Dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STUBOS“ nemokumo (bankroto) byloje

Civilinė byla Nr. e2-349-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00276-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria apribota buvusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STUBOS“ vadovo teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „STUBOS“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „STUBOS“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankrosta“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 5 d.

2. Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „STUBOS“ kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas.

3. Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „STUBOS“ dėl bankroto.

4. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „STUBOS“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja, VMI) pateikė teismui prašymą apriboti buvusiam LUAB „STUBOS“ vadovui D. T. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą ir už turto bei dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą, nutarė apriboti LUAB „STUBOS“ buvusiam vadovui D. T. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

6. Teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad D. T. neįvykdė teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą teismo nustatyto įpareigojimo, netinkamai vykdė ir vykdo bendradarbiavimo pareigą. Pažymėjo, kad 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atmestas nemokumo administratorės prašymas skirti buvusiam LUAB „STUBOS“ vadovui D. T. baudą už dokumentų neperdavimą. Teismas nenustatė, kad trikdoma efektyvi bendrovės bankroto proceso eiga ar pažeidžiamos kreditorių teisės. Teismas pareiškėjos prašymo dalį dėl nuobaudos taikymo JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad pagal balanso duomenis 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „STUBOS“ buvo nemoki (įsipareigojimai 4 kartus viršijo turimo turto vertę), bendrovės finansiniai sunkumai buvo ne trumpalaikiai, bendrovė 2024 metais negalėjo vykdyti ir nevykdė turtinių prievolių kreditoriams, įsiskolinimų dydis 2024 metais didėjo. Nors suinteresuotas asmuo D. T., kuris UAB „STUBOS“ vadovu buvo nuo 2021 m. balandžio 23 d., teigė, kad aktyviai ieškojo sprendimų dėl bendrovės mokumo atkūrimo, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

8. Teismo vertinimu, objektyviai įvertinęs tuo metu buvusią UAB „STUBOS“ finansinę situaciją, bendrovės negebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų, apyvartinių lėšų nebuvimą, bendrovės vadovas turėjo pareigą spręsti dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo, turėjo suprasti, kad priešingi veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises bei blogina bendrovės finansinę padėtį, tačiau nei 2024, nei 2025 metais nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teismas nusprendė, kad bendrovės vadovo neteisėtas neveikimas bei sąmoningas tokio elgesio pasirinkimas patvirtina jo elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui, todėl egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos ir yra pagrindas apriboti D. T. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas.

9. Įvertinęs buvusio bendrovės vadovo padarytų imperatyvių teisės normų pažeidimų pobūdį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas laikė esant pakankamą ir proporcingą pagrindą apriboti D. T. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Suinteresuotas asmuo D. T. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir sumažinti teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimo terminą iki vienerių metų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sankcija turi būti individualizuota ir proporcinga. Vienerių metų terminas būtų adekvatus prevenciniams tikslams pasiekti.

10.2. Apelianto vertinimu, būtina atsižvelgti į jo reikšmingas pastangas išsaugoti bendrovę ir mokumą. Buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad jis, užtikrindamas bendrovės kasdienę veiklą, iš asmeninių lėšų sumokėjo 36 000 Eur kuro tiekėjui, be to, jam liko neišmokėtas 13 507,93 Eur darbo užmokestis. Šiomis aplinkybėmis apeliantas grindžia siekį išsaugoti bendrovę, asmeninės finansinės rizikos prisiėmimą ir pagrindo tyčia vilkinti bankroto proceso nebuvimą.

10.3. Teismas nenustatė tyčinio bankroto, dokumentų neperdavimo ar piktybiško elgesio; bankroto proceso eiga nebuvo trikdoma, kreditorių teisės nepažeistos. Tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad pažeidimo pavojingumo laipsnis yra žemas.

10.4. Sankcijos pobūdis yra prevencinis. Atsižvelgiant į apelianto aktyvias pastangas išsaugoti bendrovę, patirtus asmeninius finansinius nuostolius ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, minimalus vienerių metų terminas būtų pakankamas sankcijos tikslams pasiekti.

11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo buvusio UAB „STUBOS“ vadovo D. T. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1. Atskirajame skunde teigiama apie likusį neišmokėtą darbo užmokestį vadovui, tačiau bankroto byloje nėra patvirtintas jo finansinis reikalavimas.

11.2. Apelianto nurodytos priemonės, kuriomis jis neva siekė išsaugoti UAB „STUBOS“ veiklą, buvo neveiksmingos; jos vertintinos išimtinai kaip apelianto gynybinė pozicija. Tuo atveju, jeigu bet kokie įmonės vadovo veiksmai būtų pripažįstami pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti.

11.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų apsaugoti kreditorius ir inicijuoti nemokumo procesą. Žinodamas apie sunkią UAB „STUBOS“ finansinę padėtį, apeliantas nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, užtikrinti bendrovės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, o tokiu atveju neįmanoma paneigti ir JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 1 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo.

11.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismas tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus, individualizavo apeliantui skiriamą poveikio priemonę bei jos dydį. Teismo paskirtas apribojimo terminas (treji metai) yra proporcingas ir atitinka pritaikytos sankcijos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas privačiam juridiniam asmeniui, sąmoningai nevykdo įstatymo nustatytų pareigų.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiam bendrovės vadovui apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Protamus“ mokėjimo nurodymus bendrovei UAB „Europinių kortelių servisas“ (pradinis mokėtojas D. T.; mokėjimo paskirtyje nurodyta – už UAB „STUBOS“, D. T., laidavimo raštas EKS-046A/2022): 2025 m. gegužės 23 d. (10 000 Eur), 2025 m. gegužės 30 d. (5 000 Eur), 2025 m. birželio 11 d. (3 005 Eur), 2025 m. birželio 3 d. (2 000 Eur); 2025 m. liepos 30 d. 18 852,51 Eur mokėjimą antstolei Audronei Adomaitienei (sąskaitos išraše informacija apie banko sąskaitos savininką nenurodyta); UAB „STUBOS“ apyvartos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų jis nepateikė (negalėjo pateikti) kartu su atsiliepimu į pareiškėjos prašymą, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors nesutikimą su pareiškėjos prašymu pirmosios instancijos teisme grindė iš esmės tapačiomis aplinkybėmis. Be to, mokėjimo pavedimai atlikti ne apelianto, o UAB „Protamus“, juose minimas laidavimas, t. y. dokumentuose tiesiogiai neatspindi apelianto nurodytos aplinkybės, o jų nustatymas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus ir jų nevertins nagrinėdamas atskirąjį skundą.

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

17. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: (1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; (2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; (3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

18. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjEyLTQwNy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-612-407/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-612-407/2024">e2-612-407/2024</a>, 12 punktas). JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTE4LTg1NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-918-854/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-918-854/2025">e2-918-854/2025</a>, 29 punktas).

19. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: (1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; (2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; (3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; (4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): p. 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE3Ny00MDcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1177-407/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1177-407/2022">e2-1177-407/2022</a>).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apribojo buvusio LUAB „STUBOS“ vadovo D. T. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatęs, kad buvęs bendrovės vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso.

Dėl juridinio asmens nemokumo proceso neinicijavimo

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, bendrovei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo bendrovės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus bendrovės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAtMzgxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-40-381/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-40-381/2025">e3K-3-40-381/2025</a>).

22. Juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

23. Juridinio asmens vadovas privalo laiku, tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą. Tinkamas, laiku juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas yra svarbi veiksmingo nemokumo proceso užtikrinimo sąlyga, į kilusias juridinio asmens mokumo problemas būtina reaguoti kuo operatyviau, dėl to netinkamas (uždelstas) juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas ar šios pareigos neįvykdymas gali būti atsakomybės, nustatytos JANĮ 13 straipsnyje, pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzk5LTg1NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-399-854/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-399-854/2025">e2-399-854/2025</a>, 53 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad pagal balanso duomenis UAB „STUBOS“ 2024 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (įsipareigojimai 4 kartus viršijo turimo turto vertę), bendrovės finansiniai sunkumai buvo ne trumpalaikiai, bendrovė 2024 metais negalėjo vykdyti ir nevykdė savo turtinių prievolių kreditoriams, įsiskolinimų dydis 2024 metais didėjo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrovės vadovas turėjo pareigą spręsti dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo, tačiau nei 2024 metais, nei 2025 metais nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apeliantas neginčija šių aplinkybių ir pagrindo taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą už tai, kad jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą teisių apribojimo trukmę ir prašo ją sumažinti nuo trejų iki vienerių metų.

25. Pažymėtina, kad JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios, todėl apelianto nurodomos pastangos išsaugoti bendrovę ir mokumą (mokėjimai kuro tiekėjui ir pan.), nepanaikina buvusio bendrovės vadovo pareigos, bendrovei tapus nemokia, nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTIzLTU2Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-923-567/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-923-567/2025">e2-923-567/2025</a>, 36 punktas; 2025 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTA3LTkzNC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-907-934/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-907-934/2025">e2-907-934/2025</a>, 29 punktas).

26. Priemonės atkurti bendrovės mokumą, turi rodyti bendrovės vadovo realias pastangas ir galimybes atkurti mokumą, t. y. priemonės turi atitikti esamą bendrovės turtinę padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, jog būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. realus bendrovės turtinės padėties pagerėjimas.

27. Šiuo atveju apeliantas pareiškėjos prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikęs įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie pastangas išsaugoti bendrovę ir jos mokumą. Atskirajame skunde taip pat neatskleista, kokią įtaką jo nurodyti mokėjimai bei bendrovės įsiskolinimas vadovui turėjo (galėjo turėti) faktinėms veiklos vykdymo aplinkybėms, bendrovės mokumo vertinimui. Faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai neleidžia įvertinti, ar apelianto nurodytą tikslą pagal tuo metu turimus duomenis galima laikyti objektyviai įgyvendinamu.

28. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, nurodyta, kad pagal bendrovės balanso duomenis, ji 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 57 973 Eur vertės turto (iš jų 55 371 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 231 898 Eur; UAB „STUBOS“ atžvilgiu vykdoma 20 vykdomųjų dokumentų dėl 126 419,26 Eur išieškojimo; VMI pareiškime nurodyta, kad bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje įvertino aplinkybę, kad bendrovė jau 2024 metais nevykdė savo turtinių prievolių kreditoriams ir jos skolos kreditoriams didėjo. Kreditorei VMI skola susidarė nuo 2024 m. kovo mėn., nuo 2024 m. lapkričio mėn. priverstine tvarka mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti. Apeliantas nepagrindė, kad tinkamai reagavo į bendrovės nemokumą, ėmėsi veiksmingų priemonių.

29. Atsižvelgiant į imperatyvios teisės normos pažeidimo pobūdį, dėl laiku neinicijuoto bendrovės nemokumo proceso kilusias pasekmes, apelianto (buvusio bendrovės vadovo) padarytas pažeidimas, sprendžiant dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės taikymo, negali būti vertinamas kaip formalus. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos sankcijos trukmė yra per didelė (per griežta), neproporcinga padarytam pažeidimui. Minėta, kad sankcija gali būti skiriama, nustačius vieno iš JANĮ 13 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimą. Taigi, atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nenustatytas tyčinis bankrotas, dokumentų neperdavimo faktas ir kt., savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė apelianto teisės apribojimo terminą. Įstatymų leidėjas nubrėžė ganėtinai plačias sankcijos taikymo ribas, suteikdamas galimybę spręsti dėl bendrovės vadovo diskvalifikavimo nuo vienerių iki penkerių metų.

30. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo apeliantui teisę trejiems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; paskirta sankcija atitinka jos paskirtį, t. y. pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai motyvavo apskųstos teismo nutarties išvadas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta. Taigi atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič