Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-566-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-002200-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3;

(S)

3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3463-1136/2023 pagal ieškovės UAB „SB lizingas“ ieškinį atsakovui J. L., trečiajam asmeniui R. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 15 000,00 Eur kreditą, 599,93 Eur delspinigius, 1,60 Eur pašto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 15 000,00 Eur kreditą 84 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, administravimo mokestį mokėjimų grafike numatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, kad prieš suteikiant kreditą, atsakovo kreditingumas buvo įvertintas atsakovo pateikta informacija bei duomenimis, gautais atlikus patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose. Pabrėžė, jog atsakovas nebuvo pateikęs Lietuvos bankui prašymo neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių.

3. Paaiškino, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas pagal sutarties mokėjimų grafiką įmokų nemokėjo. Nurodė, jog 2022 m. spalio 25 d. atsakovas el. paštu informavo ieškovę, kad vartojimo kredito sutarties dieną jis buvo registruotas Ribotai veiksnių asmenų registre, todėl įmokų nemokės. Ieškovei patikrinus informaciją Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, buvo nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo R. L. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, kuri (duomenys neskelbtini) yra registruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre (toliau – ir Pagalbos sutartis).

4. Teigė, kad pagalbos sutarties sudarymas ir įrašymas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų sąrašą nelemia to, kad atsakovas vartojimo kredito sutarties sudarymui nepasinaudojo pagalbą teikiančios R. L. pagalba, kad ieškovė negalėjo sudaryti su atsakovu vartojimo kredito sutarties ir, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo kredito grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo.

5. pabrėžė, kad sudarant vartojimo kredito sutartį, ieškovei nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, kad atsakovas gali būti įrašytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų sąrašą. Tvirtino, jog ieškovei nebuvo pareigos tikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro. Kėlė abejones dėl Pagalbos sutarties sudarymo priežasčių, tinkamo jos vykdymo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį, pats privalėjo pateikti įrodymus ieškovei apie pagalbos suteikimą. Vertino atsakovo elgesį kaip nesąžiningu ir netiesėtu, sąmoningai siekė pažeisti ieškovės teises ir interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Taip pat nėra ginčo dėl ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos, tačiau nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tai, kad ieškovė, prieš priimdama sprendimą suteikti atsakovui 15 000,00 Eur vartojimo kreditą, atliko atsakovo kreditingumo vertinimą, tikrindama įvairius registrus, išskyrus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, taip pat ieškovė iš turimos informacijos matė, kad vidutinė mėnesio įmoka pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudaro ne daugiau kaip 40 procentų atsakovo tvarių pajamų. Be to, pateiktoje 2022 m. rugsėjo 1 d. Kreditų biuro „Infobankas“ standartinėje kredito ataskaitoje apie atsakovą matyti, kad atsakovas J. L. minėtu metu turėjo 3 aktyvias sutartis, 18 pasibaigusių sutarčių, 37 atmestas paraiškas ir 74 viso aktyvias paraiškas. 2022 m. rugpjūčio 23-25 d. atsakovas sudarė 3 vartojimo kredito sutartis bendrai 19 500,00 Eur sumai. Analizuojant pasibaigusias atsakovo vardu sudarytas sutartis, pastebėtina, kad nuo 2013 metų pavasario atsakovas skolinosi 5 kartus beveik kas mėnesį trumpam laikotarpiui; 2014 metais skolinosi 2 kartus; 2017 ir 2019 metais skolinosi po 1 kartą; 2021 metais skolinosi 4 kartus per spalio 15-16 dienas. Aktyvių paraiškų skiltyje matyti, kad atsakovas teikė 27 paraiškas: 2013 metais teikė 4 paraiškas, 2014 metais teikė 3 paraiškas, 2015 metais teikė 2 paraiškas, 2017 metais teikė 4 paraiškas, 2019 metais teikė 3 paraiškas, 2021 metais teikė 9 paraiškas, 2022 metais teikė 2 paraiškas.

8. Teismo vertinimu, atsakovo J. L. atveju turėjo būti vertinami ne tik jo finansiniai pajėgumai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bet ir turėjo būti atkreiptas dėmesys į turimų sutartinių įsipareigojimų sumą, prašomo suteikti vartojimo kredito dydį, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo dažnumą, paraiškų kiekius, t. y. paties atsakovo veiksmus. Pripažinta, kad šiuo atveju ieškovė veikė nerūpestingai, suteikdama atsakovui 15 000,00 Eur vartojimo kreditą, pernelyg pasitikėjo tik finansiniais duomenimis.

9. Netinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą ir turėjusi žinoti apie draudimą sudaryti vartojimo kredito sutartį su asmeniu, kuris priima sprendimus naudodamasis pagalba, ir nesiėmusi veiksmų patikrinti informacijos apie atsakovą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu, ieškovė turi prisiimti jai kilusias neigiamas pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 111 straipsnio 2 dalyje. Reikšminga ir tai, kad trečiasis asmuo R. L. patvirtino nesutinkanti ir nedavusi sutikimo sudaryti sutartį.

10. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, jog nors ir Pagalbos sutarties 11 punkte nurodyta atsakovo pareiga pranešti civiliniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims įrodymus apie pagalbos suteikimą, kas reiškia, jog atsakovas turėjo pareigą informuoti ieškovę, kad dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo turi pagalbą suteikiančio asmens – trečiojo asmens R. L., pritarimą / sutikimą, šios pareigos neįvykdymas negali pateisinti ieškovės veiksmų ir būti pagrindu netaikyti VKĮ 111 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių. Primintina, kad kredito davėjui VKĮ įtvirtintas draudimas sudaryti vartojimo kredito sutartį su asmeniu, kuris priima sprendimus naudodamasis pagalba; ieškovė turėjo ir galėjo patikrinti informaciją apie atsakovą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

11. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo ir tai, kad paties atsakovo ieškovei rašyto el. laiško turinys nepatvirtina ieškovės teiginių apie atsakovo nesąžiningumą bei sąmoningą siekimą nemokėti įmokų, kadangi siųstame laiške atsakovas tik įvardijo, dėl kokio dalyko jis kreipiami, bei kad Sutarties sudarymo metu jis buvo registruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

12. Dėl Pagalbos sutarties pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors viso proceso metu ieškovė daug dėmesio skyrė Pagalbos sutarties sudarymo aplinkybėms, jos sudarymo tikrosioms priežastims, pačios sutarties tinkamam vykdymui bei atsakomybei už netinkamą jos vykdymą, tačiau šioje byloje visos aplinkybės, susijusios su Pagalbos sutarties sudarymu, vykdymu, sprendžiant klausimą dėl vartojimo kredito priteisimo iš atsakovo, neturi teisinės reikšmės ir nėra susijusios su ieškinio dalyku, kadangi šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir yra nagrinėjamas ieškinio pagrįstumo klausimas.

13. Dėl ieškovės prašymo kreiptis į prokurorą su tikslu nustatyti, ar atsakovo veiksmuose yra įstatymų pažeidimų ar nusikalstamos veikos, teismas nurodė, jog byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo darbinės veiklos – (duomenys neskelbtini), teiktos sveikatos priežiūros kokybės, nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl pacientams padarytos žalos ar jiems netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atsakovui (duomenys neskelbtini). Taigi teismas neturi jokio pagrindo kreiptis nei į prokurorą dėl atsakovo veiksmų, kaip turinčių nusikalstamos veikos požymių, nei į kitas institucijas atsakovui pažeidus įstatymus ar kitas teisės normas, juo labiau kad atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą ligą, įvardintą kaip trukdančią verstis (duomenys neskelbtini), ir atsakovui diagnozuotas ligas, akivaizdu, kad atsakovui diagnozuotos ligos nepatenka į sąrašą ligų, (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė UAB „SB lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 15 000,00 Eur kreditą, 599,93 Eur delspinigius, 1,60 Eur pašto išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė materialinės teisės aiškinimo klaidą, kas akivaizdžiai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantė pabrėžia, jog nors vadovaujantis VKĮ redakcija, galiojančia Sutarties sudarymo metu, ieškovė, prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu, neprivalėjo tikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, tačiau teismas padarė išvadą, kad net ir nesant įstatyme įsakmaus nurodymo kredito davėjams tikrinti asmenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, visgi ieškovė galėjo (VKĮ 9 straipsnis) ir turėjo patikrinti duomenis apie atsakovą minėtame registre, nes VKĮ 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas kredito davėjams draudžia sudaryti vartojimo kredito sutartis su asmenimis, kurie sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamiesi pagalba. Teismas, darydamas tokią išvadą, nevertino ieškovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų faktinių aplinkybių, kodėl ieškovė netikrino informacijos apie klientą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Pažymėtina, kad duomenys, gauti iš Sodros apie atsakovo pajamas, t. y. 3 131,80 Eur darbo užmokestis, gaunamas iš VĮ (duomenys neskelbtini) bei VĮ (duomenys neskelbtini), taip pat įrašas, kad atsakovas vykdo individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą, ieškovei nekėlė nei menkiausio įtarimo, kad atsakovas gali būti įrašytas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Būtent ši aplinkybė sąlygojo ieškovės sprendimą netikrinti informacijos apie klientą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Apeliantės vertinimu, jos atlikti veiksmai neprieštarauja ir Lietuvos banko Vartojimo kredito teikimo gairių nuostatoms, kadangi atsakovo veiksmai nekėlė jokių abejonių dėl jo veiksnumo.

14.2. Apeliantė pabrėžia, jog teismas, vertindamas į bylą pateiktą 2022 m. rugsėjo 1 d. Kreditų biuro „Infobankas“ standartinę kredito ataskaitą padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nevertino kiek atsakovas yra sudaręs vartojimo sutarčių, kiek paraiškų buvo pateikta ir atmesta, kadangi šiuo konkrečiu atveju apeliantė įvertino visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, kredito gavėjo pateiktą informaciją, taip pat iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją, galinčią turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, kredito gavėjo finansinius pajėgumus vykdyti turimus įsipareigojimus, pajamų tvarumą bei stabilumą. Be to, atsakovo teiktos 27 paraiškos laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2022 metų neturi jokios reikšmės vertinant atsakovo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą. Paraiškų skaičius rodo kliento kreditavimosi aktyvumą, tuo pačiu tai gali reikšti geresnių skolinimosi sąlygų ieškojimą. Klientas negali būti neigiamai vertinamas vien dėl to, kad ieško geresnių kreditavimosi sąlygų.

14.3. Pasisakydama dėl, jos vertinimu, atsakovo nesąžiningumo, apeliantė pabrėžia, jog atsakovas nėra teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigose (duomenys neskelbtini), yra 32 metų amžiaus. Atsakovas, sudarydamas Pagalbos sutartį patvirtino, jog supranta, kad jo dalyvavimas šios sutarties 1 punkte įtvirtintų sričių teisiniuose santykiuose bus apsunkintas ir jis atitinkamiems subjektams privalės pateikti įrodymus apie pagalbos suteikimą. Atsakovas, įvertino, suprato minėtą ribojimą, ir nepaisant to sutiko sudaryti Pagalbos sutartį (Pagalbos sutarties 11 punktas). Teismas, aiškindamas Pagalbos sutarties 11 punkto sąlygą padarė išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą informuoti ieškovę, kad dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo turi gauti pagalbą suteikiančio asmens – trečiojo asmens R. L., pritarimą / sutikimą, tačiau šios pareigos neįvykdymas negali pateisinti ieškovės veiksmų ir būti pagrindu netaikyti VKĮ 111 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių. Ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada, nes teismas tokį atsakovo elgesį turėjo vertinti kaip piktnaudžiavimą teise, kaip nesąžiningą ir neteisėtą, kaip sąmoningą siekį išvengti atsakomybės. Be to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, el. laišku informuodamas ieškovę apie sudarytą Pagalbos sutartį turėjo vienintelį tikslą - išvengti kredito grąžinimo, o tai papildomai patvirtina jo nesąžiningą elgesį bei siekį išvengti prisiimtų įsipareigojimų. Tai yra pagrindas netaikyti ieškovei VKĮ 111 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių.

14.4. Kartu apeliantė pabrėžia, jog Pagalbos sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl atsakovo amžiaus ir praktinės gyvenimo patirties trūkumo. Tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti sveikatos priežiūros įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovui kaip pagrindinė diagnozė yra diagnozuota: „(duomenys neskelbtini)“, o kaip gretutinė liga yra diagnozuotas „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, atsakovas, notarui, tvirtinusiam Pagalbos sutartį nepateikė sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie diagnozuotą (duomenys neskelbtini), taip siekdamas nuslėpti tikrąją Pagalbos sutarties sudarymo priežastį. Labiau tikėtina, kad atsakovas galimai siekė išvengti kreipimosi į teismą dėl veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, siekdamas neprarasti (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir netekti darbo, nes pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-24 įsakymą Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ licencijos galiojimas panaikinamas, kai teismas pripažino gydytoją neveiksniu arba apribojo jo veiksnumą.

14.5. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog trečiasis asmuo R. L., gerai žinodama sūnaus gyvenimo būdą, sūnaus priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini), skolinimąsi ir skolų mastą, sudarius Pagalbos sutartį nepateikė prašymo Lietuvos bankui dėl atsakovo įrašymo į sąrašą asmenų, kuriam neleidžiama sudaryti vartojimo kredito sutarčių, taip pat nekontroliavo sūnaus sudaromų sandorių, kurių suma viršija 300 Eur, nors tokią pareigą prisiėmė sudarydama Pagalbos sutartį. Trečiojo asmens R. L. pagalbos neteikimas atsakovui tvarkant gaunamas pajamas ir išlaidas sudarė galimybes atsakovui skolintis, o pasiskolinus iššvaistyti kreditą ir nevykdyti mokėjimų ieškovei. Be kita ko, R. L. požiūris į susiklosčiusią situaciją ir ieškovės kaltinimas, kad ieškovė yra pati kalta, jog suteikė kreditą atsakovui, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vienintelis Pagalbos sutarties sudarymo tikslas buvo surasti priemones, kaip perkelti atsakomybę visiems kitiems, kas sūnui skolins pinigus be jos žinios. Negana to, Pagalbos sutartis yra sudaryta tarp motinos ir sūnaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

14.6. Be to, teismui netenkinus ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą pateikti sąskaitos, esančios Luminor banke, išrašą už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki ieškinio pateikimo dienos liko nenustatytos aplinkybės, kur atsakovas panaudojo ieškovės suteiktą 15 000 Eur kreditą ir kaip atsakovas, tvarko asmenines pajamas ir išlaidas, kurių suma viršija 300 Eur. Taigi pirmos instancijos teismas, nesivadovaudamas įrodinėjimo taisyklėmis netyrė ir nevertino Pagalbos sutarties sudarymo priežasties, tikslų, šalių atsakomybės, nesiaiškino kokiam tikslui atsakovas panaudojo kredito lėšas, ar jas panaudojo su trečiojo asmens pagalba, ar be jos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovui buvus nesąžiningam. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279² straipsnio nuostatas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. L. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad ji neatliko visų galimų veiksmų, siekdama nustatyti reikšmingas aplinkybes dar iki kredito suteikimo, todėl neigiamas ir įstatyme konkrečiai numatytas pasekmes turi prisiimti būtent ieškovė. Kita vertus, Pagalbos teikimo sutarties sudarymo priežastys bei aplinkybės nėra reikšmingos šioje civilinėje byloje nagrinėjama ginčui, kadangi byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) Pagalbos sutarties nuginčijimo, pripažinimo negaliojančia, dėl ko tolimesnis CK 6.279² straipsnio nuostatų aiškinimasis peržengia šio civilinio ginčo ribas.

15.2. Atsiliepime kartu pabrėžiama ir tai, jog apeliaciniu skundu nėra pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių, byloje jau nustatytas faktines aplinkybes vertinti ieškovės nurodomu būdu nėra tikslinga, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsiliepimu trečiasis asmuo R. L. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

16.1. Nurodo, kad ieškovė kreditą išdavė asmeniui, kuriam negalėjo jo išduoti, todėl būtent ieškovė yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją. Ieškovės reiškiami kaltinimai nesąžiningumu yra nepagrįsti. Pageidauja, kad teismo posėdžiai būtų uždari.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės aplinkybės

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas J. L. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 15 000,00 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesiams, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas Mokėjimų grafike nurodyta tvarka. Atsakovas J. L. sutartinių įsipareigojimų nevykdė, 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku ieškovę informavo, kad sutarties sudarymo dieną buvo registruotas ribotai veiksnių asmenų registre.

19. 2022 m. gruodžio 11 d. pranešimu UAB „SB lizingas“ informavo J. L., kad jis nevykdo Sutarties sąlygų ir yra skolingas 767,15 Eur sumą. Taip pat informavo atsakovą, jam nesumokėjus pradelstą įsiskolinimą, Sutartis 2022 m. gruodžio 31 d. bus laikoma nutraukta ir jo skolą nutraukimo dieną sudarys 15 488,76 Eur suma. Ieškovė UAB „SB lizingas“ 2023 m. sausio 2 d. vienašališkai nutraukė Sutartį atsakovui nesumokėjus pradelsto įsiskolinimo.

20. Kartu byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas J. L. ir trečiasis asmuo R. L. sudarė Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, kuri 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota valstybės įmonės Registrų santo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Pagal Pagalbos sutarties 1.2 papunktį, pagalbą teikiantis asmuo – R. L. įsipareigojo J. L., kaip asmeniui, kuriam teikiama pagalba, teikti pagalbą asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų vartojimo kreditų, kreditavimo, įkeitimo, hipotekos sutarčių, vekselių sudarymu ir pan.

21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo VKĮ 111 straipsnio 2 dalies pagrindu

Teisinis ginčo vertinimas

22. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad VKĮ 111 straipsnio 2 dalyje be kitų duomenų imperatyviai įtvirtina, kad asmuo, kuris vartojimo kredito sutarties sudarymo metu įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, yra atleidžiamas nuo išmokėtos vartojimo kredito sumos grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas turi pagrindžiančius dokumentus, kad neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu vartojimo kredito sutartį sudarė jo globėjas, ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo vartojimo kredito sutarčiai sudaryti turėjo rūpintojo sutikimą arba asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, sudarydamas vartojimo kredito sutartį naudojosi pagalba toje srityje.

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė, suteikdama 15 000 Eur kreditą atsakovui, atliko atsakovo kreditingumo vertinimą, tikrindama įvairius registrus, išskyrus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Ieškovė patvirtino, kad prieš suteikdama kreditą patikrino informaciją apie atsakovo gaunamas pajamas (tiek paties atsakovo nurodytas, tiek Sodros pateiktas) bei atsakovo darbovietes, todėl nustatė, kad vidutinė mėnesio įmoka pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudaro ne daugiau kaip 40 procentų atsakovo tvarių pajamų.

24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog net ir nesant VKĮ įtvirtinto įsakmaus nurodymo patikrinti kreditą gauti siekiančio asmens duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, o taip pat įvertinti tai, kiek atsakovas yra sudaręs vartojimu sutarčių, kiek paraiškų buvo pateikta ir atmesta, ieškovė, atsižvelgdama į prašomo suteikti kredito sumą, nepatikrindama ir neįvertindama aptariamų duomenų veikė nerūpestingai ir todėl turi prisiimti neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

25. Nors apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovė nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

26. Pažymėtina, jog vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Taigi, aptariamos teisės akto nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vartojimo kredito suteikimas yra susietas ne vien su asmens gaunamų pajamų įvertinimu, tačiau ir kreditą siekiančio gauti asmens kredito istorijos įvertinimu.

27. Negana to, iš viešojoje erdvėje esančios Lietuvos banko informacijos apie Priežiūros tarnybos patvirtintas Vartojimo kredito teikimo gaires matyti, kad daugiausia dėmesio Vartojimo kredito teikimo gairėse skiriama svarbiausiai VKĮ įtvirtintai vartojimo kredito davėjų pareigai – tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą – paaiškinti, taip pat pabrėžiama, jog dokumentus apie vartotojo duomenis vartojimo kredito davėjas gali surinkti iš paties vartojimo kredito gavėjo arba paraiškoje nurodytus duomenis tikrindamas naudojamose duomenų bazėse. 2015 m. balandžio 27 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-69 patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse be kitų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog atsakingas skolinimas reiškia, kad vartojimo kreditai turi atitikti vartojimo kredito gavėjų poreikius ir būti pritaikyti prie jų galimybės grąžinti vartojimo kreditus.

28. Vartojimo kredito gairėmis iš esmės siekiama įgyvendinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, kuri, įtvirtinta Direktyvos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad vartojimo kreditų teikimo reguliavimo esminis tikslas yra ne vartojimo kredito davėjų atgauti suteiktą kreditą intereso apsauga, o situacijų, kuomet vartojimo kreditai suteikiami neatsakingai, išvengimas. Nustatytu nacionaliniu ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu iš esmės siekiama apsaugoti asmenų, kurie neturi galimybių grąžinti kreditą, arba asmenų, kurių galimybės įvertinti paimamo kredito žalingumą jų interesams, teises. Nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovas yra suaugęs, išsilavinęs ir dirbantis žmogus, įgijęs specialybę, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti pažeidžiamas (pvz. turėti žalingų įpročių bei priklausomybių), o taip pat kad jam nėra taikomas vartotojo statusas, reiškiantis, kad jis yra silpnesnė teisinių santykių šalis, todėl vien tai, kad jis neatliko atitinkamų veiksmų, t. y. neinformavo ieškovės apie sudarytą Pagalbos sutartį, nors ieškovė turėjo galimybę šią informaciją nustatyti iš jai prieinamų registrų informacijos, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti asmenį piktnaudžiavusiu suteiktomis teisėmis ar buvus nesąžiningu.

29. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, priimdama sprendimą suteikti atsakovui 15 000 Eur kreditą, neturėjo pagrindo tikrinti visus reikšmingus viešuosius registrus, nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai.

30. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VKĮ nuostatas. Pabrėžtina, kad teisės aktų nuostatos nedviprasmiškai įvardija, kad kredito davėja, sudariusi kredito sutartį su asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, pati prisiima riziką, kadangi toks asmuo yra atleidžiamas nuo išmokėtos vartojimo kredito sumos grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų mokesčių mokėjimo, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito davėjas ar vartojimo kredito tarpininkas turi pagrindžiančius dokumentus, kad asmuo, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, sudarydamas vartojimo kredito sutartį naudojosi pagalba toje srityje.

31. Taigi, nors kredito davėja ir neturi imperatyvios pareigos tikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, tačiau šiuo atveju pati davėja turi įvertinti aplinkybes ir faktą, kad būtent jai gali kilti įstatyme konkrečiai numatytos pasekmės, jei kredito sutartis bus sudaryta su asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesant pagalbą teikiančio asmens sutikimo. Dėl išdėstyto, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad subjektui, versliškai užsiimančiam kreditų teikimo veikla bei siekiančiam pelno iš tokios veiklos, kredito prašančio asmens kredito istorijos duomenys bei prašomo kredito dydis turėjo sudaryti pagrindą papildomai pasidomėti pateikto prašymo aplinkybėmis. Kita vertus, ieškovei nusprendus, kad jai visa informacija yra aiški ir nėra jokio pagrindo abejoti dėl atsakingo skolinimo, ieškovė pati prisiėmė riziką ir galimas neigiamas pasekmes, kurias šiuo metu siekia perkelti kitiems asmenims.

32. Pirmiau išdėstytas išvadas papildomai pagrindžia ir pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl ieškovės pareigos įvertinti ir 2022 m. rugsėjo 1 d. Kreditų biuro „Infobankas“ standartinėje kredito ataskaitoje esančius duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovas J. L. kredito iš ieškovės suteikimo metu turėjo 3 aktyvias sutartis, 18 pasibaigusių sutarčių, 37 atmestas paraiškas ir 74 viso aktyvias paraiškas. Tokie duomenys, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, yra pakankami dėl papildomos informacijos rinkimo bei abejonių, ar asmeniui gali būti užtikrintas atsakingas skolinimas, kilimo. Kaip jau minėta pirmiau, vien tai, kad asmens tvarios pajamos yra pakankamos dėl asmens galimybių grąžinti kreditą kredito davėjai, nėra absoliutus vartojimo kredito suteikimo/ nesuteikimo kriterijus, kadangi vartotojų teisių apsauga šioje teisinių santykių reguliavimo srityje apima ne tik kredito davėjų interesų gynimą.

33. Kartu apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo ieškovei siųstas el. laiškas, kuriame atsakovas nurodo, jog buvo registruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, yra informacinio pobūdžio, o ne atsakovo sąmoningo siekio gauti kreditą ir neatsiskaityti už jį įrodymas. Pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 1 d., o el. laišką atsakovas ieškovei siuntė 2022 m. spalio 25 d., t.y. jau po ieškovės kreipimosi į jį dėl skolos mokėjimo. Tokia faktinė situacija nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo ar turėto išankstinio tikslo gauti kreditą bei jo negrąžinti.

34. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad byloje esantys duomenys, kuriuos įvardija ir pati ieškovė, apie atsakovo turimas priklausomybes papildomai pagrindžia vertinimą, jog išankstinis atsakovas nesąžiningumas nėra nustatytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovo, kuris turi priklausomybių, siekis gauti vartojimo kreditą nenurodant, kad yra sudaryta Pagalbos sutartis, yra nukreiptas į jo tuo metu egzistavusių priklausomybių patenkinimą, o ne sąmoningą siekį apgauti kredito davėją ieškovę. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ieškovės nurodoma aplinkybė, jog tai, kad Pagalbos sutartimi nustatytas asmuo, padedantis atsakovui priimti sprendimus, yra atsakovo mama, rodo asmenų nesąžiningumą. Viena vertus, tokios aplinkybės nerodo atsakovo veiksmų nesąžiningumo, o kita vertus, trečiojo asmens atliktų ar nepagrįstai neatliktų veiksmų vertinimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškė ieškinį būtent atsakovui ir būtent dėl sudarytos Sutarties vykdymo. Taigi, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei tvirtina ieškovė, atsakovo nesąžiningumas bei sąmoningas siekis apgauti ieškovę nustatytas nebuvo, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

35. Be to, nagrinėjamoje byloje nei dėl Pagalbos sutarties sudarymo, nei dėl šios sutarties vykdymo ieškinys pagalbą teikusiam asmeniui pareikštas nebuvo, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, plačiau nagrinėti ir analizuoti tiek pagalbą teikusio asmens veiksmus, susijusius su atsakovo veiksmų kontrole, tiek pagrindu, dėl kurio buvo sudaryta Pagalbos sutartis, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir detaliau ieškovės apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje nenagrinėja.

36. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, pagrįstai pripažino, kad ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su asmeniu, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, tačiau nesant tokio pagalbą teikiančio asmens sutikimo, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti kredito sumą bei palūkanas yra nepagrįstas.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl trečiojo asmens prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje

39. CPK 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai ir visa išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra vieša. Teismas turi teisę motyvuota nutartimi skirti uždarą teismo posėdį ar nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša, kai tai būtina žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

40. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), į rašytinį teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, dėl posėdžio uždarumo. Dėl to trečiojo asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje atmestinas.

41. Papildomai pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, jos pateiktų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas