J. A. ir K. A. pagal BK 167 str., 295 str.

Byla Nr. 1S-58-1243/2026

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4; 2.15.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios J. A. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. vasario 26 d. nutarimo atmesti skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2026 m. sausio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. A. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį, 168 straipsnio 1 dalį. J. A. už nusikalstamos veikos, nustatytos 167 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 160 MGL dydžio (8 000 Eur) bauda, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 295 straipsnyje, padarymą – 240 MGL dydžio (12 000 Eur) bauda, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir J. A. paskirta subendrinta bausmė – 240 MGL dydžio (12 000 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. A., išspręsti žalos atlyginimo ir proceso išlaidų apmokėjimo klausimai.

2. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas – patikslintos pirmosios instancijos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, taip pat sumažinti priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydžiai.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. nutartimis nuteistųjų J. A. ir K. A. kasacinius skundus atsisakyta priimti.

4. Panevėžio apygardos prokuratūroje 2026 m. sausio 22 d. buvo gautas Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-749/2024. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2026 m. sausio 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui priimant nuosprendį, o pateikta konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip kitokia aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kitų pagrindų pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta.

5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2026 m. sausio 27 d. buvo gautas Pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2026 m. sausio 22 d. nutarimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. vasario 26 d. nutarimu Pareiškėjos skundas atmestas.

6. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. kovo 2 d. gautas Pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. vasario 26 d. nutarimo. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi Pareiškėjos skundas atmestas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

7. Pareiškėja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. vasario 26 d. nutarimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tyrimo metu paskirti kompleksinę fonoskopinę ir informacinių technologijų ekspertizę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Apygardos teismo nutartyje ignoruojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) standartai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

7.2. Nepriklausomam specialistui tyrimui buvo pateiktas bylos įrodymas – garso įrašas (REC001_.wav) (toliau – Garso įrašas), kuriuo remdamiesi abiejų instancijų teismai nustatė Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui inkriminuotos nusikalstamos veikos datą, konstatuodami, jog pirmasis įrašas darytas 2018 m. birželio 21 d. Tačiau Pareiškėjos pateiktoje nepriklausomo specialisto 2025 m. vasario 18 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 01(2025) (toliau – Konsultacinė išvada) specialiųjų žinių pagrindu nustatyti duomenys prieštarauja teismų nustatytai minėtai datai, kelia pagrįstų abejonių dėl bylos aplinkybių ir sudaro pagrindą jas papildomai ištirti.

7.3. Prokuratūra ir abiejų instancijų teismai nepagrįstai atsakomybę grindžia interneto paieškos („Google“) istorija, teigdami, kad iš Pareiškėjos sutuoktinio ir Pareiškėjos susirašinėjimo galima daryti išvadą, jog jie 2018 m. neva „planavo“ ir ieškojo įsigyti garso įrašymo įrangą. Specialistas, pritaikęs specialiąsias žinias, ištyrė Garso įrašo turinį ir nustatė, kad jame asmenys aptaria Rio de Žaneire vykstantį 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių krepšinio turnyrą bei situaciją po „vakarykščio“ Lietuvos pralaimėjimo 9 taškų skirtumu (81:90). Garso įraše aptariami įvykiai sutampa su 2016 m. rugpjūčio 15 d. vykusiomis rungtynėmis, todėl daroma išvada, kad įrašas buvo padarytas 2016 m. rugpjūčio 16 d. Konsultacinėje išvadoje taip pat užfiksuota, kad Garso įraše pasakytos tokios frazės, kurių visuma patvirtina Garso įrašo datą. Paryškintos frazės patvirtina orus Garso įrašo įrašymo metu buvusius Lietuvoje, tokios meteorologinės sąlygos Lietuvoje buvo fiksuotos 2016 m. rugpjūčio mėnesio antrąjį dešimtadienį. Konsultacinė išvada patvirtina, kad bylos duomenys nesuderinami su joje nustatytų aplinkybių visuma: Pareiškėja negalėjo 2018 m. ieškoti ir planuoti įsigyti įrenginio, kuris jau prieš pusantrų metų (2016 m. rugpjūčio mėn.) realiai veikė ir įrašinėjo pokalbius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose.

7.4. Nors tiek Pareiškėja, tiek Pareiškėjos sutuoktinis viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, Garso įrašo turinio iškodavimas ir jame esančių istorinių ir meteorologinių detalių fiksavimas abiejų instancijų teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomas nuosprendžio priėmimo metu, nes valstybė tokio tyrimo apskritai neatliko. Tai patvirtinta ir skundžiamoje nutartyje.

7.5. Taigi, Konsultacinėje išvadoje nustatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kad garso įrašai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje buvo daromi jau 2016 m., t. y. laikotarpiu, kai Pareiškėja dar nedirbo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje (darbo pradžia – 2017 m. rugsėjo 25 d.). Todėl Konsultacinė išvada patvirtina, kad Pareiškėjos kompiuteryje rasti garso įrašai negali būti siejami su Pareiškėjos veikla. Apygardos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė subjektyviems nukentėjusiųjų parodymams, kuriais jie atpažino balsus ir komentavo įrašo turinį, taip paneigdamas specialiųjų žinių pagrindu padarytas išvadas.

7.6. Apygardos teismas nepagrįstai sutapatino dokumentą su jame nustatytais faktais. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ne pati Konsultacinė išvada (kaip popierinis dokumentas), o joje atskleisti faktai apie 2016 m. datą. Šie faktai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti nustatyti nagrinėjant bylą, nes jų atskleidimui ir fiksavimui buvo būtinas specialiųjų fonoskopinių žinių taikymas bei specifinė įranga, o buitinėmis sąlygomis (paprastai klausant įrašo teisme) šių detalių identifikuoti nebuvo įmanoma.

8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Pareiškėjos skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė BPK normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutą, bei motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

10. Tiek iš prašymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek iš skundų aukštesniajam teismui argumentų matyti, kad Pareiškėja savo poziciją dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės grindžia tuo, kad byloje netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo data, ir tai, anot Pareiškėjos, patvirtina Konsultacinė išvada. Su šiais Pareiškėjos argumentais nesutiktina.

11. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas arba ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjimu atveju tokio pobūdžio įsiteisėjusių teismo nuosprendžių nėra, tad BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindai nėra aktualūs.

12. Pareiškėjos prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo iš esmės grindžiamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitokios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turi pasižymėti ne tik naujumu (nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį), bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-14/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 1S-131-318/2019). Tokių aplinkybių šiuo atveju taip pat nenustatyta.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad Pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamos naujumo sąlygos. Konsultacinėje išvadoje tirtas Garso įrašas, kurį tiriant ir buvo nustatytos šios aplinkybės, Pareiškėjos teigimu prieštaraujančios byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, buvo pateiktas į bylą ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo žinomas ir tiriamas pirmosios instancijos teisme – iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 8 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. spalio 27 d. teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad nukentėjusieji D. S. ir K. R., liudytoja G. M. davė parodymus apie Garso įraše fiksuotas aplinkybes, atpažino savo ir kitų asmenų balsus, apie Garso įrašą pasisakė ir Pareiškėja bei K. A.. Be to, Pareiškėja ir K. A. byloje teikė net keturis kasacinius skundus, kuriuose, be kita ko, minėjo Garso įrašą, Konsultacinę išvadą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visus šiuos keturis skundus atsisakė priimti. Šiame kontekste svarbu tai, kad aplinkybės naujai paaiškėjusių aplinkybių prasme laikomos naujomis, kaip minėta, tais atvejais, kai jos ne tik nebuvo žinomos, bet ir negalėjo būti žinomos priimant teismo baigiamąjį aktą. Iš to, kas paminėta pirmiau, akivaizdu, kad Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurias, anot jos, galima nustatyti iš Garso įrašo, galėjo būti žinomos ir bylą nagrinėjant instancine tvarka, todėl nelaikytinos naujomis naujai paaiškėjusių aplinkybių prasme.

14. Kita vertus, Konsultacinėje išvadoje padaryta tik tikėtina išvada, o tokiai išvadai negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė visų įrodymų, kurias byloje rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visumos kontekste, taigi, Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepasižymi ir minėta naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliama specifinės įrodomosios reikšmės sąlyga. Nors Pareiškėja nurodo, kad atnaujinus baudžiamąją bylą galėtų būti paskirta kompleksinė fonoskopinė ir informacinių technologijų ekspertizė, aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla yra atnaujinama tik tada, kai baudžiamosios bylos atnaujinimo metu jau egzistuoja naujai paaiškėjusi aplinkybė, o jos egzistavimo siejimas su būtinumu byloje atlikti papildomus proceso veiksmus yra rėmimasis ne naujai paaiškėjusia aplinkybe, o prielaida, kad tokia aplinkybė gali paaiškėti. Tai akivaizdžiai neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo.

15. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą įtvirtino tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimas galimas tik esant ypatingoms, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, įgalinančioms patikrinti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 72776/01), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-387/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-58-307/2018, 2019 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-124-449/2019, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-236-387/2019). Nagrinėjamu atveju Pareiškėja naujų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą jos kaltės klausimu, nenurodo, o jos skunde nurodomos aplinkybės yra baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas. Vien tai, kad, Pareiškėjos nuomone, byloje surinkti ir ištirti įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, nereiškia, kad Pareiškėjos pateikiami duomenys yra labiau pagrįsti, o jais grindžiamos aplinkybės – naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tiek Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atsisakydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė bei Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami Pareiškėjos skundus, neturėjo nei teisės, nei pareigos jos nurodytus įrodymus (aplinkybes) vertinti iš naujo ar kitaip nei jie buvo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį, nes šiuo atveju yra teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad nėra nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistosios J. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Juozapavičius