R. R. pagal BK 138 str. 2 d., 149 str. 4 d.

Byla Nr. 1S-60-1076/2026

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15.1.2.1; 2.15.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas R. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. sausio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu dėl to, kad jis:

1.1. išžagino mažametį asmenį: laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, R. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas sugyventinės R. Š. dukters nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl to mažametė nukentėjusioji negalėjo pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir dėl šios priežasties adekvačiai ir aktyviai priešintis, taip pat pavartodamas fizinį smurtą: sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajai E. K. į galvą ir taip sukėlęs fizinį skausmą, atėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, kad nukentėjusioji negalėtų paskambinti mamai, jėga pastūmė nukentėjusiąją E. K. ant lovos ir, užgulęs ją visu savo kūnu, ėmė rankomis liesti nukentėjusiosios kūną, po to, numovęs jos kelnes ir kelnaites, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Tokiu būdu R. R. išžagino mažametę nukentėjusiąją E. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje;

1.2. išžagino nepilnametį asmenį: nakties metu iš 2021 m. vasario 5 d. į 2021 m. vasario 6 d., tikslus laikas nenustatytas, R. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sugyventinės R. Š. dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudojęs nukentėjusiosios negalėjimu dėl jauno amžiaus pilnai suvokti ir numatyti jo ketinimų tenkinti su ja savo seksualinius poreikius bei dėl šios priežasties, taip pat išgąsčio ir baimės, fizinio silpnumo adekvačiai ir aktyviai priešintis, atsigulė pas ją į lovą, rankomis lietė nukentėjusiosios krūtinę, o šiai ėmus priešintis, stumti jį nuo savęs, pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą: ranka užspaudęs nukentėjusiosios E. K. burną ir laikydamas jos rankas, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Tokiu būdu R. R. išžagino nepilnametę nukentėjusiąją E. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje;

1.3. išžagino nepilnametį asmenį: 2021 m. kovo 20 d., nuo 22.00 val. iki 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovinčiame kubile, R. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad sugyventinės R. Š. dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas nukentėjusiosios negalėjimu dėl jauno amžiaus pilnai suvokti ir numatyti jo ketinimų tenkinti su ja savo seksualinius poreikius bei dėl šios priežasties, taip pat baimės ir išgąsčio adekvačiai ir aktyviai priešintis, bei pavartodamas fizinį smurtą: jėga paėmęs nukentėjusiąją E. K. už kojos ir ją prisitraukęs prie savęs, rankomis lietė jos krūtinę ir sėdmenis, po to, pasisodinęs ją ant savęs, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Tokiu būdu R. R. išžagino nepilnametę nukentėjusiąją E. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje;

1.4. nesunkiai sutrikdė mažamečio/nepilnamečio savo šeimos nario sveikatą: laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nakties metu iš 2021 m. vasario 5 d. į 2021 m. vasario 6 d., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. kovo 20 d., nuo 22.00 val. iki 23.00 val., minėto namo kieme stovinčiame kubile, R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išžagindamas kartu su juo gyvenančią sugyventinės R. Š. mažametę/nepilnametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. K. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai. Tokiu būdu R. R. nesunkiai sutrikdė mažamečio/nepilnamečio savo šeimos nario – nukentėjusiosios E. K. – sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte.

1.5. Šiuo nuosprendžiu R. R., už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 149 straipsnio 3 dalyje (2021 m. vasario mėnesio veika) numatyto nusikaltimo padarymą – 5 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 149 straipsnio 3 dalyje (2021 m. kovo 20 d. veika) numatyto nusikaltimo padarymą – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, su nuosprendyje nurodytais įskaitymais.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendis pakeistas: R. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi nuteistojo R. R. gynėjo advokato kasacinis skundas atmestas.

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2025 m. gruodžio 19 d. buvo gautas nuteistojo R. R. prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. sausio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi nenustatyta, jog nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Be to, nuteistasis nenurodė jokių savo pareiškime minimos liudytojos duomenų, nei kitokias aplinkybes, kurios teismui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, ir kurios leistų suabejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu, ši liudytoja galėtų nurodyti. Pažymėta, jog nuteistojo siekis dar kartą patikrinti įrodymų vertinimą nėra BPK 444 straipsnio normų dalykas, o argumentai dėl jo pažeistos teisės į gynybą yra nepagrįsti.

6. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. sausio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apygardos teismas konstatavo, kad nenustatyta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2, ar 4 punktuose nurodytų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad byloje esantys specialisto išvada bei ekspertizės aktas ar kiti įrodymai yra melagingi, bylą nagrinėję teismai nusikalstamai piktnaudžiavo ar kad egzistuoja kitos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Teismas taip pat sprendė, kad nuteistojo skundo argumentai, kad tik šiuo metu paaiškėjo liudytoja D. L., galinti duoti jam palankius parodymus dėl vieno epizodo, ir jis pats buvo pamiršęs reikšmingas aplinkybes, laikytini deklaratyviais. Be kita ko, toks reikalavimas dėl liudytojos apklausos galėjo būti apeliacinio skundo dalykas. Nenustačius, kad nukentėjusioji turi polinkį meluoti ar fantazuoti, neduoda pagrindo manyti, kad ši liudytoja galėtų nurodyti ne bet kokias, o esmines aplinkybes, leidžiančias abejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu.

II. Skundo argumentai ir prašymai

7. Nuteistojo R. R. skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7.1. Skunde nurodoma, kad teismas ėmėsi įrodinėjimo teisės, nustatinėjo, kokios aplinkybės esminės, kokios ne. Teismas interpretuoja ir savaip bando įrodinėti, ar liudytoja D. L. žino naujas ir esmines aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad tik baudžiamojo proceso nustatytais veiksmais galima tiksliai ir objektyviai nustatyti, ką liudytoja gali parodyti. Be to, faktą, kad liudytoja nurodo, jog 2021 m. vasario 5–6 d. nakties metu buvo kartu su nuteistuoju, patvirtina net kriminalinės policijos fiksuotas mobiliojo ryšio telefonas. Nuteistojo vertinimu, nėra abejonių, kad D. L. gali nurodyti esmines bei reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas argumentavo, kad gynėjas viso proceso metu aktyviai teikė įvairius prašymus, tačiau juose nebuvo užsiminta apie nuteistojo negalėjimą kuriuo nors metu būti įvykio vietoje. Todėl teismo argumentai, jog aptariama liudytoja bei jos parodymai apie nekonkretizuotas aplinkybes, kurias ir pats nuteistasis neva buvo pamiršęs, laikytini abejotinais ir nepakankamais baudžiamosios bylos atnaujinimui. Tokie teismo argumentai nepagrįsti jokiais proceso veiksmais, tai tik subjektyvi teismo nuomonė. Pasak nuteistojo, tai, kad gynėjai viso proceso metu aktyviai teikė prašymus, nereiškia, kad aptariama liudytoja D. L. bei jos parodymai apie esmines aplinkybes yra nepagrįsti, o baudžiamojo proceso veiksmai neatlikti. Be to, aplinkybė, kad nukentėjusiajai nenustatytas polinkis fantazuoti ar meluoti, nereiškia, kad liudytoja nurodys melagingas aplinkybes, tokia aplinkybė nepatikrinta jokiais baudžiamojo proceso veiksmais, šiuo atveju teismas tik prasimano ir jo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

7.2. Vilniaus apygardos teismas nurodė aplinkybes, kad 2017 m. bei 2021 m. gegužės–spalio mėn. buvo kviesta policija. Nuteistojo vertinimu, nėra fiksuotas 2021 m. vasario mėnuo, o tai itin reikšminga aplinkybė. Kadangi 2021 m. vasario 20 d. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš policijos pareigūnų, ši aplinkybė nebuvo įtraukta į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir teismui nebuvo žinoma. Pati E. K. vaiko teisių specialistei nenurodė jokių aplinkybių apie patirtą seksualinę prievartą, ir vaiko teisių 2021 m. vasario 20 d. atlikto vertinimo metu specialistė apklausė nukentėjusiąją. Nuteistojo nuomone, tai itin jautri ir reikšminga aplinkybė, nes nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo perskaitytas E. K. vertinimas, nes teismui jis nebuvo žinomas, todėl ši aplinkybė nebuvo vertinta eksperčių ir teismo.

7.3. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodė, kad psichologinę išvadą pateikusi psichologė D. G. tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiąja, o tik rėmėsi rašytiniais parodymais. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus teikusi ekspertė R. D. taip pat teikė paaiškinimus, kuriais remdamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. D. taip pat nebendravo su nukentėjusiąja tiesiogiai, o tik rėmėsi kitų eksperčių paaiškinimais ir nematė nukentėjusiosios verbalinės kūno kalbos bei reakcijų ir emocijų.

7.4. Nuteistojo skunde taip pat argumentuojama, kad nebuvo pateikta argumentų, kodėl kviečiamas ekspertas neatvyko, tokiu būdu pažeistos BPK 87 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes nebuvo sudarytos sąlygos apklausti ekspertės, kuri tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja. Pirmosios instancijos teisme ekspertė Ž. V. nurodė, kad jei atsirastų nukentėjusiosios erotinio turinio nuotrauka, dirbtų atitinkama linkme, ir pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos E. K. itin demonstratyvios fotografijos. Ekspertizė atlikusi ekspertė nebuvo informuota, ir apeliacinio proceso metu teismas nenurodė sąlygų apklausti Ž. V.. Taip pat nebuvo nurodytos aplinkybės, kurios apribotų ekspertės dalyvavimą. Šis klausimas nebuvo sprendžiamas kasacinės instancijos teisme.

7.5. Vadovaujantis BPK 88 straipsnio 2 dalimi, ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma akto surašymo data, vieta, nutartis skirti ekspertizę, ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai, eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos, atliekant ekspertizė dalyvavę asmenys. Nuteistasis pažymi, kad ekspertės R. D. ekspertizės akte nėra, ir apygardos teismas nepateikė argumentų į nuteistojo esminius klausimus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme buvo apribotos nuteistojo konstitucinės teisės ir pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos. Skunde nurodoma, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 110 straipsniu, teisėjai negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

8. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. balandžio 10 d. gautas nuteistojo R. R. prašymas, kuriame nurodoma, kad 2021 m. vasario mėnesį jis buvo kvietęs policijos pareigūnus, 2021 m. vasario 20 d. Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš policijos pareigūnų, dėl ko atliko E. K. vertinimą. Todėl prašo teismo išreikalauti 2021 m. sausio–vasario mėnesių R. R. priklausančio telefono Huawei P20 skambučių išklotinę, kadangi ikiteisminio tyrimo tyrėjai galimai piktybiškai nepateikė policijoje registruoto jo pranešimo, kuris patvirtintų, kad R. R. išsakė pagalbos prašymą. Be to, po jam inkriminuotų ir pateiktų įtarimų buvo itin sukrėstas, psichologine prasme itin blogai jautėsi, pakliuvo į psichiatrinę ligoninę, gydimas tęsiamas iki dabar. Diagnozuota itin sunki liga, kuri tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose trukdė argumentuotai gintis. Todėl teismo prašo išreikalauti gydytojos atsiliepimą, kokį poveikį turėjo ir turi jo vartojami medikamentai gintis apeliacinės instancijos teisme. Taip pat susiklosčiusi itin bloga situacija, kadangi liudytoja D. L. nebuvo ir nėra apklausta, todėl nei prokurorė, nei žemesnysis teismas nežino, kokias aplinkybes gali paliudyti.

9. Atsiliepimų į pateiktą skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo R. R. skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2026 m. sausio 19 d. nutarimo, yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė BPK normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

11. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

12. Kaip pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje nurodomas BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nuteistasis R. R. kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tai, kad psichologė D. G. tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiąja E. K., apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus teikusi ekspertė R. D. taip pat nebendravo su nukentėjusiąja tiesiogiai, o tik rėmėsi kitų eksperčių paaiškinimais, be to, R. D. ekspertizės akte nėra įvardinta. Taip pat nebuvo pateikta argumentų, kodėl nebuvo sudarytos sąlygos apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertės Ž. V., kuri tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja.

13. Nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės yra baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, nuteistasis naujų (bylą nagrinėjusiems teismams nežinomų) aplinkybių nenurodo. Tiek Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė, atsisakydama pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės nutarimo, neturėjo nei teisės, nei pareigos pareiškėjų nurodytas aplinkybes vertinti iš naujo ar kitaip, nei jie buvo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tai, kad psichologė D. G. tiesiogiai nebendravo su E. K., buvo žinoma jau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nuteistasis turėjo visas galimybes atkreipti į tai bylą nagrinėjančio teismo dėmesį. Be to, būtent gynybos iniciatyva buvo pateikta psichologės D. G. kaip psichologės nuomonė raštu bei pirminio psichologinio vertinimo išvada (t. 7, b. l. 18–23, 24–29). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas įgalina proceso dalyvius, laikantis rungimosi principo, prašymus, įrodymus teikti iki pat proceso nagrinėjant bylą pabaigos, todėl nuteistasis turėjo galimybę aktyviai naudotis šia teise. Taip pat vien tai, kad ekspertė Ž. V. nebuvo apklausta apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą, kadangi Ž. V. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme bei savo išvadą patvirtino (t. 7, b. l. 33). Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, Ž. V. nebedirbo ekspertiniame skyriuje, todėl jos išvadą patvirtino teismo ekspertė psichiatrė R. D. (t. 8, b. l. 155-157). Teisėjų kolegijai nekilo jokių abejonių nei eksperčių kompetencija, nei padarytų išvadų teisingumu, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo apklausti Ž. V. ar abejoti ekspertizės išvadomis.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjant nuteistojo skundą baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalima situacija, kai baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas būtų taikomas kaip priemonė teisminio nagrinėjimo medžiagai „papildyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNS0zODcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-5-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-5-387/2022">2A-5-387/2022</a>). Įrodymų vertinimas nėra pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas tyrė bei vertino tiek nuteistojo byloje duotus parodymus, tiek ir kitus bylos įrodymus bei padarė išvadą, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. R. padarė nusikalstamas veikas. Klausimai, ar įrodymai buvo tinkamai įvertinti, o faktinės bylos aplinkybės teisingai nustatytos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme, o teisės taikymo aspektu priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina kasacinės instancijos teismas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Vėlesnis nuteistojo nesutikimas su teismų išvadomis ar bandymas ginčyti nustatytas aplinkybes negali būti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu.

16. Be to, pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas šiame punkte nurodytų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas ar melagingumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu kito teismo nuosprendžiu būtų nustatyta, jog įrodymai šioje baudžiamojoje byloje, kuriais rėmėsi apkaltinamąjį nuosprendį ir vėlesnius nuteistojo skundus nagrinėję teismai, būtų netikri ar suklastoti.

17. Kaip pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje taip pat nurodomas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pažymėtina, kad kitokios aplinkybės pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti naujos – nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį – ir turėti specifinę įrodomąją reikšmę – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMzYtODQzLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-36-843/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-36-843/2026">1S-36-843/2026</a>). Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti.

18. Nuteistasis R. R. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo, kad liudytoja D. L. gali nurodyti esmines bei reikšmingas bylos aplinkybes, kad 2021 m. vasario 5–6 d. nakties metu buvo kartu su nuteistuoju. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši nuteistojo R. R. pateikta versija nelaikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistajam R. R. turėjo ir galėjo būti žinoma jo buvimo vieta nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat tai, su kokiais asmenimis jis tuo metu buvo. R. R. bei jo gynėjai viso proceso metu aktyviai teikė įvairius prašymus, tarp jų ir apklausti liudytojus, tačiau juose nebuvo užsiminta apie liudytoją D. L.. Nuteistasis skunde taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų jam sutrukdžiusios nurodyti duomenis apie liudytoją D. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties naujos liudytojos, galinčios patvirtinti nuteistojo buvimo kitur faktą, nurodymas vertintinas tik kaip nauja gynybinė versija, iškelta tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nors turėjo būti žinoma ir galėjo būti pateikta dar nagrinėjant bylą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. R. pareiškime Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuri sprendžia dėl pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė jokių liudytojos (kurią jis dar įvardijo kaip vyriškos lyties liudytoją) tapatybės duomenų; nurodė juos tik pateikdamas skundą Vilniaus apygardos teismui.

19. Nuteistasis R. R. kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes taip pat nurodo, jog 2021 m. vasario mėnesį jis buvo kvietęs policijos pareigūnus; 2021 m. vasario 20 d. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš policijos, specialistė apklausė nukentusiąją, teismuose nebuvo perskaitytas E. K. vertinimas, nes jis nebuvo žinomas, todėl ši aplinkybė nebuvo vertinta eksperčių ir teismo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog tam tikra informacija nebuvo pateikta į bylą, savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti ją kaip naujai paaiškėjusią, kuri gali nulemti kitą procesinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenys apie skambučius policijai jau nuo 2017 m. yra baudžiamojoje byloje (t. 5, b. l. 105–107), ir, kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, jie neturi sąryšio su byloje nagrinėtais įvykiais. Taip pat nuteistasis skunde nenurodo, kodėl apie E. K. vertinimą nenurodė bylą nagrinėjant iš esmės, nes įvertinimas buvo atliktas po policijos iškvietimo, taigi jam bylos nagrinėjimo metu turėjo būti žinomas, taip pat iš kokių šaltinių jis neva žino jo turinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas E. K. vertinimas, jeigu toks egzistuoja, sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

20. Nepripažintinas kaip pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą ir R. R. nurodoma aplinkybė apie jo sunkią psichologinę būseną, kuri trukdė argumentuotai gintis bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis viso proceso metu turėjo gynėją, bylą nagrinėjantiems teismams nekilo abejonių dėl R. R. galėjimo dalyvauti procese, be to, nagrinėjant bylą tiek Klaipėdos apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, teismo posėdžiai dėl nuteistojo ligos buvo atidedami iki kol nuteistasis juose galėjo dalyvauti. Kaip minėta, nuteistasis ir jo gynėjai viso proceso metu aktyviai naudojosi teise teikti prašymus, skųsti teismų sprendimus, nuteistasis dalyvavo tiesiogiai nagrinėjant ir tiriant įrodymus. Nei nuteistasis R. R., nei jo gynėjai nagrinėjant bylą nenurodė, kad nuteistasis negali dalyvauti procese dėl sunkios psichologinės būsenos.

21. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą įtvirtino tam, kad būtų užtikrinama galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Tačiau proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė vis iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2026 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuose teisingai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Justas Namavičius