieną, tuo metu D. pasuko galvą ir jo mestas telefonas pataikė D. šalia akies. Tokius pačius parodymus A. S. davė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, jo parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose palaikė ir nukentėjusioji, teigdama, kad A. S. metė telefoną į sieną šalia jos ir tik jai pasisukus pataikė jai į akį. Šiuos nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios D. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas lygino su jų abiejų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė motyvuotą išvadą dėl A. S. kaltės.

8. Teismas įvertino S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius parodymus, kad įvykio dieną besiginčijant su D. jis iš pykčio metė savo mobilųjį telefoną į D. ir pataikė jai į veidą (t. 1, b. l. 168-169, 181-183); nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad konflikto su A. S. metu jis metė į ją savo mobilaus ryšio telefoną ir pataikė jai į kairę akį (t. 1, b. l. 22-24); teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos tyrėjos A. L. parodymus, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tyčia metė telefoną į D. M. ir jai pataikė; liudytojais apklaustų pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnių V. K. ir G. Z. parodymus, jog sulaikant A. S. jis teigė, kad metė telefoną į D. M.; pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno H. S. parodymus, kad pasitikusi D. M. teigė, kad sugyventinis A. S. jai sudavė ar metė telefoną ir jai sužalojo akį; policijos pareigūno A. M. parodymus, kad A. S. aiškino, jog konflikto su savo sugyventine D. M. metu jis jai metė iš mobilaus telefono į veidą ir po to išėjo iš namų, neneigė smurto fakto.

9. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. S., nukentėjusiosios D. M. ir liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga – tai duomenys, esantys asmens apžiūros protokoluose, kuriuose užfiksuota, kad 2023 m. kovo 13 d. 19.15 D. M. kūno apžiūros metu veido srityje, kairėje pusėje po akimi nustatytas paraudimas ir nubrozdinimas, akies rainelė paraudusi (t. 1., b. l. 59-64), o 2023 m. kovo 15 d. kairės pusės akies obuolys yra raudonas aplink akies vyzdį, po kairiąja akimi matyti mėlynė ir šašas (t. 1., b. l. 65-70); specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis D. M. galėjo patirti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 80); apžiūros protokole, kuriame užfiksuota A. S. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kurio metu A. S. praneša, kad telefonas jo sugyventinei „palietė“ akį, kad akis tik ašaroja, bet nekraujuoja (t. 1, b. l. 90-92); pareigūno A. M. „BODY“ kameros 2023 m. kovo 13 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad A. S. į policijos pareigūno klausimą atsako, kad paleido telefoną į sugyventinę (t. 1, b. l. 93-95).

10. Aptartų įrodymų analizė pirmosios instancijos teismui davė pagrindą abejonių nekeliančiai išvadai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. S. ir D. M. duoti parodymai buvo teisingi, nes juos patvirtina liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisiamojo posėdžio metu A. S. pakeisti parodymai, kad telefoną metė ne į D. M., o į sieną, į sugyventinę pataikyti nenorėjo, bet pataikė netyčia tik pačiai nukentėjusiajai pasisukus, tėra tik jo pasirinkta gynybos taktika, kuriai pritarė ir nukentėjusioji, teisme pakeitusi parodymus. Nuteistojo argumentas, kad telefonas atsitiktinai pataikė D. M. į akį vien dėl to, kad ji pasuko galvą, nepaneigia jo kaltės – telefonas būtų pataikęs į kitą galvos dalį, jei nukentėjusioji nebūtų pasukusi galvos, dėl ko, be abejo, taip pat būtų kilęs fizinis skausmas. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu tik tai, kad telefoną A. S. metė į D. M. tyčia.

11. Apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo apklausa vyko nepraėjus nei parai po nustatyto sunkaus girtumo (3.15 prom.), negali būti paneigiamos teismo nustatytos aplinkybės dėl nuteistojo kaltės, nes jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu uvo nuoseklūs, jų teisingumą, kaip minėta, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

12. Aptartais įrodymais teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimo ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes pakankamą svorį turinčio telefono metimas į nukentėjusiąją rodo, kad jo veiksmai buvo pavojingi ir jis šiais savo veiksmais siekė sužaloti nukentėjusią ar jai sukelti fizinį skausmą.

13. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

D. Š.