Dėl savininko teisių gynimo

Civilinė byla Nr. e2A-560-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00082-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

(S)

2.1.2.6; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1580-1056/2023 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams D. U., A. U., (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl savininko teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 22 d. mainų sutarties (toliau – ir Mainų sutartis) dalį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ ir D. U. ir A. U., dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuosavybėn, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotos ieškovei nuosavybės teisės į 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas-ūkinis pastatas; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Šio pastato 1/8 dalį ieškovė įsigijo 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jos turimos nuosavybės teisės nėra ginčijamos. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra įregistruotos nuosavybės teisės A. U. ir D. U. į 7/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas-ūkinis pastatas su tremperiu; pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini).

3. Iš Registro išrašo su istorija matyti, kad šio pastato 1/8 dalį A. U. įsigijo 1996-08-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/8 dalis 2007-05-22 Mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Apie sudarytą sandorį ieškovė sužinojo 2022 metų rugpjūčio mėnesį, gavusi iš VĮ Registrų centras 2022-08-29 raštą. Nurodo, kad į ieškovės vardu įregistruotą nurodytą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisės yra įregistruotos ankščiau negu į D. ir A. U.. Iš VĮ Registrų centro sužinojo, kad pastatas, kurio 1/8 dalis įregistruota ieškovės vardu ir pastatas, kuris įregistruotas atsakovų D. ir A. U. vardu, yra galimai tas pats pastatas.

4. 2022-05-16 raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama sutvarkyti jos turimo statinio dalių duomenis. VĮ „Registrų centras“ atsisakė tai padaryti. Pasiūlė ieškovei padaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Padarius šią bylą nustatyta, kad jai nuosavybes teise priklausančio pastato naujas adresas po atliktų kadastrinių matavimų yra (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų byloje jai priklausančio pastato dalies unikalus numeris ir kiti duomenys nurodyti kaip pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2022-08-29 raštu „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad į visą ūkio pastatą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). yra įregistruotos nuosavybės teisės D. U. ir A. U. vardu. 1/8 dalį šio pastato ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1996-08-12 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. U., o Mainų sutartimi žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)” perleido 7/8 dalis ūkio pastato A. U. ir D. U., nors nuosavybės teisės žemės ūkio bendrovei pripažintos 1995-05-08 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) tik į 2/8 dalis šio ūkio pastato.

5. Taigi Mainų sutartimi, sudaryta tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų A. ir D. U., žemės ūkio bendrovė perdavė daugiau nuosavybės teisių, negu pati turėjo. Šiuo sandoriu pažeistos ieškovės teisės, nes 1/8 dalis minėto pastato priklausė jai, nors Mainų sutarties sudarymo metu tas pats pastatas VĮ „Registrų centras“ buvo žymimas skirtingais nekilnojamojo turto objektais. Tačiau, ta aplinkybė, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)” perleido nuosavybę į ne jai priklausančias statinio dalis ir esant ieškovės nuosavybės teisių tiesioginiam pažeidimui, ieškovei ir kaip ne sandorio šaliai, leidžia ginčyti sudarytą mainų sutartį toje dalyje kiek pažeidžia jos teises, t.y. dėl 1/8 dalies pastato mainų sutarties pripažinimo negaliojančia.

6. Pripažinus negaliojančiu sandorį dėl 1/8 dalies pastato perleidimo, jai atsirastų galimybę įregistruoti nuosavybės teises į pastatą, jau unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta jos užsakymu atlikto nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Papildomai paaiškino, kad ieškovė 1992 m. su vyru privatizavo butą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Butams priklausė po dalį to tvarto, jiems –1/8. Iš pradžių tuo tvartu jie naudojosi, laikė gyvulius, daržoves. Vėliau žodiniu susitarimu leido savo tvarto dalimi naudotis atsakovams. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovai apie tą tvartą norėjo išsipirkti žemę, ir ji gavo dokumentą, ar sutinka su sklypo ribomis, matininkas matavo sklypo ribas. Jai kilo klausimas, kaip ji prieis prie savo sklypo ribos, matininkas jai pasakė, kad jos nuosavybės ten nebėra. Tada ieškovė užsisakė kadastrinius pastato matavimus, tačiau įregistruoti nuosavybės negalėjo, nes jai pasakė, kad tai vienas ir tas pats pastatas. Jos turtas tapo nebe jos. Šiuo metu tas tvartas yra užrakintas, pagrindinis pastato įėjimas yra užrakintas, ji nebegali tvartu naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir D. U. bei A. U. sudarytą 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties dalį, dalyje dėl 1/8 dalies ūkio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo D. U. ir A. U. nuosavybėn. Taikė restituciją ir grąžino 1/8 dalį ūkio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės I. R. asmeninėn nuosavybėn. Taip pat ieškovei iš atsakovų priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

8. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos nuo 1992 m., tikslintos 2008 m. Turto padalinimo sutartimi. Taigi ieškovė žinojo turinti 1/8 dalį ūkinio pastato – tvarto dalį. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovės (kaip savininkės) iniciatyva buvo atlikta jai priklausančio pastato kadastrinių matavimų byla, nustatyta, kad pastato adresas yra (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2022 m. vasario 10 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl adreso pakeitimo. 2022 m. kovo 1 d. rašte VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad išnagrinėjus ieškovės 2022-02-10 prašymą Nekilnojamojo turto registre pakeisti registro duomenis - perkelti nuosavybės teises iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta prašymą atmesti, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. U. ir D. U. nuosavybės teisės į visą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir perkėlus ieškovės nuosavybės teises iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybės teisių dalis yra daugiau kaip 100 procentų; visų bendrasavininkų susitarimas dėl dalių pasikeitimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas. Taigi teismas vertino, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie savo, kaip savininkės, galimai pažeistas teises, t.y. nuo VĮ „Registrų centras“ rašto gavimo 2022 m. kovo 1 d. ir konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125, 1.127 straipsniai).

9. Dėl 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ūkiniai pastatai Nekilnojamo turto registro duomenų bazėse žymimi unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats pastatas.

10. Nors atsakovai D. U., A. U., ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė neigė šią aplinkybę, nurodydami, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra visai kitas pastatas nei (duomenys neskelbtini), skiriasi jų adresai, išsidėstymas, teismas šiuos argumentus atmetė, kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra garažas ir malkinė, šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovai D. ir A. U., tiek byloje apklausti liudytojai. Tuo tarpu ginčas kilo dėl pastato, kurio paskirtis yra tvartas (su tremperiu – kaip nurodė atsakovai bei liudytojai – tremperis tai sandėliukas, patalpa šienui laikyti). Taigi akivaizdu, kad ginčo nėra dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra garažas ir malkinė, kilo ginčas dėl ūkinio pastato – tvarto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, 1995 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė tam tikra dalis tiek minimo pastato, kurio paskirtis – tvartas, tiek pastato, kurio paskirtis garažas ir malkinė. Ūkinis pastatas, kurio paskirtis garažas ir malkinė (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) raj., plane žymimas (duomenys neskelbtini)) yra visai kitokių išmatavimų ir išvaizdos, nei pastatas, kurio paskirtis – tvartai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje apklausti liudytojai, byloje pateiktos nuotraukos ir žemėlapiai.

11. Teismui konstatavus, kad kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) rajonas, pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), byloje, reg. (duomenys neskelbtini), kilo pagrindas vertinti, ar sudaryta Mainų sutartis neturėtų būti pripažinti negaliojančia. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė nuosavybė teisę į ginčo pastato dalį įgijo 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo pastatą – pagal 1995 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, bei nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 2/8 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)–, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi teismas pripažino, kad 2007 m. gegužės 22 d. sudaryta Mainų sutartis tarp atsakovų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)” ir D. bei A. U., dalyje dėl 1/8 dalies ūkinio pastato (žymimo (duomenys neskelbtini)), pažeidė CK 6.432 straipsnio 1 dalies ir CK 4.47 straipsnio nuostatas, nes atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ mainė jai nuosavybės teise nepriklausiusią pastato – ūkinio pastato, žymimo plane (duomenys neskelbtini), dalį, todėl padaryta išvada, kad yra pagrindas pripažinti minėtą mainų sutartį šioje dalyje negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

12. Kartu teismas pažymėjo, jog CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims (kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, D. U. ir A. U. yra minėtos Mainų sutarties šalys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir iš jų ginčo pastato dalis gali būti išreikalauta, taikant restituciją natūra (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovė D. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia prieš daugiau nei 15 metų sudarytą Mainų sutartį (sudarymo data 2007 m. gegužės 22 d.), tad akivaizdu, jog Ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, kas buvo savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie savo, kaip savininkės, galimai pažeistas teises, t. y. nuo VĮ „Registrų centras“ rašto gavimo 2022 m. kovo 1 d. ir nepagrįsta konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas (CK 1.125, 1.127 straipsniai).

13.2. Apeliantė pabrėžia, kad ieškovė 1992 m. rugpjūčio 24 d. Sutartimi įgijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), 1/8 ūkinio pastato (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), 1/8 tremperio, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos nuo 1992 m., tikslintos 2008 m. Turto padalinimo sutartimi. Dėl to ieškovei jau ne tik nuo Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo 1992 m. buvo žinoma, kad jos ūkinio pastato buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), bet ir 2008 m. kai buvo sudaryta turto padalinimo sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ūkiniu pastatu naudojosi iki 2001 m., jame laikė daržoves, po to juo nesinaudojo. Ieškovei buvo žinoma, kad toliau visu pastatu naudojosi atsakovai D. ir A. U.. Ieškovė nuo 2001 m. ūkiniu pastatu nesinaudojo, juo nesirūpino, netvarkė, turėjo galimybę ginčyti atsakovų D. ir A. U. naudojimąsi visu ūkiniu pastatu, ginti savo pažeistas teises, tačiau tuo nepasinaudojo. Ieškovė gyvena netoli atsakovų, todėl ji kaip rūpestinga turto savininkė turėjo savo teises ginti anksčiau. Atsakovai D. ir A. U. visu ūkiniu pastatu naudojasi nuo 2007 m., tai yra jau 16 metų, per šį laikotarpį niekas jokių pretenzijų dėl naudojimosi nereiškė, todėl ieškinio senaties taikymu, bus užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė apie Mainų sutarties sudarymą sužinojo tik 2022 m. gavusi iš VĮ „Registrų centras“ raštą. Pažymėtina, kad rūpestingas ir apdairus asmuo, apie Mainų sutarties sudarymą, galėjo ir turėjo sužinoti dar 2007 m. gegužės 31 d., nes nuo 2007 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši, buvo įregistruotas įrašas apie Mainų sutarties sudarymą, ką patvirtina ieškovės kartų su ieškiniu pateikti Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai.

13.3. Dėl ginčo pastato tapatumo atsakovė nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) rajonas, pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), byloje, reg. (duomenys neskelbtini), ir nepagrįsta nusprendė, kad Mainų sutartis turi būti pripažinti negaliojančia. Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji kokio nors sandorio pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teises į 1/8 dalį pastato su tremperiu, esančio (duomenys neskelbtini).

13.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios ieškovė neturėjo teisės atlikti jai nepriklausančio turto – ūkinio pastato su tremperiu, kadastrinių matavimų, nes ji nėra šio statinio savininkė, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis tokiais ieškovės pateiktais įrodymais. Kartu atsakovė pabrėžia ir tai, kad išnagrinėjus byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie pastatą-ūkinį pastatą, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą-ūkinį pastatą su tremperiu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad yra padaryta klaida nustatant pastato-ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. D. U. ir A. U. valdo pastatą-ūkinį pastatą su tremperiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), V. P. r., šio pastato užstatytas plotas yra 396 kv.m,, tūris 1585 kub. m., jokiems kitiems bendrasavininkams šis pastatas nepriklauso. Ieškovė nuosavybės teise valdo 1/8 pastato -ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šio pastato užstatytas plotas 360 kv.m., tūris 1674 kv.m. Šie du pastatai yra skirtingais adresai ir skirtingo ploto bei tūrio, priklauso skirtingiems savininkams, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai yra vienas ir tas pats pastatas.

13.5. Kartu atsakovė nurodo ir tai, jog ieškovė jokia konkrečia teisės norma nepagrindė savo reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo Mainų sutartį, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas, kadangi šaliai, kuri nebuvo Mainų sutarties šalimi grąžini dalį Mainų sutarties objekto, be to ginčo objektas grąžintas ne pirminiam savininkui, o trečiajam asmeniui, nesusijusiam su Mainų sutartimi.

13.6. Apeliaciniame skunde papildomai pabrėžiama ir tai, kad egzistavo pagrindas spręsti dėl 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutartį patvirtinusios notarės I. B. civilinės atsakomybės taikymo ar šio asmens įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą, nes notarė patvirtino sandorį, kuriuo viena Mainų sutarties šalis, neturėdama teisės, perleido kitai šaliai daugiau nuosavybės teisės nei ji turėjo ir šioje situacijoje notarė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad notarė, tvirtindama sandorį nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, padarė ne viską, ką privalėjo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus. Tenkinus Ieškovės ieškinį ir jai grąžinus 1/8 dalį ūkio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės I. R. asmeninėn nuosavybėn atsakovai D. U. ir A. U. patirs nuostolius, nes neteks dalies nuosavybės. Šiuo atveju be notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės sudaryti ir įgyvendinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, todėl esant tokiems notaro neteisėtiems veiksmams yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes notaras neteisėtais veiksmais prisideda prie visos žalos, o ne jos dalies atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi, todėl šioje byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu.

14. Atsiliepimu atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo sutinkantys su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, todėl prašo tenkinti pateiktą apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepimu ieškovė I. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo nuostatas, kadangi ieškovės teisių niekas neginčijo ir dėl to ji neturėjo pagrindo abejoti turimo nekilnojamojo turto priklausymu nuosavybės teise, juo labiau kad ieškovės vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos anksčiau, nei atsakovų. Ieškovė pabrėžia, kad vien tai, jog buvo pakeistas nekilnojamojo turto adresas, tai savaime nepanaikina jos, kaip savininkės teisių, kadangi nekilnojamojo turto objektas yra tas pats.

15.2. Kartu ieškovė pažymi ir tai, kad restitucijos taikymas yra išimtinai teismo kompetencija, o tai, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta jokia turto dalis, nėra pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo įrodymas, kadangi asmeniui negali būti grąžinta tai, ko jis neturėjo. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad notarė buvo nepagrįstai neįtraukta į bylos nagrinėjimą, kadangi ji, tvirtindama Mainų sutartį, vadovavosi viešo registro duomenimis, kurių tikrumo notarė nekvestionuoja, o VĮ „Registrų centras“, kurio sudarytais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą ir buvo remtasi tvirtinant atitinkamus sandorius, buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2000 m. žemės sklypo planą, kuris, anot atsakovės, įrodo, kad ginčo objektai yra du skirtingi pastatai. Atsakovas A. U. nurodė palaikantis atsakovės D. U. prašymą priimti naujus įrodymus, kadangi šis žemės sklypo planas įrodo, jog pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. (duomenys neskelbtini), jau 2000-10-09 priklausė A. U. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovei I. R.. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad palaiko apeliantės prašymą prijungti teikiamus dokumentus prie civilinės bylos ir prašo juos vertinti kartu su pateikto apeliacinio skundo argumentais. VĮ „Registrų centras“ nurodė nesutinkantis dėl naujų įrodymų priėmimo, kadangi pateiktas planas jokių bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo. Ieškovė I. R. pažymėjo, kad atsakovės prašomas į bylą priimti žemės sklypo planas papildomai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovės ūkinis pastatas buvo kitoje kelio pusėje, nei namas, todėl tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovės ūkinis pastatas yra tas pats, kurį įsigijo atsakovė iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašomo prijungti naujo įrodymo turinį, aplinkybę, jog atsakovė galėjo šiuos duomenis pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat tai, kad pateikiamame dokumente nėra jokios konkrečios informacijos, susijusios su ginčo esme, atsisako priimti apeliacinės instancijos teismui pateikiamus naujus įrodymus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Faktinės aplinkybės

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) valdybos atstovė V. M. (pardavėja) pardavė ir I. R. (pirkėja) (duomenys neskelbtini) nusipirko (duomenys neskelbtini)-ą butą (50,80kv.m. ploto) ir kitus pastatus - ¼ (duomenys neskelbtini), 1/6 (duomenys neskelbtini), 1/8 (duomenys neskelbtini); 1/8 tremperio. Nurodyta, kad bendra turto kaina 9444 rublių, 1152 rublių pirkėjas sumokėjo į (duomenys neskelbtini) banko skyrių grynais pinigais. Sutartis patvirtina notarės I. B..

21. Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išraše nurodyta, kad I. R. įregistruotos nuosavybės teisės į 1/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) rajone (pagal 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Iš 1995 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 140,09 km.v., ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)– 97 kv.m. ir 2/8 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) – 98,98 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini).

23. 1995 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei nuosavybės teisėmis į šį turtą: visas dalis pastatų „(duomenys neskelbtini)“ Pagal 1995 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Iš 1996 m. rugpjūčio 12 d. sutarties 1 punkto matyti, kad atsakovas A. U. iš atsakovo nupirko 49/100 dalis karkasinio gyvenamojo namo su mansarda, su dviem priestatais, 1/8 dalį ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkio pastato ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad šie pastatai priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise pagal 1996-08-01 Panevėžio VIPP biuro pažym. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1996-08-01 Panevėžio VIPP biuro pažym. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. 1).

26. 2007 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta Mainų sutartis tarp (duomenys neskelbtini) rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U. ir D. U., kuria ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ mainė nuosavybės 51/100 dalį gyvenamojo namo, 7/8 ūkinio pastato su tremperiu, ½ dalį ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžinerinių) -kiemo statinių (šulinys), esančių adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovui A. U. ir atsakove D. U. priklausantį 0.7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad mainoma dalis pastatų nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-04-16 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-04 Nekilnojamo turto registro centrinės duomenų bazės išrašą, 1995-05-08 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini).

27. 2021 m. atliktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)rajonas, nurodyta, kad pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), yra aprašytas ir byloje, reg. (duomenys neskelbtini).

28. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) aukštis yra 2,60, plotis 13,78, ilgis 28,28. Šalia pastato matyti (duomenys neskelbtini), tačiau su įtrūkiu, kurio ilgis nėra žinomas.

29. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) aukštis yra 2,60, plotis 13,00, ilgis 28,30. Šalia pastato matyti (duomenys neskelbtini) (prieš tai buvusi – (duomenys neskelbtini)).

30. 2008 m. gruodžio 30 d. V. U. ir L. U. dovanojimo sutartimi padovanojo D. U. 1/8 dalį pastato-ūkinio pastato, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 390 kv.m. užstatyto ploto, (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties termino

31. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia yra pagrindas pasisakyti dėl ieškinio senaties termino. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami spręsti, kad apie savo, kaip savininkės, pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį, gavusi atsakymą iš VĮ „Registrų centras“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva netinkamai taikytomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, yra nepagrįsti.

32. Pastebėtina, kad ieškinio senaties terminas yra neatsiejamai susijęs su asmens, kurio teisės galimai yra pažeistos, sužinojimu apie tokį galimą pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos nuo 1992 m., tikslintos 2008 m. Turto padalinimo sutartimi. Vien tai, kad asmuo kurį laiką leidžia naudotis savo turtu kitiems asmenims, savaime nepatvirtina nei nuosavybės teisės praradimo, nei sudaro pagrindą spręsti, kad asmuo negina savo nuosavybės teisės.

33. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovės kartu su ieškiniu pateikti į bylą susirašinėjimai su VĮ Registrų centras“, tiek Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo mėnesio kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymais pakeisti, sutvarkyti registro duomenis, suteikti informaciją ir kt. Šie aktyvūs ieškovės veiksmai patvirtina, kad kaip paaiškinimuose nurodė ieškovė, sužinojusi apie atliekamus sklypo ribų matavimus, ji kreipėsi pirmiausia į VI „Registrų centras“, vėliau - į teismą dėl savo teisių gynimo. Vien tai, kad nuo 2008 metų ieškovė neatliko jokių konkrečių veiksmų dėl nekilnojamojo turto, kurį laikė savo nuosavybe, įgyto pirkimo – pardavimo sutartimi bei registruoto viešame registre, priešingai nei tvirtina apeliantė, neleidžia daryti išvados, jog ieškovė apie jos teisių pažeidimą sužinojo anksčiau, nei 2022 metais, o taip pat kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Dėl 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, kad vienas esminių šios civilinės bylos teisingo išnagrinėjimo aspektų yra ginčo nekilnojamojo turto tapatumas.

35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), byloje, reg. (duomenys neskelbtini).

36. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, t.y.: kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) ir pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) aukštis yra analogiški, plotis pagal planus skiriasi dviem centimetrais, ilgis skiriasi 22 cm; kad pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini) tikslus adresas nėra nurodytas, ir remiantis VĮ „Registrų centras“ atstovės paaiškinimais, nuo plane nurodytos (duomenys neskelbtini) gatvės jis gali būti nutolęs per kelias gatves, ar net kvartalus (plane gatvės nuotrūkio žymėjimas specialiu ženklu); kad 2021 m. atliktoje naujoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatas – ūkinis pastatas su tremperiu žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra aprašytas ir byloje, reg. (duomenys neskelbtini); tai pat kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ginčo pastatas yra tas pats pastatas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir spręsti, kad ginčo pastatai yra skirtingi. Šiuo atveju pastabėtina tai, kad atsakovai byloje priešieškinio nereiškė, neteikė į bylą jokių konkrečių įrodymų dėl kito pastato egzistavimo, o taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo pastatai yra visiškai skirtingi pastatai. Pastebėtina tai, kad tuo atveju, jei ginčo pastatai būtų išties skirtingi, tarp šalių iš esmės nebūtų kilęs ginčas ir kiekviena iš šalių disponuotų atitinkamu jų įsigytu savarankišku nekilnojamuoju turtu.

38. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl neva pirmosios instancijos teismo nepagrįsto rėmimosi kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kadangi ieškovė turėjo pagrindą tiek kreiptis dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tiek aiškintis faktines aplinkybes nustačius, jog registrų informacija negali būti tikslinama, kadangi būtent ji 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo ginčo statinį, kuris faktiškai buvo registruotas kitu adresu ir kitu unikaliu numeriu, todėl turėjo pagrindą imtis veiksmų dėl savo, kaip savininko teisių gynimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas tai pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog yra pagrindas konstatuoti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą bei taikyti restituciją.

40. Priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje egzistuojančios aplinkybės, t.y. kad ginčo turtas, kuris jau buvo įgytas ieškovės 1992-08-24 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2018-05-15 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nesant tam teisinio pagrindo buvo perleistas atsakovų nuosavybėn mainų sutartimi, neatsižvelgiant į tai, kad šis turtas jau buvo įgytas ieškovės, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog Mainų sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio nuostatas, yra pagrindas taikyti restituciją tuo aspektu, jog šalys privalo būti grąžintos į pradinę padėtį iki ieškovės teisių pažeidimo. Kita vertus, kitoks teisės normų taikymas iš esmės nėra įmanomas dar ir dėl to, jog byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu atsakovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo pastatą – pagal 1995 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo pripažinta nuosavybės teisė tiktai į 2/8 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)–, esančius (duomenys neskelbtini), o Mainų sutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui perleido net 7/8 pastato (1/8 dalis jau buvo parduota atsakovui anksčiau).

Dėl Mainų sutartį patvirtinusios notarės, kaip trečiojo asmens neįtraukimo į bylą

41. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo nepagrįstai neįtraukęs 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutartį patvirtinusios notarės I. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai iš esmės yra susiję su galimu absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimu, kai į bylos nagrinėjimą nėra įtraukiamas asmuo, kurio materialinėms teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas gali turėti įtakos.

42. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė pateiktame atsiliepime į ieškinį, atsakovės nurodoma notarė, apie kurios egzistavimą žinojo ir pati atsakovė, tačiau atsakovė nereiškė reikalavimo dėl tokio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Notarė atlikdama notarinius veiksmus, t.y. tvirtindama 2007 m. gegužės 22 d. Mainų sutartį, atliko remdamasi VĮ „Registrų centas“ duomenimis. Taigi šiuo atveju notaras veikė remdamasis viešame registre esančiais duomenimis. Tai, priešingai nei tvirtina atsakovė, neleidžia daryti išvados, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas turi įtakos materialinėms notaro teisėms ar pareigoms. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl notaro veiksmų neteisėtumo, o siekė nuginčyti sudarytą Mainų sutartį dėl egzistuojančių įrodymų, kad būtent ji anksčiau nei atsakovai buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo objektą.

43. Papildomai pastebėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).

44. Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko atsakovės nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos, neviršija maksimalių nustatytų tokių išlaidų dydžio bei nėra neproporcingos, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas