Dėl materialinio išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui

Civilinė byla Nr. e2S-615-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00455-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2;

(S)

2.6.38; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3906-786/2023 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui D. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R., dėl materialinio išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. R. materialinį išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 470 Eur savo pilnametei dukrai A. R. iki kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje – iki 2023 m. liepos 31 d., o jei ji mokysis toliau dieniniuose mokymosi įstaigų skyriuose – iki jai sukaks 24 metai; taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. po 400 Eurų, iš viso 1 520 Eur, bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys nurodė ginčą išsprendusios taikiai. Prašė patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės A. R. ir atsakovo D. R. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė: (1) baigti Utenos apylinkės Anykščių rūmuose atsakovo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą Nr. e2-3906-786/2023 taikos sutartimi; (2) atsakovas D. R. sutinka teikti A. R. paramą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. balandžio 25 d.) po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jai sukaks 24 metai amžiaus, jei ji mokysis toliau dieniniuose mokymo įstaigų skyriuose. Paramos išmoka už einamąjį mėnesį turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į A. R. sąskaitą, esančią AB Swedbank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo kitų ieškinio reikalavimų ieškovė atsisako; (3) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą sumoka atsakovas, jei tokios būtų, patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka kiekvienai šaliai, nepriteisiamos; (4) ši takos sutartis sudaroma trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną sutarties šalims bei viena Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams ir prašo teismo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka; (5) ši taikos sutartis įsigalioja nuo Utenos apylinkės teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šalys sutaria, kad jei sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi gera valia ir laiku, jie bus vykdomi priverstine tvarka, išduodant vykdomąjį raštą; (6) šalys pareiškia, kad sutinka su visomis taikos sutarties sąlygomis ir prašo ją Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų patvirtinti, civilinę bylą Nr. e2-3906-786/2023 nutraukti. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės. Pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl paramos padidinimo – sumažinimo dydžio pakeitimo. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją šalių valią, išreiškiamą sudarant šią taikos sutartį. Teismas civilinę bylą nutraukė ir iš atsakovo D. R. į valstybės biudžetą priteisė 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 45 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas sprendė, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos, todėl taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas D. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3906-786/2023.

6. Nurodo, kad apie teisme vykstantį procesą dėl paramos dukrai teikimo sužinojo tik 2023 m. birželio mėn. elektroniniu paštu gavęs teismo šaukimą į 2023 m. liepos 3 d. paskirtą teismo posėdį. Nei ieškinio, nei jokių kitų procesinių dokumentų atsakovas negavo ir nežinojo ko iš jo yra reikalaujama. 2023 m. birželio 27 d. atsakovas teismą elektroniniu laišku informavo, kad atvykti į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį negali, nes dirba Norvegijoje; paprašė teismo posėdį atidėti iki gruodžio mėn. 2023 m. liepos 3 d. elektroniniu paštu atsakovas vėl gavo teismo šaukimą į 2023 m. liepos 31 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovas elektroniniu paštu teismą vėl informavo, jog negalės atvykti ir prašė atidėti teismo posėdį iki gruodžio mėn. 2023 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu atsakovas gavo teismo šaukimą į 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį.

7. Paaiškina, kad grįžęs trumpam į Lietuvą, 2023 m. rugsėjo 5 d. susitiko su dukra, kuri nurodė, jog ginčą nori išspręsti taikiai ir nurodė turinti parengtą taikos sutartį, kurią reikia atsakovui pasirašyti, jog byla būtų nutraukta. Atsakovas sutiko. Dukros pateikta taikos sutartis buvo surašyta ir atspausdinta ant vieno lapo. Atsakovas sutartį perskaitė. Sutartyje buvo nurodyta, kad teismo prašoma civilinę bylą nutraukti, kad paramos dukrai klausimas bus sprendžiamas šalių bendru sutarimu, nenustatant jokio konkretaus paramos dydžio. Atsakovas sutartį pasirašė ir dukra sutartį pasiėmė. Antrojo sutarties egzemplioriaus atsakovas negavo ir jo nereikalavo, kadangi su dukra susitarė gražiuoju, atsakovas dukra visiškai pasitikėjo.

8. Apelianto teigimu, teismo patvirtina taikos sutartis ir jos turinys bei sąlygos yra tikrai ne tos, kurias atsakovui pateikė pasirašyti dukra A. R.. Pažymi, kad atsakovas pasirašė ant taikos sutarties, sudarytos tik ant vieno lapo, kurio apačioje buvo kompiuteriu atspausdinti atsakovo ir dukros vardai, pavardės. O teismui pateikta tvirtinti sutartis yra iš dviejų lapų, sutarties 4, 5, 6 punktų numeriai įrašyti ranka, nors kiti sutarties punktų numeriai atspausdinti kompiuteriu, antrame sutarties lape įrašytas atsakovo vardas, o pavardė – „K.“, pirmame ir antrame sutarties lape parašai, kurie turėtų būti atsakovo, akivaizdžiai skiriais ir tarpusavyje yra nepanašūs. Sutarties nuostatos yra visiškai skirtingos nuo tų, kurios buvo nurodytos dukros atsakovui pateiktoje pasirašyti sutartyje. Atsakovo pasirašytoje sutartyje nebuvo jokių konkrečių įsipareigojimų apie paramos dukrai teikimą, nebuvo jokių susitarimų dėl bylinėjimosi ar teismo išlaidų dengimo. Atsakovas neigia, kad pasirašė tokią taikos sutartį, kuri buvo pateikta ir patvirtinta teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.

9. Nurodo, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Juo labiau, kad abejonių turėjo sukelti pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodyta klaidinga atsakovo pavardė, akivaizdžiai skirtingi parašai, punktų numeracijos prierašai ranka spausdintame tekste ir pan. Su atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimu teikti paramą pilnametei dukrai atsakovas nesutiko, todėl akivaizdu, kad pateiktos taikos sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovas neva įsipareigojo teikti dukrai paramą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neatitinka nei atsakovo interesų, nei gali būti laikoma šalių pasiektu kompromisu, nes nurodyta paramos suma yra netgi didesnė nei buvo pareikštas reikalavimas ieškiniu. Be to, teismo posėdžio metu, ieškovė A. R. duodama paaiškinimus nurodė, jog ji prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur kasmėnesinę paramą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių net ir tokios reikalaujamos paramos dydį, teismui nepateikė.

10. Pažymi, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė proceso teisės normos taikymo klaidą, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių, neišsiaiškino, ar tikrai šalys supranta taikos sutarties sąlygas ir pan. Atsižvelgiant į CPK 158 straipsnio 3 dalį ir 243 straipsnį, teismas gali nevykdyti išaiškinimo pareigos, jei šalys yra atstovaujamos advokatų, tačiau, šiuo atveju, byloje atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato.

11. Nurodo, kad trečiasis asmuo A. R. apie sudarytą ir teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį informuota nebuvo. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai teismas patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas, toks procesinės teisės pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006).

12. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismui pateiktoje tvirtini taikos sutartyje buvo nurodyta, jog išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą sumoka atsakovas, jei tokios būtų, patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka kiekvienai šaliai, nepriteisiamos. Tačiau skundžiama nutartimi teismas ne tik priteisė iš atsakovo teismo turėtas dokumentų siuntimo išlaidas (26,56 Eur), bet ir 45 Eur žyminį mokestį, kuris laikytinas ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios pagal taikos sutarties nuostatas lieka ją patyrusiai šaliai, t. y. ieškovei.

13. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. su apelianto atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad taikos sutartį atsakovas pats sutiko pasirašyti. Dukra atsakovui sutartį pasirašyti nuvežė kartu su drauge, kuri taip pat matė kaip atsakovas pasirašinėjo ant lapų; vieną sugadino, todėl dukra davė pasirašyti kitą, nes turėjo du egzempliorius. Sugadintą lapą pasiūlė pasiimti atsakovui, tačiau jis neėmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog jis nepasirašė tokio turinio taikos sutarties, kuri buvo pateikta ir patvirtinta teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Nurodo, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, kadangi abejonių turėjo sukelti pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodyta klaidinga atsakovo pavardė, akivaizdžiai skirtingi parašai, punktų numeracijos prierašai ranka spausdintame tekste ir pan.; taip pat išlaikymo dydis, kuris taikos sutartimi buvo sutartas didesnis nei ieškovė prašė priteisti ieškiniu, kas visiškai neatitiko atsakovo valios ir interesų.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsniu, taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas.

18. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui bei šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus. Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties.

19. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, tai yra, jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

20. Byloje nustatyta, kad iki taikos sutarties patvirtinimo apeliantas teismui jokių procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) neteikė ir jokios pozicijos dėl ieškovės reikalavimų neišreiškė. 2023 m. liepos 3 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriuo atsakovas informavo, kad į teismo posėdį atvykti negalės ir prašė teismo posėdį atidėti iki gruodžio mėn. Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, teismas 2023 m. liepos 3 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atidėjo, paskirdamas kitą parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. liepos 31 d. 2023 m. liepos 10 d. teisme vėl gautas atsakovo prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį iki gruodžio mėn., tačiau teismas atsakovo prašymo netenkino. Į 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdį atsakovas neatvyko. 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartis, šalių prašymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta rašytinio proceso tvarka.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, jų valią sudarant taikos sutartį; taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių kylančioms abejonėms ar neaiškumams pašalinti.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos šalių taikos sutarties formą ir turinį, sprendžia, jog yra pagrindas pritarti apelianto argumentams, kad spausdintoje taikos sutartyje ranka parašyti pastraipų numeriai, atsakovo parašų pirmajame ir antrajame lape nesutapimas, klaida atsakovo pavardėje kelia pagrįstų abejonių ir neaiškumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti prieš tvirtindamas taikos sutartį. Įvertintina ir tai, jog teismui, kaip minėta nutarties 20 punkte, atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nebuvo žinoma – atsakovas nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovas kelis kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki gruodžio mėn., kas sudaro pagrindą spręsti, jog jis nesutiko su ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl 500 Eur išlaikymo dydžio, kuris yra didesnis nei ieškiniu prašytas priteisti išlaikymas (470 Eur). Be to, 2023 m. liepos 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad reiškia reikalavimą tik dėl 200 Eur dydžio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, visiškai neatsižvelgė į šiuos neatitikimus ir netikslumus, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, neįsitikino ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, nors tokią procesinę pareigą turėjo.

23. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė proceso teisės normos taikymo klaidą, kadangi neišaiškino šalims šių procesinių veiksmų padarinių, neišsiaiškino, ar tikrai šalys supranta taikos sutarties sąlygas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apelianto argumentu.

24. CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, jog prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas 140 straipsnio 1 dalį, t. y. teismas išsiunčia šalims pranešimą, kuriame nurodomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

25. Nagrinėjamu atveju nors taikos sutarties 6 punktu šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos CPK 293-294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų jog atsakovui, neturinčiam nei teisinio išsilavinimo, nei neatstovaujamam atstovo su teisiniu išsilavinimu, būtų išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, bylos nutraukimo pasekmės.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos buvo šalims aiškios ir priimtinos, neįvertino, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduodamas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo teises, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. atskirojo skundo dėl jos (ne)tinkamo informavimo apie teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį ir jos sąlygas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą nėra pateikusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai, susiję su trečiojo asmens A. R. teisėmis (ar jų galimu pažeidimu), neturi reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

29. Patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė