Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2-358-553/2026

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00034-2026-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barauba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barauba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Barauba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Ignalinos atominės elektrinės 2026 m. vasario 23 d. sprendimą, priimtą viešajame pirkime „Konteinerių transportavimo įrenginio pirkimas“, kuriuo atmestas tiekėjų Cimolai Technology SPA ir UAB „Barauba“ pasiūlymas dėl nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus dėl dalies žyminio mokesčio (100 Eur) sumokėjimo, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (5 698 Eur) sumokėjimo prašė atleisti.

2. Argumentuodama savo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovė paaiškino, kad ji yra gamybinė įmonė, vykdanti veiklą regionuose (Visagine) ir sukūrusi bei išlaikanti darbo vietas ir šiuo metu, dėl finansiškai nepalankių 2025 m. laikotarpio veiklos rezultatų, laisvų lėšų neturi. Bendrovė turi 10 darbuotojų, kurių darbo užmokesčiui per mėnesį turi būti skiriama ne mažiau nei 21 147 Eur. Žyminio mokesčio suma yra itin reikšmingo dydžio ir sudaro net ketvirtadalį viso darbo užmokesčio fondui skiriamo biudžeto, todėl ieškovė neturi finansinių galimybių šias lėšas panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Barauba“ prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė ir nustatė ieškovei terminą iki 2026 m. balandžio 8 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

4. Teismas, nustatęs, kad (1) ieškovė nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu jos esamą finansinę būklę, (2) ieškovės 2024 m. veiklos rezultatai patvirtina, jog bendrovė 2024 m. turėjo 164 958 Eur pelno, o jos pardavimo pajamos viršijo 5 mln. Eur, (3) viešai prieinamais duomenimis, bendrovė įsiskolinimų neturi, nusprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog bendrovė neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Barauba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

5.1. Kol kas nėra sudaryti bendrovės 2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentai ir nėra galutinai parengtos reikiamos ataskaitos. Todėl ieškovė neturi galimybės teikti šių ataskaitų teismui.

5.2. Prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinimas atitiktų žyminio mokesčio taikymo ir atitinkamai – atleidimo nuo jo mokėjimo – tikslus: apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų.

5.3. Ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, tai aiškiai matyti iš pateiktų visų ieškinio priedų. Ieškovė yra pridėjusi visus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas skubotai ir nesant pagrindo.

5.4. Byloje yra siekiama panaikinti neteisingą sprendimą, priimtą valstybei priklausančios įstaigos, taigi dėl susidariusio poreikio kreiptis į teismą kaltė tenka valstybės sektoriui ir nesant šio naikintino sprendimo nereikėtų ir rinkti mokesčio iš ieškovės valstybės teisingumo vykdymo sistemai finansuoti. Galimos išlaidos atsiranda iš esmės tik dėl pačios valstybės veiksmų.

5.5. Ieškovė jau kreipėsi į atsakovės atstovus, siūlydama kilusį ginčą spręsti taikiai. Ieškovė ieško galimų taikaus sprendimo būdų, todėl nereikia jos papildomai skatinti skirti lėšas itin didelio dydžio žyminio mokesčio sumokėjimui.

5.6. Dėl finansinės padėties ieškovė negali sumokėti itin didelio žyminio mokesčio. Reiškiamu ieškiniu yra siekiama rezultato, kuris ne tik apgintų tiekėjos interesus, bet taip pat ir valstybės interesus, nes yra sprendžiama dėl geriausio ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nepagrįsto atmetimo. Šis klausimas yra svarbus tiek tiekėjai, tiek visuomenės gerovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 9 punktas). CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, jog asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, bet ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, esant motyvuotam asmens prašymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-469-302/2023 14–15 punktai).

11. Sprendžiant klausimą, yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar ne, būtina įvertinti asmens pateiktus duomenis, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas tokį prašymą, turi įvertinti, ar asmuo gali sumokėti visą įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei ne – nustatyti, nuo kokios šio mokesčio dalies jis gali būti atleistas. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, turi pateikti išsamius ir aiškius duomenis, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai).

12. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis. Teismų praktikoje pripažinta, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį ir poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas, atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą asmens turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019 11 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešai skelbiamus bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2024 m. bei aplinkybę, kad apeliantė teismui nepateikė jokių šiuo metu bendrovės finansinę būklę atspindinčių duomenų, prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino. Nesutikdama su teismo nutartimi, ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinimas atitiktų žyminio mokesčio taikymo ir atitinkamai – atleidimo nuo jo mokėjimo – tikslus.

14. Iš pirmiau šioje nutartyje išdėstytos teismų praktikos yra aišku, kad atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejamas su asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunkia turtine padėtimi. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018 24 punktas; 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2020 24 punktas).

15. Šioje nutartyje ne kartą nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (žr. šios nutarties 9, 11 punktus). Šiuo atveju ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė jokių bendrovės finansinę padėtį leidžiančių nustatyti įrodymų. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl ieškovės sunkios finansinės padėties. Tokiu būdu apeliantė neįrodė sąlygų, būtinų atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Skunde išdėstytų deklaratyvaus pobūdžio teiginių apie sunkią įmonės finansinę padėtį, kurie net nėra įrodinėjami, šiam klausimui išspręsti kitaip, nepakanka.

16. Skunde ieškovė teigia, kad jos prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinimas atitiktų žyminio mokesčio taikymo ir atitinkamai – atleidimo nuo jo mokėjimo – tikslus. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio institutu siekiamais tikslais – apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų), padengti tam tikrą valstybės išlaidų dalį, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, yra siekiama, jog teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020 13 punktas). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo, teisminiu ginču siekiamo tikslo, siekiamo taikaus susitarimo su priešinga šalimi, nėra susiję nei su klausimu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei su žyminio mokesčio institutu apskritai. Todėl jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi.

17. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas pagrindas atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas ieškovei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 5 698 Eur už ieškinį. Dėl to, siekiant bylos proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), nustatomas naujas terminas Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Barauba“ naują terminą iki 2026 m. balandžio 21 d. (įskaitytinai) sumokėti 5 698 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėja Aldona Tilindienė