I. A. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-870/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11858-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.16.3.17; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Alinai Stimburytei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

nuteistojo T. J. gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, T. J. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. J. skirtą bausmę įskaitytas jo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. (90 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

T. J. paskirtos kardomosios priemonės – 20 000 Eur užstatas ir intensyvi priežiūra su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytomis sąlygomis – paliktos galioti iki T. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Sulaikius, kardomosios priemonės naikintinos, 20 000 Eur užstatas grąžintinas jį įmokėjusiam asmeniui – V. J.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti I. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir L. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra pateikti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. T. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, veikdamas kartu su I. A., laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent:

1.1. jie, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 29 d., 14.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), kartu laikė labai didelį kiekį – 3 018,533 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 2 475,572 g, be to, T. J. be I. A. žinios, adresu (duomenys neskelbtini), laikė dvi tabletes, kurių masė 1,22 g, kurių sudėtyje yra 0,419 psichotropinės medžiagos – MDMA, narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė 0,372 g, 0,874 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,7359 g psichotropinės medžiagos 2-metilmetkatinono (2-MMC). Automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. J. be I. A. žinios laikė 0,329 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g. Dalį šių laikytų medžiagų – 50,059 g kristalinės medžiagos, kurios masė yra 40,226 g, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC) – T. J. 2024 m. gegužės 29 d., 14.49 val., daugiabučio kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino išplatinti policijos pareigūnui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2024 m. gegužės 29 d., 14.49 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą medžiagą, kitą dalį – 2 968,474 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 2 435,345 g, I. A. ir T. J. kartu neteisėtai laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. gegužės 29 d., 15.16 val., policijos pareigūnai kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė visas minėtas medžiagas. T. J. automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė 0,329 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g, iki tol, kol 2024 m. gegužės 29 d., 17.20 val., policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė minėtą medžiagą.

2. Be to, T. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją išplatino, o būtent:

2.1. jis, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 17 d. laikė prie savęs ne mažiau kaip 49,641 g, kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 41,913 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurią 2024 m. balandžio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), už 500 Eur išplatino L. Š., kuris sumokėjo 200 Eur, o 300 Eur liko skoloje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iki 2024 m. balandžio 19 d. laikė prie savęs ne mažiau kaip 22,435 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 17,14 g, kurią neteisėtai, 2024 m. balandžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), už 500 Eur į skolą išplatino L. Š.

3. Taip pat T. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2023 m. birželio 9 d., apie 19.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma...“ ir „...pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t. y. vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiavusiu ir dėl spūsties sustojusiu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė I. A., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

3.1. T. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-1055/2024 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. A., ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad T. J. buvo išaiškintos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, kurių nesilaikius, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas konstatavo, kad T. J. šių sąlygų nesilaikė ir nagrinėjamoje byloje pripažintas kaltu padaręs tyčines nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., t. y. per metus laiko nuo teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl T. J. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat ir dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 281 straipsnio 1 dalis).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis T. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 17 d. nuosprendį ir priimti kitą nuosprendį – dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos (rastos automobilyje narkotinės ir psichotropinės medžiagos 3-CMC vieneto) išteisinti; 2) taikyti nuteistajam T. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto manymu, esmines bylos aplinkybes Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo neišsamiai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų. Formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios baudžiamojo įstatymo normos taikymas, neatsižvelgiant į švelninančias aplinkybes, kurios lengvintų nuteistojo procesinę padėtį, netaikant švelnesnės bausmės nei to reikalauja įstatymas, kai tam yra realių faktinių duomenų ir teisėtų galimybių, visais atvejais prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir laikytina netinkamu įstatymo taikymu.

4.2. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika (epizodu) dėl 0,329 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga-3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g, laikymu automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią kratos metu 2024 m. gegužės 29 d., 17.20 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė (už šiuos savo veiksmus apeliantas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį). Apeliantas pažymi, kad rastos automobilio viduje užsimetęs (3-CMC) medžiagos 0,274 g mažas vienetas („kristalas“) galėjo būti paliktas ir kitų asmenų, kurie naudojosi minėtu automobiliu, nes nuteistasis T. J. realiai nežinojo apie šio vieneto (3-CMC) buvimo savo automobilyje, ant šios medžiagos kristalo paviršiaus nebuvo rasti nuteistojo T. J. nei daktiloskopiniai, nei biologiniai pėdsakai, ikiteisminio tyrimo institucija nenustatė kokiomis aplinkybėmis šis vieno „kristalo“ pavidalo (3-CMC) vienetas atsidūrė nuteistojo automobilyje. Nuteistasis T. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, negalėjo paaiškinti nurodytų aplinkybių, ne dėl to, kad norėjo nuslėpti šį faktą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal šį inkriminuotą epizodą, bet dėl to, kad realiai nežinojo šios psichotropinės medžiagos vieneto atsiradimo jo automobilyje aplinkybių, todėl šios nusikalstamos veikos inkriminavimas aiškiai yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistajam T. J. nėra jokio tikslo meluoti dėl šios nusikalstamos veikos, nes jam prisipažinus dėl ginčytino epizodo inkriminavimo pagrįstumo, vis tiek būtų apėmimo būdu subendrinti visi inkriminuoti epizodai ir galimai pirmosios instancijos teismas pritaikytų švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Apygardos teismas, nepripažindamas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, pažeidė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir proporcingumo principo taikymą.

4.3. Apeliantas pagal ginčijamą epizodą (3-CMC radimo apelianto automobilyje) nuteistas nepagrįstai. Pagal teismo nustatytas nusikaltimo aplinkybes, apeliantas iki 2024 m. gegužės 29 d. platino ir laikė, turėdamas tikslą platinti, labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Akivaizdu, kad jei tai buvo daroma turint bendrą sumanymą išplatinti kuo didesnį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir užsidirbti kuo didesnį kiekį pinigų, todėl net ir darant prielaidą, kad apeliantas turėjo tikslą laikyti ir platinti jo tuo metu laikinai naudojamame automobilyje rastą vieną „kristalą“ (3-CMC), ši veika turėjo būti laikoma ne atskira nusikalstama veika, o vienu iš tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), realiai priklausė kitam asmeniui (M. S.), jis nuteistajam T. J. šiuo automobiliu buvo laikinai leidęs naudotis, ikiteisminio tyrimo metu automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas teisėtam savininkui (M. S.). Tačiau ši aplinkybė nebuvo tiriama nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Tad taip ir liko neaišku, kas buvo rasto automobilyje „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), „kristalo“ savininkas (laikytojas).

4.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertino bylos medžiagą, neatsižvelgė į nuteisto apelianto procesinę padėtį švelninančias aplinkybes, kaip antai: prisipažinimą ir gailėjimąsi, nuteistojo T. J. jauną amžių, gerą charakteristiką, neteisėtumo faktą, turimą darbą, jo atgailą ir prisipažinimą bei bendradarbiavimą su teisėsaugos institucija bei teismu. Apygardos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, BK 2 straipsnio nuostatas, teisėtumo, sąžiningumo principus, bei fundamentinį baudžiamosios justicijos in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Nuteistasis T. J. buvo nuteistas už tai, ko nepadarė, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką.

4.5. Apelianto manymu, jam neturi būti inkriminuotas šis ginčytinas epizodas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. J. realiai galėjo nežinoti apie šio kažkur užkritusio „kristalo“ vieneto buvimą savo draugo automobilio ertmėse. Ikiteisminio tyrimo metu šis ginčytinas epizodas buvo inkriminuotas daug vėlesniu laiku nei pirmasis epizodas (prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą). Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo institucija, norėdama padaryti apeliantui procesinį spaudimą bei sustiprinti kaltinimą, specialiai inkriminavo šį ginčytiną epizodą. Tačiau nežiūrint į tai, byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, palikęs byloje nepašalintus prieštaravimus ir abejones. Apygardos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl šios veikos, pažeidė BPK reikalavimus, draudžiančius nuosprendį grįsti prielaidomis, bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, nustatančias atsakomybę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

4.6. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64/2008">2K-64/2008</a>, Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-119/2011, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-664/2011, Nr. 2K-75/2012, Nr. 2K-87/2012).

4.7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, klaidingos išvados ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, nesant tinkamai įvertintoms visoms bausmei paskirtoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ir nulėmė tai, jog apeliantui buvo paskirta neteisinga bausmė. Nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė. Apelianto prisipažinimas leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai, bylos duomenys patvirtina, kad jis savo veiksmus vertina kritiškai. Be to, šiuo metu apeliantas dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, kuria šeimą, rūpinasi tėvais ir sugyventine. Nebuvo tinkamai įvertintas apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nes šios veikos yra žymiai mažesnio pavojingumo nei tipinės BK 260 straipsniu uždraustos nusikalstamos veikos. Visos šios veikos buvo vykdomos kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, didžioji dalis apelianto turėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nepateko į rinką, todėl reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Kiekis net negalėjo dalyvauti narkotinių medžiagų apyvartoje, laikymas taip pat nesukėlė jokių padarinių. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, motyvuodamas konkrečią bausmę, privalo aprašyti šias aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios aplinkybės ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Proporcingumo principas visuomet reikalauja atsižvelgti į vertybių, kurių siekiama, ar kurias norima apsaugoti, ir vertybių, kurias būtina suvaržyti ar riboti, pusiausvyrą. Anot apelianto, jam paskirta bausmė neatitinka proporcingumo principo. Nuteistasis T. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, jis turi teisę į švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.8. Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Anot apelianto, apygardos teismas neįvertino proceso trukmės adekvatumo ir pagrįstumo. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas šioje byloje truko ilgai, nors byla nebuvo labai sudėtinga. Vertinant konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, turėjusias įtakos proceso trukmei, atsižvelgtina į tai, kad su apeliantu inkriminuotais epizodais susiję tik nuteistieji L. Š. ir I. A. bei keli liudytojai, todėl byla nelaikytina nei sudėtinga, nei didelės apimties. Apeliantas pažymi, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

4.9. Dėl asmenų (informatorių), padedančių teisėsaugos institucijoms vykdyti užduotis. Nuteistojo T. J. gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė atkreipti dėmesį į tai, kad apelianto kaltė dėl dalies veikų buvo grindžiama galimai neleistinais įrodymais, pažeidžiant teisėtumo ir leistinumo principus, gautais galimai pažeidžiant BPK 158 ir 160 straipsnių taikymo reikalavimus. Apygardos teismas besąlygiškai rėmėsi slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, netikrindamas jų teisėtumo, nors šis klausimas gynybos buvo keliamas nagrinėjant bylą, kvestionuojant garso įrašą, darytą Vilniaus apskrities VPK areštinėje. Areštinės kameroje buvo vykdoma garso kontrolė, kurios metu pareigūnai užfiksavo apelianto ir nežinomo asmens (tikėtina slapto policijos informacijos šaltinio, dirbančio areštinių kamerose bei vykdančio pareigūnų užduotį) pokalbį, kuriame aiškiai girdisi kaip galimai informatorius provokuoja T. J. save apšnekėti ir duoti parodymus prieš save, tuo pažeisdamas teisę į gynybą ir teisingą teismą. Atsižvelgiant į apygardos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir remiantis teismų praktika, teisėtai prasidėję ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius ir dėl jų buvo esmingai pasunkinta apelianto teisinė padėtis, t. y. BPK 158 ir 160 straipsnyje numatyti procesiniai prievartos veiksmai buvo realizuoti netinkamai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl šio asmens nustatymo ir jo apklausos, tačiau toks gynėjo prašymas buvo ignoruotas. Pagal praktiką, taikant slapto sekimo (BPK 160 straipsnis) ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (BPK 158 straipsnio 6 dalis) teisėsaugos institucijos pareigūnai dažnai naudoja informatorius, kurie už atlygį ar procesinės padėties palengvinimą vykdo teisėsaugos pareigūnų (valstybės) užduotis, tad gali būti šališki ir piktnaudžiauti savo padėtimi. Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, nebūtų peržengtos būtinumo demokratinėje visuomenėje ribos (pvz., Dragojevič v. Croatia, no. 68955/11, judgement of 15 January 2015). Teismų praktikoje pažymėta, jog slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko procesinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-530/2012).

4.10. Dėl in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo taikymo. Baudžiamosios justicijos doktrinoje, nustatyta, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-382/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-382/2014">2K-382/2014</a>, Nr. 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymu vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nustatyta, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjczLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-673/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-673/2007">2K-673/2007</a>). Šioje byloje apeliantui inkriminuota nusikalstama veika buvo paremta nuomone ir prielaidomis, kurios, iš esmės, teismo nebuvo pašalintos, tačiau įstatymas imperatyviai nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali vadovautis prielaidomis.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, daro išvadą, kad priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų ir, jais remdamasis, pagrįstai nuteisė T. J. ir dėl psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g, laikytos jo vairuoto automobilio salono viduje – peleninėje. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra pernelyg griežta.

Dėl BPK pažeidimų

7. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nuteistojo T. J. kaltė buvo grindžiama galimai neleistinais įrodymais, pažeidžiant teisėtumo ir leistinumo principus, gautais galimai pažeidžiant BPK 158 ir 160 straipsnių taikymo reikalavimus. Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas besąlygiškai rėmėsi slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, netikrindamas jų teisėtumo, o teisėtai prasidėję ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius ir dėl jų buvo pasunkinta nuteistojo T. J. teisinė padėtis, t. y. BPK 158 ir 160 straipsnyje numatyti procesiniai prievartos veiksmai buvo realizuoti netinkamai.

8. Nuteistasis T. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad neprisimena pokalbio areštinės kameroje, nes buvo strese (susijaudinęs). Vyras, buvęs toje pačioje areštinės kameroje, su juo bendravo, nuolat jo klausinėjo, provokavo, „tempė jį ant tokio pokalbio“, todėl nuteistasis palaikė pokalbį, kalbėjo bet ką, išsigalvojo, kad „krauna barygas“, vaidino, norėdamas pritapti, nes bijojo būti sumuštas ar kažką ne taip pasakyti. Jis norėjo parodyti, kad yra bendramintis. Pašnekovas atrodė kaip buvęs kalinys, bauginančiai, agresyviai, jo agresyvumas pasireiškė įžūlumu ir rusišku žargonu. Nuteistasis negalėjo nurodyti, kodėl jam susidarė įspūdis, kad kameroje buvęs vyras buvo bauginantis ir kad jam buvo daromas spaudimas (t. 9, b. l. 67, 76–77).

9. Pagal BPK 158 straipsnį, tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi leista laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus (BPK 158 straipsnis) T. J. atžvilgiu – 6 kartus slapta patekti į Vilniaus apskrities VPK areštinės patalpas, esančias Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, bei jose įrengti, eksploatuoti bei išmontuoti garso įrašymo technines priemones, siekiant daryti T. J. pokalbių garso įrašus, naudojant visų rūšių garso įrašymo technines priemones (t. 7, b. l. 38–40). Atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotus veiksmus, buvo užfiksuoti T. J. pokalbiai. 2024 m. spalio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK areštinės patalpose, esančiose T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, T. J. 2024 m. birželio 11 ir 12 d. pokalbių metu su nenustatytu asmeniu nurodė, kad jį sulaikė su 3 kg „kristalų“, kad jis „pakrauna barygas“, t. y. jis yra tas asmuo, kuris didesniais kiekiais platina narkotines medžiagas smulkesniems platintojams, kurie tiesiogiai parduoda narkotikus jų vartotojams (t. 7, b. l. 41–42). Pirmosios instancijos teisme buvo perklausytas 2024 m. birželio 11 d. pokalbio garso įrašas (073901) (t. 9, b. l. 76) ir nustatyta, kad T. J. bendravo ramiai ir noriai, savo iniciatyva pasakė, kad yra suimtas už narkotikus, išklausė nenustatyto asmens pasakojimą apie jo suėmimo priežastis, pats papasakojo, kad pas jį paėmė 3 kg „kristalų“. 2024 m. birželio 12 d. pokalbio garso įraše (191318) yra aptartos laisvės atėmimo vietoje galimos sąlygos, jo metu T. J. savo iniciatyva pasakė, kad „aš ne baryga“, „aš pakraunu barygas“. Abu pokalbiai buvo pakankamai trumpi (kiekvienas apie 1,5 minutės), nei iš T. J. balso intonacijos, nei iš pasakytų žodžių, jokių nerimo ar baimės požymių pokalbio metu nesigirdėjo, kitas kalbantysis asmuo neskatino ir nevertė T. J. savęs apkalbėti, pasakoti apie jo nusikalstamus veiksmus, neuždavė tikslinančių klausimų, tik bendrai palaikė pokalbį, nedarė jam spaudimo, priešingai, bendravo paprastai, draugiškai, nuteistasis T. J. kalbėjo savanoriškai, pats jam pasakojo apie nusikalstamų veikų aplinkybes, jo neprovokuojant ir neskatinant (tai patvirtina ir byloje esanti abiejų pokalbių stenograma (t. 7, b. l. 41–43)). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. J. buvo išprovokuotas kalbėti apie savo nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje perklausius areštinės kameroje užfiksuotus pokalbius, T. J. jų net neprisiminė, kas, tuo pačiu vertinant ir pokalbių turinį, rodo, jog pokalbiams nuteistasis didelės reikšmės nesuteikė ir pokalbiai didelio streso jam nesukėlė. Be to, pokalbių metu nurodyta informacija atitinka kitus byloje esančius įrodymus, t. y. Vilniaus apskrities VPK areštinės patalpose, esančiose T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, užfiksuotas T. J. 2024 m. birželio 11 ir 12 d. pokalbių turinys nebuvo pagrindinis ir lemiamas įrodymas byloje. 2024 m. spalio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, o būtent įrengtomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų T. J. ir kito asmens pokalbių turinys, buvo vertinami kartu su kitais įrodymais byloje ir naudojami nusikalstamoms veikoms atskleisti.

10. Nuteistasis T. J. pirmą kartą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną buvo apklaustas kitą dieną po jo sulaikymo – 2025 m. gegužės 30 d., t. y. iki pokalbių, užfiksuotų areštinėje – 2024 m. birželio 11 ir 12 d. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu T. J. paaiškino, kad jis paimdavo psichotropinių medžiagų (kristalų) siuntas, kurias namuose pasverdavo virtuvinėmis svarstyklėmis, sufasuodavo į mažesnius permatomus maišelius (po 50–100 g) ir atiduodavo kitiems asmenims, kurie jam sumokėdavo. 2024 m. gegužės 29 d. jo sulaikymo metu atliktos asmens kratos metu policijos pareigūnai pas jį surado ir paėmė 50 g kristalų, kuriuos jis turėjo perduoti L. Š. Po sulaikymo, jo gyvenamosios vietos – buto kratos metu buvo rasta ir paimta apie 3 kg kristalų (t. 7, b. l. 165–167). Analogiškus parodymus nuteistasis T. J. davė ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 65–69). Kitas nuteistasis L. Š. parodė, kad nuteistasis T. J. prekiavo psichotropine medžiaga – kristalais (3-CMC), kurią iš pastarojo pirko apie 1,5 metų iki 20 kartų, taip pat 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. po 50 g kristalų už 500 Eur (t. 5, b. l. 195–197; t. 8, b. l. 153–154).

11. 2024 m. gegužės 29 d. T. J. gyvenamosios vietos – buto kratos metu buvo rasta ir paimta virš 3 kg kristalinė medžiaga, kurioje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC), kurios masė 2 475,572 g, bei daiktai, skirti fasuoti – elektroninės svarstyklės, užspaudžiami maišeliai, plastmasinis samtelis, ant kurių rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų (t. 6, b. l. 67–91, 104–112). 2024 m. gegužės 30 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 29 d. per L. Š. naudojamą „Telegram“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ buvo užmegztas ryšys su T. J., tikslu išsiaiškinti, ar L. Š. skola T. J. susijusi su narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis bei T. J. pasiūlius įsigyti iš jo narkotinių/psichotropinių medžiagų. Jo metu būtent T. J. atsiuntė L. Š. nuotrauką, kurioje matosi pravertas didelis maišas su šviesios spalvos kristaline medžiaga, taip ją akivaizdžiai pasiūlydamas, o į klausimą „po kiek imi?“ atsakė „Tai tau tapačia kaina galėsiu daryt kaip ir darydavau“ (t. 4, b. l. 1–6). Iš 2024 m. gegužės 29 d. asmens kratos protokolo matyti, kad T. J. šortų priekinėje kairėje kišenėje rastas plastmasinis užspaudžiamas maišelis su 50,059 g šviesia kieta kristaline medžiaga, kurioje buvo psichotropinė medžiaga – 3-chlormetkatinonas (3-CMC) – 40,226 g (t. 6, b. l. 104–112; t. 7, b. l. 149–150), ir kurią T. J. 2024 m. gegužės 29 d., 14.49 val., daugiabučio kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino išplatinti policijos pareigūnui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2024 m. gegužės 29 d., 14.49 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą medžiagą (t. 6, b. l. 60–62).

12. Pirmiau nurodytų įrodymų visuma paneigia nuteistojo T. J. parodymus, kad areštinės patalpoje užfiksuotų pokalbių metu nurodytą informaciją jis išsigalvojo, kalbėjo bet ką, vaidino, norėdamas pritapti, nes bijojo būti sumuštas ar kažką ne taip pasakyti. Nuteistasis T. J. areštinės patalpoje 2024 m. birželio 11 ir 12 d. pokalbių metu nenurodė jokios naujos informacijos, kuri nebūtų žinoma policijos pareigūnams iki užfiksuotų pokalbių. Nagrinėjamu atveju sankcionavus savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nebuvo pažeista šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ir atlikimo tvarka, taip pat nebuvo atlikta neprocesinė T. J. apklausa, todėl jos metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad procesinė prievartos priemonė buvo taikyta pagrįstai ir teisėtai, todėl duomenys, užfiksuoti procesinės prievartos priemonės taikymo protokole, yra leistini ir jais teismas galėjo grįsti išvadas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtina, kad pokalbių duomenys buvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Šie duomenys kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudarė nuoseklią įrodymų grandinę.

13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, perklausė garso įrašus, taip pat pagarsino dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo T. J. parodymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Dėl T. J. inkriminuotos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

14. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl automobilyje „BMW“ laikytos ir rastos psichotropinės 0,329 g kristalinės medžiagos 3-CMC vieneto, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga-3-chlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g. Apeliantas pažymi, kad „kristalas“ galėjo būti paliktas ir kitų asmenų, kurie naudojosi minėtu automobiliu, ant šios medžiagos paviršiaus nebuvo rasti nuteistojo T. J. nei daktiloskopiniai, nei biologiniai pėdsakai, ikiteisminio tyrimo institucija nenustatė kokiomis aplinkybėmis šis „kristalas“ atsirado nuteistojo automobilyje.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį be kitų nusikalstamų veiksmų nuteistas ir už tai, kad jis automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė 0,329 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3- hlormetkatinonas (3-CMC), kurios masė yra 0,274 g, iki tol, kol 2024 m. gegužės 29 d., 17.20 val., policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė minėtą medžiagą. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2012">2K-421/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>).??? Tai bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-131/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-131/2008">2K-131/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>).

16. Nuteistasis T. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino kad neprisimena, iš kur atsirado jo vairuotame automobilyje kristalo gabaliukas. Automobilį jis pasiskolino iš draugo, galbūt kas nors iš kitų draugų buvo paėmę automobilį ir liko. Negali pasakyti, ar tai buvo jo medžiaga, nes neatsimena (t. 9, b. l. 67). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 9, b. l. 75), kuriuose pastarasis nurodė, kad nepamena aplinkybių kaip automobilyje atsirado rasta medžiaga (t. 7, b. l. 187–188). Šiuos nuteistojo T. J. parodymus paneigia 2025 m. gegužės 29 d. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pareikalavus atiduoti nutarime daryti kratą nurodytus daiktus (2024 m. gegužės 29 d. nutarime nurodyti daiktai: narkotinės/psichotropinės medžiagos, priemonės joms fasuoti, pinigai, gauti nusikalstamu būdu ir kt. (t. 7, b. l. 6–9)), pats T. J. nurodė, kad automobilio peleninėje, esančioje tarp vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės, yra narkotinių medžiagų likučių (t. 7, b. l. 10–11). Atlikus kratą, „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone – T. J. nurodytoje vietoje – peleninėje rasta šviesios spalvos kieta medžiaga, kuri supakuota į voką Nr. 1 (t. 7, b. l. 10–12, 17). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad voke Nr. 1 esančios bespalvės kristalinės medžiagos sudėtyje yra 3-chlorometkatinonas (3-CMC), kurio grynoji masė 0,274 g, o koncentracija 83,3 proc., t. y. tokios pačios koncentracijos psichotropinė medžiaga (3-CMC), kuri buvo rasta ir nuteistojo T. J. bute (vokuose Nr. 4 ir Nr. 5 (virtuvėje ant mikrobangų krosnelės ir sandėliuke buvusioje juodoje striukėje (t. 6, b. l. 70, 72, 104–110)). Įvertinus tai, kad nuteistasis T. J. kratos metu iš karto pareigūnams įvardijo automobilyje esančią draudžiamą medžiagą, nurodė tikslią jos buvimo vietą, kad automobilyje rasta psichotropinė medžiaga yra analogiška psichotropinei medžiagai, rastai jo namuose, jog ši medžiaga buvo rasta jo paties naudotame automobilyje, darytina išvada, kad ji priklausė būtent T. J. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis T. J. ne tik žinojo, kur konkrečiai jo naudotame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikoma medžiaga, bet ir suvokė, kad tai yra draudžiama – psichotropinė medžiaga, t. y. sąmoningai ją laikė. Tai, kad, nuteistojo teigimu, psichotropinė medžiaga galimai priklausė kitam asmeniui, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes nustatyta, kad T. J. suvokė, jog laiko psichotropinę medžiagą. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl psichotropinių medžiagų, surastų automobilio salone – peleninėje, laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai T. J. pradėjo jas laikyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. J. psichotropinių medžiagų laikymas „BMW“ automobilyje inkriminuotas pagrįstai.

17. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad T. J. 2023 m. birželio 27 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,6 promilių girtumas), už kurio padarymą 2023 m. liepos 5 d. nutarimu jam skirta 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, 12 mėnesių (nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. birželio 26 d.) (t. 1, b. l. 132–148). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad 2010 metų automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. registruotas M. S. vardu (iš Ukmergės r. sav.), iki tol jis priklausė nuteistajam T. J. (nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d.), kurį M. S. iš T. J. nusipirko už 100 Eur, sumokėjo grynaisiais pinigais (kurį T. J. mažiau nei prieš mėnesį iki pardavimo buvo nusipirkęs už 13 700 Eur (bankiniu pavedimu)) (t. 3, b. l. 171). Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ir formaliai pasikeitė automobilio savininkas, tačiau realiai juo naudojosi nuteistasis T. J., kuris tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino ir, nuteistojo tėvas liudytojas V. J. Jis nurodė kad po to, kai T. J. sudaužė savo automobilį, jis (T. J.) naudojosi M. iš Ukmergės priklausančiu „BMW“ automobiliu, kurį pasiskolino (t. 8, b. l. 196–197). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio matyti, kad T. J. savo buvusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per eismo įvykį sudaužė 2023 m. birželio 9 d. (prijungtos bylos t. 2, b. l. 32), t. y. prieš 2,5 mėnesio iki įsigyjant naują automobilį (2023 m. rugpjūčio 25 d.), kuris mažiau nei po 1 mėnesio už 100 Eur buvo registruotas kito asmens vardu – M. S. (nuo 2023 m. rugsėjo 22 d.), ir kuriuo T. J. naudojosi (neturėdamas teisės vairuoti) jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu.

18. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą galėjo palikti kitas asmuo. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi T. J., tiek paimdamas psichotropines medžiagas – 3-chlorometkatinonas (3-CMC) iš jų slėptuvės, tiek jomis prekiaudamas, kurių likutis ir buvo rastas paties T. J. nurodytoje automobilio salono vietoje – peleninėje. Nuteistasis L. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis T. J. prekiavo psichotropine medžiaga – kristalais (3-CMC), kuriuos iš pastarojo pirko apie 1,5 metų iki 20 kartų, paskutinį kartą (2024 m. balandžio 19 d.) T. J. jam kristalus perdavė savo (T. J.) automobilyje (t. 8, b. l. 153–154). Be to, pats nuteistasis T. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kelis kartus važiavo automobiliu pagal atsiųstas koordinates pasiimti miške paslėptą psichotropinę medžiagą – kristalus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gegužės 28 d. T. J. paimtas psichotropinių medžiagų – kristalų siuntinys buvo supakuotas į kartoninę dėžę, kuri 2024 m. gegužės 29 d. kratos metu buvo rasta jo naudoto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje (t. 7, b. l. 18–19, 26). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. J. naudotame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas psichotropinės medžiagos likutis priklausė nuteistajam T. J. Be to, kaip nurodyta pirmiau, T. J. žinojo apie šios psichotropinės medžiagos buvimą jo automobilio salone (konkrečioje vietoje – peleninėje), t. y. jis sąmoningai laikė automobilyje psichotropinės medžiagos (3-CMC) likutį (vieną kristalą).

19. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiuo atveju tai, kad ant psichotropinės medžiagos vieneto (3-CMC) – kristalo paviršiaus nebuvo rasti nuteistojo T. J. nei daktiloskopiniai, nei biologiniai pėdsakai, nes toks šio objekto tyrimas nebuvo atliktas, nepaneigia nuteistojo T. J. kaltės. Tai nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistojo procesinės teisės ar kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Visos bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos byloje esančiais ir teisme ištirtais leistinais įrodymais.

20. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš T. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aprašymo, matyti, kad jis nebuvo atskirai nuteistas už jo naudotame automobilyje laikytą vieną psichotropinės medžiagos „kristalą“ (3-CMC), tai yra viena iš jam inkriminuotos trunkamos nusikalstamos veikos dalių. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jis nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio kelių rūšių psichotropinių ir narkotinių medžiagų (3-chlormetkatinonas (3-CMC), MDMA, kanapių dervos, 2-metilmetkatinono (2- MMC)) laikymą skirtingose vietose (bute ir automobilyje „BMW“), bei pasikėsinimą išplatinti psichotropines medžiagas daugiabučio kieme. Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. J. savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną (3-CMC), kurios bendra grynoji masė sudaro 2 475,572 g, o automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) – nustatyta grynoji masė – 0,274 g. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinonas (3-CMC) labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. J. gyvenamojoje vietoje laikytas psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinoną (3-CMC), kurio bendra grynoji masė sudaro 2 475,572 g, ženkliai viršija (daugiau nei 24 kartus) Rekomendacijose nustatytą labai didelį kiekį (100 g), todėl net ir pašalinus iš kaltinimo dalį dėl automobilyje „BMW“ laikyto psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) likučio, kurio nustatyta grynoji masė – 0,274 g, T. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeistų.

21. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??? Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis T. J. laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Šios nutarties 11–12 pastraipose išdėstytais įrodymais nustatyta kad T. J. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų laikė turėdamas tikslą jas išplatinti. Nuteistojo T. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

22. T. J. laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 29 d. (t. 7, b. l. 143–144). Ikiteisminio tyrimo metu T. J. pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas du kartus, pirmasis – kitą dieną po T. J. sulaikymo – 2025 m. gegužės 30 d., o antrasis – 2024 m. gruodžio 11 d., po specialistų išvadų gavimo ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, prieš ikiteisminio tyrimo pabaigą (t. 7, b. l. 162–163, 183–184). Antrame pranešime apie įtarime T. J. buvo inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, taip pat detaliau aprašyta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, įtraukiant ir veiksmus dėl kristalinės medžiagos (3-CMC) laikymo automobilyje „BMW“, nurodant 2024 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje nustatytus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius (t. 6, b. l. 104–112). Pažymėtina, kad pirmasis pranešimas apie įtarimą buvo bendro pobūdžio, jame nebuvo detalizuotos visos kratų metų rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nes dar nebuvo gautos specialistų išvados. Pirmame pranešime apie įtarimą ne tik nebuvo nurodyta automobilyje rasta psichotropinė medžiaga (jos likučiai), bet ir nenurodytos kitos bute rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (MDMA, kanapių dervos, 2-metilmetkatinono (2-MMC)). Tik atlikus beveik visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir gavus specialistų išvadas, T. J. buvo pateiktas antrasis pranešimas apie įtarimą, kuriame detaliai aprašyti rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys ir kiekiai. Paskutinė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. 11-3332(24) dėl psichotropinės medžiagos 2-metilmetkatinono gauta jau baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 7–9; 17). Atitinkamai prokuroras pareiškė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo T. J., prašė patikslinti kaltinimą dėl psichotropinės medžiagos 2-metilmetkatinono (t. 9, b. l. 1–2). Byloje jau po 2025 m. gegužės 29 d. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos buvo duomenų apie jo salone (peleninėje) rastą šviesios spalvos kietą medžiagą (t. 7, b. l. 10–12, 17), tačiau tik gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 12 d. specialisto išvadą buvo nustatyta, kad tai psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (3-CMC), kurios grynoji masė 0,274 g (t. 6, b. l. 104–110). Todėl nepagrįstas apelianto skunde nurodytas argumentas, kad ikiteisminio tyrimo institucija, norėdama padaryti apeliantui procesinį spaudimą bei sustiprinti kaltinimą, specialiai antrame pranešime apie įtarimą jam inkriminavo epizodą dėl automobilyje rastos psichotropinės medžiagos.

Dėl nuteistojo T. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381-507/2016">2K-381-507/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-334-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-334-699/2017">2K-334-699/2017</a>), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2012">2K-299/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-139/2015">2K-145-139/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcyLTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-372-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-372-697/2017">2K-372-697/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk3Ni8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-976/2023">2K-132-976/2023</a>).

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti nuteistojo T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Remiantis minėta teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu iki nuosprendžio priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino tik iš dalies, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus. Pagal nustatytas aplinkybes, po 2024 m. gegužės 29 d. nuteistojo T. J. sulaikymo metu atliktų asmens, gyvenamosios vietos (buto) ir automobilio kratų, kurių metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (t. 6, b. l. 67–91, 104–112; t. 7, b. l. 10–12, 149–150), nuteistasis T. J. neturėjo kitos išeities, kaip tik pripažinti, jog šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, tačiau tai darė ne savo iniciatyva, savanoriškai, bet dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, t. y. suvokęs, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti. Nuteistasis T. J. gyvenamosios vietos – buto kratos metu policijos pareigūnams nurodė ne visų bute rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo vietą, o tik tų, kurios jau ir taip, be jo pagalbos surado policijos pareigūnas D. L. Tuo tarpu apie miegamajame (sportiniame krepšyje) buvusią virš 1 kg psichotropinę medžiagą ir kitus maišelius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis T. J. nutylėjo (t. 6, b. l. 60–62, 67–69). Nors 2024 m. gegužės 29 d. automobilio kratos metu T. J. pats nurodė konkrečią psichotropinės medžiagos likučio laikymo vietą (peleninėje) (t. 7, b. l. 10–11), tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakė tai komentuoti, teigdamas, kad nepamena aplinkybių (t. 7, b. l. 187), o pirmosios instancijos teisme parodė, kad neprisimena, iš kur atsirado jo vairuotame automobilyje kristalo gabaliukas. Automobilis buvo pasiskolintas iš draugo, galbūt kas nors iš kitų draugų buvo paėmę automobilį ir liko. Negali pasakyti, ar tai buvo jo medžiaga, nes neatsimena (t. 9, b. l. 67). Nuteistasis T. J., siekdamas sumenkinti savo kaltę, teigė, kad namuose tik laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas kitos išeities, nes buvo įbauginta, priverstas kito asmens, tačiau jų neplatino, neigė bendrininkavęs su I. A., tvirtindamas, kad ji nežinojo, jog namuose laikomos medžiagos yra psichotropinės, taip pat neigė psichotropinės medžiagos pardavimo faktą kitam nuteistajam L. Š. (t. 9, b. l. 65–69). Tačiau šie nuteistojo T. J. parodymai buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. J. tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų (noro lengvai užsidirbti pinigų), pakeitė gyvenimo būdą, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad labiau gailisi dėl to, kad kilo tokios pasekmės, jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistojo T. J. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, nes T. J. bute (skirtingose vietose) rastas labai didelis kiekis (virš 3 kg) įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias kitas nuteistasis L. Š. iš T. J. pirko iki 20 kartų apie 1,5 metų. Todėl nėra pagrindo T. J. pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl nuteistajam T. J. paskirtos bausmės

25. Nuteistasis T. J. nesutinka su jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti nuteistojo T. J. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę.

26. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje be jokių alternatyvų yra nustatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

27. Skiriant bausmę vertinamas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai. Nuteistasis T. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Nuteistojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis T. J. disponavo kelių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (3-chlormetkatinonas (3-CMC), MDMA, kanapių dervos, 2-metilmetkatinono (2-MMC)). Pagal Rekomendacijas, psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinonas (3-CMC) kiekis, kuriuo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį disponavo T. J., daugiau nei 24 kartus viršijo kiekį, nuo kurio šios psichotropinės medžiagos kiekį yra rekomenduojama vertinti kaip labai didelį. Šioje byloje nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.

28. Taip pat skiriant bausmę T. J., vertinama jo asmenybė. Nuteistasis T. J. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau šioje byloje tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, padarė nepraėjus net vieneriems metams nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurios jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. A., žinant pakartotinio nusikalstamo elgesio pasekmes (prijungtos bylos t. 2, b. l. 32–39), t. y. teismo išreikšto pasitikėjimo juo nepateisino, kas T. J. asmenybę daro labiau pavojingesnę. Jis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 8, b. l. 59–61; prijungtos bylos t. 1, b. l. 132–148). Kaip nurodyta pirmiau, nuteistasis T. J. nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. naudojasi kito asmens vardu registruotu automobiliu (t. 3, b. l. 171). Iš Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. J. vykdė individualią veiklą (nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d.), nuo 2024 m. lapkričio 19 d. dirbo UAB „E.“, šiuo metu taip pat dirba (t. 8, b. l. 68; t. 9, b. l. 57–59). Tačiau darbinė veikla jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. T-N 1649/2024(1) matyti, kad T. J. šlapime rasta pėdsakų benzoilekgonino (t. 8, b. l. 50), kuri priklauso kokaino grupei. Nuteistasis T. J. ne tik pats vartoja narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 165), bet jas pakankamai ilgą laiką platino (parduodavo) kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. J. pagrįstai paskyrė artimą minimaliai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo paskirta nuteistajam T. J. bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus, yra tinkamai individualizuota.

29. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293-697/2015">2K-293-697/2015</a>). Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. J. pats savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad T. J. buvo sulaikytas 2024 m. gegužės 29 d., 15.32 val. (t. 7, b. l. 143), užklupus darant nusikalstamą veiką, nuo pat pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (t. 7, b. l. 63, 187–188). Taip pat nuteistasis T. J. jo gyvenamosios vietos – buto kratos metu bandė nuslėpti dalį laikytų narkotinių psichotropinių medžiagų (miegamajame (sportiniame krepšyje) buvusią virš 1 kg psichotropinę medžiagą ir kitus maišelius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), kurias kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai (t. 6, b. l. 60–62, 67–69). Todėl šiuo atveju nuteistojo gailėjimosi negalima vertinti kaip nuoširdaus, taip pat negalima laikyti, kad jis padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Priešingai, nuteistasis T. J. bandė sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad jis tik laikė medžiagas, nes jam buvo grasinama, bet jų neplatino kitiems asmenims ir L. Š., ir bandė nuslėpti bendrininkavimą kartu su I. A. (t. 9, b. l. 65–69). Todėl svarstyti dėl nuteistajam T. J. paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės.

30. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos nuteistojo T. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nenustatyta nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Taigi šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

31. BK 54 straipsnio 3 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; pagal 2024 m. spalio 15 d. įstatymą Nr. XIV-3033 įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

32. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377-489/2018">2K-377-489/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-719/2020">2K-21-719/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAtNjQ4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40-648/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40-648/2020">2K-40-648/2020</a>, Nr. 2K 169 458/2020, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LTQ5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185-495/2020">2K-185-495/2020</a> ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>, Nr. 2K 169-458/2020, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a> ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 348/2013, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>).

33. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ribą – dešimt metų, įvertino tai, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis.

34. Vertinant nuteistojo T. J. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad tai labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas baigtas. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistojo T. J. asmenybės pavojingumo vertinimą. Priešingai, kaip matyti nuteistasis T. J. disponavo labai dideliu kiekiu keturių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – 3-chlormetkatinonas (3-CMC), MDMA, kanapių dervos, 2-metilmetkatinono (2-MMC), kurių vienos kiekis daugiau nei 24 kartus viršijo labai didelio kiekio ribą (psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinonas (3-CMC).

35. Šioje byloje nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą platino psichotropines medžiagas. Kitas nuteistasis L. Š. parodė, kad nuteistasis T. J. prekiavo psichotropine medžiaga – kristalais (3-CMC), kurią iš pastarojo pirko apie 1,5 metų iki 20 kartų, tame tarpe 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. po 50 g kristalų už 500 Eur (t. 5, b. l. 195–197; t. 8, b. l. 153–154). Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. J. elgesio negalima vertinti kaip spontaniško, atsitiktinio, vienkartinio ar mažiau pavojingo. Nuteistojo T. J. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Šiuo atveju kratų metų rastos ir paimtos narkotinės medžiagos nebuvo suvartotos ar toliau išplatintos tik dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų, tai yra teisėsaugos institucijų veiklos rezultatas, o ne nuteistojo T. J. elgesio padarinys. Todėl tai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo T. J. veiksmus kaip mažiau pavojingus.

36. Dėl nuteistojo T. J. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis T. J. jam šioje byloje inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, padarė nepraėjus net vieneriems metams nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dėl kurios jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. A., žinant pakartotinio nusikalstamo elgesio pasekmes. Taigi T. J. ankstesnis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo naujų nusikaltimų, tame tarpe labai sunkaus nusikaltimo, padarymo. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo T. J. asmenybę. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės (jis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, kuria šeimą, rūpinasi tėvais ir sugyventine) yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės, savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paprastai į tokias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju T. J. ne tik pats vartojo narkotines medžiagas, bet ir jas platino kitiems asmenims. Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jo veiką kaip žymiai mažiau pavojingą už rūšinį atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertintą įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Byloje kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį T. J. asmenybės pavojingumą, nenustatyta. Nuteistasis T. J. pagal amžių ((duomenys neskelbtini) metų) yra susiformavusi asmenybė, įgijęs pakankamai gyvenimo patirties, kad deramai suvoktų savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta jaunatviško maksimalizmo ar gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. Taigi esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo T. J. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistojo T. J. asmenybę, šioje byloje lėmė sprendimą skirti artimą minimaliai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę.

37. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo švelninti nuteistajam T. J. paskirtos bausmės dėl ilgo proceso. Ikiteisminis tyrimas T. J. atžvilgiu buvo pradėtas 2024 m. gegužės 29 d. (t. 1, b. l. 24), o pabaigtas 2024 m. gruodžio 12 d. (t. 8, b. l. 74). Taigi ikiteisminis tyrimas T. J. atžvilgiu truko apie 6 mėnesius 14 dienų. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas be nepateisinamų delsimų, o proceso trukmę nulėmė bylos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 8 tomai, buvo tiriami trijų asmenų veiksmai dėl 5 nusikalstamų veikų (dėl ketvirto asmens ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. 1, b. l. 14–20)). Siekiant nustatyti nusikaltimų padarymo aplinkybes, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug laiko sąnaudų reikalaujančių procesinių veiksmų, t. y. pavesta atlikti nemažai specialių žinių reikalaujančių tyrimų, taikytos procesinės prievartos priemonės – kratos ir pan. Taigi ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apimtį, į įtariamųjų ir tiriamų nusikalstamų veikų skaičių, į tai, kad tam tikri specialių žinių reikalaujantys tyrimai užtruko ilgai, nėra pagrindo daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir truko per ilgai. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. gruodžio 23 d., nuosprendis priimtas 2025 m. spalio 17 d. (nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko mažiau nei 10 mėnesių). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo suorganizuoti 8 teisiamieji posėdžiai. Pirmosios instancijos teisme bylos procesas vyko operatyviai ir jame nebuvo nepagrįstų delsimų, nebuvo skelbiamos ilgos pertraukos tarp teismo posėdžių. Taigi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę lėmė objektyvios priežastys. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. J. atžvilgiu (2024 m. gegužės 29 d.) iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas tęsėsi apie 1 metus 4 mėnesius. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamo delsimo ir procesas netruko ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju proceso trukmė nėra susijusi nei su mažesniu veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumu. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamo delsimo, kuris leistų taikyti nuteistajam T. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

38. Be to, T. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 1 dalį, taikant nuteistajam palankius bausmių bendrinimo būdus – apėmimo ir dalinio sudėjimo (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 2 punktas). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta griežtesnė bausmė (11 metų laisvės atėmimo) apėmė švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (6 mėnesius laisvės atėmimo), po to pridėta dalis bausmės (tik 6 mėnesiai iš 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir T. J. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams. Švelninti nuteistajam T. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Virginija Liudvinavičienė

Vitalija Norkūnaitė

Aiva Survilienė