Civilinė byla Nr. e2-346-1097/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00049-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbor Medical Corporation LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninei dėl pirkime Nr. 4037353 priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Trandintek“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arbor Medical Corporation LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninės 2026 m. sausio 30 d. sprendimą „Dėl informavimo apie II pirkimo dalies rezultatus“ viešajame pirkime „Rentgeno ir tomografijos įranga“ Nr. 4037353 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti perkančiajai organizacijai su UAB „Trandintek“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį viešajame pirkime Nr. 4037353, II Pirkimo dalyje „Kompiuterinės tomografijos sistema“.
3. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė, kad ieškinys negali būti laikomas prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstu. Ieškovė ginčija perankančiosios organizacijos sprendimą pirkimo laimėtoja pripažinti ieškovės konkurentės UAB „Tradintek“ pasiūlymą. Jeigu UAB „Tradintek“ pasiūlymas būtų atmestas, pirkimo laimėtoju būtų pripažintas antroje vietoje likęs ieškovės pasiūlymas. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Ieškovės teigimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels žalos perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims. Nėra duomenų, kad viešojo pirkimo sutarties kuo skubesnis sudarymas perkančiajai organizacijai būtų neatidėliotinai reikalingas. Kompiuterinės tomografijos (toliau – ir KT) prietaisas perkamas įrengiamam naujam infekciniam skyriui, kurio statyba dar nebaigta. Perkančiajai organizacija taip pat nėra skubos įsigyti naują įrangą, nes šiuo metu ji turi bent 4 veikiančius KT prietaisus. Tai reiškia, kad nėra grėsmės pacientų sveikatai. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų aktualią Lietuvos teismų praktiką, jog viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės paprastai turėtų būti taikomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi, be kita ko, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – uždraudė atsakovei su UAB „Trandintek“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį viešajame pirkime Nr. 4037353, II Pirkimo dalyje „Kompiuterinės tomografijos sistema“ iki bylos išnagrinėjimo ir būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės organizuojamame pirkime numatytų paslaugų pirkimas pagal šioje proceso stadijoje esamas aplinkybes nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu.
6. Teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, byloje nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui, tenkino ieškovės prašymą ir iki įsiteisės sprendimas šioje byloje pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423⁷ straipsnio 2 dalies 2 punkte.
7. Teismas nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės, o nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas. Jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas, viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas būtų neįgyvendintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 423⁷ straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Priešingai nei nusprendė teismas, pirkimas susijęs su vieno svarbiausių visuomenės poreikių (sveikatos) užtikrinimu. Viešasis interesas užtikrinti efektyvią ir saugiai veikiančią infekcinių ligų diagnostikos infrastruktūrą (ypatingai ekstremalių situacijų ir krizių metu) yra viršesnis už ieškovės ekonominį interesą laimėti pirkimą. Įgyvendinus projektą, bus pagerinta infektologinių paslaugų kokybė beveik 402 tūkst. Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – ir NKL) nurodyta, kad NKL investicija – asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimas, pritaikant darbui ekstremalių situacijų ir krizių metu. Investicijos Lietuvos gyventojams užtikrins prieinamas, kokybiškas ir saugias infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas bei užtikrins saugias darbo sąlygas personalui tiek epidemijų ir (ar) pandemijų, tiek įprastu metu. Išplėtus mokslo ir inovacijų infrastruktūrą, bus sudarytos sąlygos moksliniams tyrimams su pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcijomis atlikti bei integruotis į tarptautines mokslines programas.
8.2. Ieškovės teiginys, kad ligoninė turi pakankamai KT aparatų ir nėra grėsmės pacientų sveikatai, yra klaidinantis ir neatitinka faktinės situacijos: 1) nepaisant to, kad ligoninė turi 4 veikiančius kompiuterinės tomografijos prietaisus, naujas prietaisas perkamas specializuotam infekciniam skyriui, kuriame būtų užtikrinta izoliacija ir saugus darbas su ypač pavojingais patogenais. Dabartinė infrastruktūra neužtikrina tinkamo pavojingų infekcinių ligų (pvz., Covid-19, tuberkuliozės) diagnostikos atskyrimo nuo kitų pacientų srautų, tai kelia realią infekcijos išplitimo grėsmę personalui ir visuomenei; 2) nors ligoninė turi keturis KT prietaisus, jų pajėgumų nepakanka esamam pacientų srautui aptarnauti. Planinių KT tyrimų laukimo eilė šiuo metu siekia apie vieną mėnesį. Toks laukimo terminas yra reikšmingas ir kelia realią grėsmę pacientų sveikatai; 3) vienas iš keturių ligoninės turimų KT aparatų yra 11 metų senumo, nusidėvėjęs, su padidėjusia gedimų rizika ir ribotomis techninėmis galimybėmis; kiti aparatai taip pat periodiškai genda, dėl ko nutrūksta nepertraukiamas diagnostikos paslaugų teikimas; 4) pradėjus veikti naujam KT aparatui, planuojama atlikti iki 600 papildomų planinių tyrimų per mėnesį, kas žymiai sumažintų laukimo laiką ir pagerintų pacientų prieinamumą prie diagnostikos paslaugų.
8.3. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teisminio ginčo pabaigos yra galima didesnės žalos rizika nei laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda. Priešingai nei nurodė teismas, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti prarastos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) skirtos lėšos projekto įgyvendinimui. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, net atsižvelgiant į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, objektyviai nepakaks laiko patalpų įrengimui, įrangos pristatymui, montavimui ir personalo apmokymui iki galutinio projekto sutartyje numatyto veiklų pabaigos termino 2026 m. gegužės 31 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik stabdo KT prietaiso pirkimą, bet ir tiesiogiai kliudo vykdyti rangos sutartį, dėl to vėluoja viso „Gelmės“ korpuso rekonstravimo darbų užbaigimas ir dar labiau didėja rizika, kad projektas nebus įgyvendintas iki nustatyto termino. Pirkimo metu įsigyta kompiuterinės tomografijos įranga turi būti sumontuota tam skirtose patalpose. Nežinant nusipirkto tomografijos įrangos modelio, nėra įmanoma atlikti patalpų įrengimo darbų pagal rangos sutartį.
8.4. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vėluojant pasirašyti sutartį pagal vykdytą pirkimą yra itin didelė rizika, kad: 1) bus prarastas ES finansavimas projektui (ir pirkimui); 2) projektas (ir pirkimas) bus įgyvendintas atsakovės ir (ar) valstybės lėšomis. Bet koks vėlavimas pasiekti rodiklius gali lemti, kad ligoninės patirtos išlaidos taps netinkamomis finansuoti, taigi ES lėšos nebebus išmokėtos. NKL nustatytos reikšmės turi būti pasiektos, administruojančiosios institucijos patvirtintos, o projektui skirtos finansavimo EGADP lėšos projekto vykdytojui išmokėtos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. (2021 m. vasario 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies d punktas). 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių 59 punkte nustatyta, kad už plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių nepasiekimą laiku ir visa apimtimi, kai EK skiria finansines sankcijas, atsakingai ministerijai gali būti sumažintas finansavimas.
8.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes šių priemonių taikymo neigiamos pasekmės visuomenei ir valstybei neproporcingai viršija ieškovės ekonominį interesą, kuris gali būti apgintas alternatyviais teisiniais būdais (pvz., žalos atlyginimas). ES finansavimo praradimas ir „Gelmės“ korpuso neužbaigimas laiku yra negrįžtamos pasekmės, kurių nebus įmanoma atitaisyti jokiais teisiniais instrumentais: 1) projekto, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 20 mln. eurų, finansavimo praradimo rizika (grėsmė prarasti 16 mln. Eur EGADP lėšų ir 3,36 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų); 2) beveik 402 tūkst. Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojų prieinamumo prie kokybiškų infektologinių paslaugų apribojimas; 3) „Gelmės“ korpuso rekonstravimo darbų vėlavimas, dėl ko nukenčia ne tik KT patalpų, bet ir viso infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centro parengimas; 4) ligoninės pasirengimo ekstremalioms situacijoms (biologinės grėsmės, pandemijos) susilpninimas.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Arbor Medical Corporation LT“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistuoja abi CPK 144 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Perkančioji organizacija neginčija teismo nustatyto fakto, kad ieškinys prima facie pagrįstas, bei neįrodinėja, kad neegzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, spręsti alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo klausimą, ieškovė net ir ieškinio patenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija neįrodė priešingai.
9.2. Perkančioji organizacija neįrodinėja ir nesusieja atskirajame skunde nurodomų argumentų su įrodymais, todėl skundo teiginiai yra deklaratyvūs.
9.3. Nepagrįsti teiginiai, kad negalima įrengti patalpų, nes nežinoma, koks bus KT prietaisas. Atsakovė turi visą informaciją apie tiek II vietos dalyvės ieškovės pasiūlyto KT aparato technines charakteristikas, įrangos sąrašą, tiek apie pirkimo laimėtojos UAB „Tradintek“ siūlomo KT prietaiso technines charakteristikas ir įrangos sąrašą. Atsakovė apsiriboja deklaratyviais teiginiais ir nepateikia konkrečių argumentų, kokie būtent KT prietaisų techniniai sprendiniai skiriasi ir kad dėl to nebūtų neįmanoma įrengti patalpų, ar jų įrengti laiku. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad siūlomų KT prietaisų instaliavimo ypatumai, elektros galios ar kiti poreikiai yra skirtingi ir lemtų būtinybę pertvarkyti ar kitaip papildomai įrengti patalpas.
9.4. Pirkimas nėra susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Atsakovė skunde pati nurodo, kad turi 4 veikiančius KT prietaisus, ir remiasi vien deklaratyviais teiginiais, teigdama, jog aparatai nuolat genda. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 4 d. pasirašė sutartį su UAB „Tradintek“ dėl KT prietaiso, kuris buvo įrengtas atsakovės Radiologijos skyriuje. Nėra duomenų, kad yra nepakankamas KT aparatų kiekis.
9.5. Nėra duomenų, kad ES finansavimas bus prarastas. Finansavimo terminas jau buvo pratęstas ir tai įrodo pati atsakovė. Pirminis terminas buvo 2025 m. sausio 31 d., CVPA sprendimu šį terminą patęsė iki 2026 m. gegužės 31 d. Projekto sutartyje su CVPA nėra duomenų, kad nėra galimybės pratęsti finansavimo terminą dar kartą, pozicija grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. ES lėšomis finansuojami ir kiti projektai Lietuvoje esančiose ligoninėse. Ieškovės žiniomis, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos taip pat nespėja projekto įgyvendinti, todėl finansavimo terminas turės būti pratęstas ir kitoms ligoninėms. Be to, viešųjų pirkimų bylos teismuose nagrinėjamos itin operatyviai. Šiuo metu byloje jau nustatytas terminas triplikui pateikti, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimui beveik pasiruošta.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Trandintek“ prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atvejais, kai susiklosto išskirtinė situacija dėl poreikio skubiai įsigyti pirkimo objektą, yra pagrindas teikti prioritetą skubiam pirkimo objekto įsigijimui, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, o laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju netaikytinos, nes jų neigiamos pasekmės viešajam interesui viršytų jų teikiamą naudą. Nagrinėjamu atveju prioritetinis yra viešasis interesas, susijęs su neatidėliotinu pirkimo vykdymu bei juo siekiamų įsigyti prekių įsigijimu. Kaip patvirtina atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju sukels reikšmingą ir negrįžtamą neigiamą poveikį tiek perkančiajai organizacijai, tiek viešajam interesui: 1) egzistuoja akivaizdi rizika, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija praras ES finansavimą pirkimo objekto įgyvendinimui ir atitinkamai turės visai atsisakyti visuomenei svarbaus pirkimo objekto įsigijimo; 2) pirkimo objekto specifika lemia poreikį kuo skubiau užbaigti pirkimo procedūras, sudaryti pirkimo sutartį ir įsigyti pirkimo objektą.
10.2. Teismas neįvertino egzistuojančios rizikos, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija negrįžtamai praras ES pirkimo objektui skirtą finansavimą. Vadovaujantis perkančiosios organizacijos ir CPVA 2023 m. balandžio 11 d. projekto sutartimi ir jos pakeitimais, nustatytas projekto įgyvendinimo terminas yra 2026 m. gegužės 31 d. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Vadovaujantis 2021 m. vasario 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 20 straipsnio 5 dalies d punktu, Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo turi būti nurodytas terminas, kuris yra ne vėlesnis kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio turi būti pasiektos tiek investicinių projektų, tiek reformų galutinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Taigi, 2026 m. rugpjūčio 31 d. yra absoliutus galutinis terminas, iki kurio turi būti pasiekti projekto rodikliai ir išmokėtos lėšos projekto vykdytojui. Atitinkamai, galutinė veiklos ataskaita ir išlaidų deklaravimas turi būti atlikti dar iki šios datos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturi galimybės pratęsti projekto veiklų vykdymo ir išlaidų deklaravimo terminų. Laiku nedeklaravus patirtų išlaidų, perkančioji organizacija negrįžtamai praras galimybę pasinaudoti ES finansavimu pirkimo objektui įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas turi būti pristatytas per 3 (tris) mėnesius nuo prekių užsakymo dienos (Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktis), akivaizdu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, net ir palankiausiu atveju perkančiajai organizacijai objektyviai nepavyktų nei laiku gauti pirkimo objekto, nei tinkamai deklaruoti patirtų išlaidų iki 2026 m. gegužės 31 d.
10.3. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sukeliamos neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą. Kaip pagrįstai pažymi perkančioji organizacija atskirajame skunde, byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškovei nebus apsunkintas – ieškovė galės savo teises ginti kitais teisiniais būdais, inter alia reikalauti žalos atlyginimo. Tuo tarpu, byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, kiltų reali ir negrįžtama grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su viešuoju interesu, kuris šiuo atveju turi būti laikomas neabejotinai svarbesniu nei privatus ieškovės interesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas poveikis apima ne tik pirkimo objekto, bet ir su juo susijusių infrastruktūros darbų sustabdymą, kas didina riziką prarasti netgi dar didesnę dalį ES finansavimo, skirto projektui.
10.4. Pirkimo objekto įgyvendinimas yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su viešuoju interesu – visuomenės sveikatos apsauga, efektyviu sveikatos paslaugų teikimu ir veiksmingu, savalaikiu pacientų diagnozavimu. Skubus pirkimo objekto įsigijimas bei realizavimas yra kritiškai svarbūs tiek siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos skirtu finansavimu, tiek užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – projekto „Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės infekcinių ligų klinikos korpuso (pastato) modernizavimo paslaugų gerinimas“ Nr. 09-002-P-0004 sutartį, patvirtinančią, kad projektu siekiama pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams, bei, kad projekto įgyvendinimui skiriamas finansavimas: EGADP lėšomis, valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti ir projekto vykdytojo, partnerio ir (ar) jungtinio projekto vykdytojo lėšomis, o galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data nustatyta 2025 m. sausio 31 d.; 2) CPVA pranešimą apie sprendimą dėl projekto Nr. 09-002-P-0004 sutarties keitimo, kuris patvirtina, kad CPVA 2026 m. vasario 4 d. sprendimu patikslintas projekto įgyvendinimo terminas – 2026 m. gegužės 31 d.; 3) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, patvirtinantį, kad NKL investicijomis planuojama modernizuoti ir (ar) išplėsti infekcinių ligų klasterio kompetencijų centrus 5 didžiuosiuose miestuose, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienas iš 5 strateginių centrų, privalančių užtikrinti parengtį ekstremalioms situacijoms; 4) 2026 m. kovo 5 d. Statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokolą Nr. 30, atsakovės teigimu, pagrindžiantį, kad kompiuteriniam tomografui skirtos patalpos nėra įrenginėjamos.
15. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – atsakovės 2025 m. rugsėjo 4 d. sutartį dėl kito kompiuterinės tomografijos prietaiso įsigijimo, kuriuo ieškovė grindžia įrodinėjamas aplinkybes, kad nėra būtinybės atsakovei skubiai įsigyti kompiuterinės tomografijos prietaisą.
16. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtNjExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-611/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-611/2025">e3K-3-48-611/2025</a>, 41 punktas).
17. Spręsdamas dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo; prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformuluotas ieškinyje ir išspręstas teismo nutartyje, kuria ieškinys priimtas, t. y. apeliantė (atsakovė) neturėjo galimybės duomenų pateikti anksčiau; ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę pateikti nuomonę dėl šių rašytinių įrodymų, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, ir, esant poreikiui, įvertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
18. Preliminariai įvertinus ieškovės apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują rašytinį įrodymą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė tokių aplinkybių nenurodo ir nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nurodyto įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų CPK 314 straipsnyje įtvirtintam naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo draudimui, todėl atsisakoma priimti ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateiktą papildomą įrodymą (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
21. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, nustatęs, kad yra visos pirmiau aptartos būtinos sąlygos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, argumentavo, kad: atsakovės organizuojamame pirkime numatyto objekto pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, reikalinga užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą; byloje nėra duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus bus prarastos ES skirtos lėšos projekto įgyvendinimui; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės; nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas.
23. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes: 1) pirkimas susijęs su vieno svarbiausių visuomenės poreikių (sveikatos) užtikrinimu, nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina viešajam interesui įsigyti pirkimo objektą; 2) laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą; 3) ieškovės teiginiai, kad apeliantė turi pakankamai kompiuterinės tomografijos aparatų ir kad nėra grėsmės pacientų sveikatai, yra klaidinantys ir neatitinka faktinės situacijos; 4) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti prarastos ES skirtos lėšos projekto įgyvendinimui; 5) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas proporcingumo principas, juolab kad ieškovės ekonominio pobūdžio interesas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija yra apsaugotas ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apaugos priemones (ne)buvimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui.
Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
25. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ekonominio pobūdžio interesas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija yra apsaugotas ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – net ir tuo atveju, jei būtų sudaryta pirkimo sutartis su UAB „Tradintek“ ir vėliau ieškinys būtų patenkintas, ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šia atsakovės pozicija nesutinka dėl toliau nurodytų argumentų.
26. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTcyLTM3MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-972-370/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-972-370/2022">e2-972-370/2022</a>; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTc4LTM3MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-978-370/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-978-370/2025">e2-978-370/2025</a>, 21 punktas).
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, savaime neįrodo, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTEzLTU1My8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-513-553/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-513-553/2025">e2-513-553/2025</a>).
28. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo, teismui nustačius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrinius pažeidimus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)atitikties ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui
29. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip aptarta pirmiau, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
30. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, proporcingumo principą, o galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2011">3K-3-155/2011</a>). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2011">3K-3-155/2011</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTA2LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-906-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-906-790/2025">e2-906-790/2025</a>).
32. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės, taip pat išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo procedūrų stabdymo, neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMzU5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-359-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-359-469/2018">e3K-7-359-469/2018</a>).
33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad CPVA ir atsakovė 2023 m. balandžio 11 d. pasirašė projekto „Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės infekcinių ligų klinikos korpuso (pastato) modernizavimo paslaugų gerinimas“ Nr. 09 002-P-0004 (toliau – projektas) sutartį (toliau – ir projekto sutartis), kuria siekiama pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams. Projekto sutarties 7 punkte nurodyta, kad įgyvendinti projektą skiriama 20 065 485,27 Eur, iš kurių: 16 000 000 Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšos, 3 360 000 Eur – valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti, ir 705 485,27 Eur – projekto vykdytojo, partnerio ir (ar) jungtinio projekto vykdytojo lėšos. Projekto sutarties 13.3 papunktyje nustatyta, kad galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data yra 2025 m. sausio 31 d. 2026 m. vasario 4 d. CPVA sprendimu patikslintas projekto įgyvendinimo terminas – 2026 m. gegužės 31 d.
34. Įgyvendindama projektą, atsakovė 2024 m. liepos 22 d. paskelbė skelbimą dėl esamų ligoninės infekcinių ligų klinikos korpuso (pastato) patalpų rekonstravimo, taip pat naujo virš esamo priėmimo–skubios pagalbos skyriaus 2 aukštų antstato su techninėmis patalpomis statybos darbų pirkimo (pirkimo Nr. 722834). 2024 m. gruodžio 2 d. ligoninė su pirkimą laimėjusią įmone sudarė „Gydymo paskirties pastato – korpuso Nr. 4, Liepojos g. 39, Klaipėdoje, darbo projekto parengimo, rekonstravimo darbų ir statybos darbų rangos sutartį (toliau – rangos sutartis). Viso objekto užbaigimas yra numatytas 2026 m. gegužės 31 d.
35. Įgyvendindama projektą, ligoninė 2025 m. spalio 14 d. centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis, atviro konkurso būdu, paskelbė skelbimą dėl „Rentgeno ir tomografijos įranga“ pirkimo Nr. 4037353. Pirkimo aprašymas: perkančioji organizacija numato įsigyti rentgeno ir tomografijos įrangą, įskaitant pristatymą, montavimą, instaliavimą, įdiegimą, paleidimą bei personalo apmokymą. Pirkimo objektas skaidomas į 3 dalis: I pirkimo objekto dalis – 2-jų vietų stacionarus rentgeno aparatas (1 vnt.); II pirkimo objekto dalis – kompiuterinės tomografijos sistema (1 vnt.); III pirkimo objekto dalis – mobilus skaitmeninis rentgenografijos aparatas (1 vnt.). Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra atsakovės II pirkimo dalyje priimtas sprendimas „Dėl informavimo apie II pirkimo dalies rezultatus“, kuriuo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pasiūlymas. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį, taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
36. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nekvestionuotina ir akivaizdu, kad ginčo pirkimo objektas (kompiuterinės tomografijos sistemos įsigijimas) yra svarbus visuomenei (Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams, taip pat atsakovės personalui) dėl efektyvios ir saugiai veikiančios infekcinių ligų diagnostikos infrastruktūros sukūrimo (naujas prietaisas perkamas įgyvendinant projekto sutartį, specializuotam infekciniam skyriui), prieinamų, kokybiškų ir saugių, aukšto lygio infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo, infekcijų kontrolės, saugių darbo sąlygų personalui užtikrinimo tiek epidemijų ir (ar) pandemijų, tiek įprastu metu. Pažymėtina ir tai, kad pirkimas, siekiant įsigyti tomografijos įrangą, vykdomas įgyvendinant projekto, finansuojamo, be kita ko, ES ir valstybės lėšomis, sutartį, pirkimo įgyvendinimas laiku svarbus viso projekto tinkamam įgyvendinimui. Be to, nėra pagrindo abejoti apeliantės teiginiais, kad, išplėtus mokslo ir inovacijų infrastruktūrą, bus sudarytos sąlygos moksliniams tyrimams su pavojingomis ir ypač pavojingomis infekcijomis atlikti ir integruotis į tarptautines mokslines programas.
37. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar, neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų, galėtų kilti didesnė žala.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo procedūras.
39. Pirma, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad, nekvestionuojant ginčo pirkimo objekto svarbos, jo įsigijimo skubos svarba būtų tokio išimtinio lygio, kad pati savaime pateisintų pirkimo objekto įsigijimo kuo greičiau poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi ir, atitinkamai, efektyviausią viešųjų lėšų panaudojimą. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų itin skubus, nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei: byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad poreikis dėl kompiuterinės tomografijos sistemos įsigijimo būtų neatidėliotinas, siekiant išvengti žalos visuomenei. Apeliantė neįrodė, kad pirkimo objektas yra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus, iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas, prieinamų, kokybiškų ir saugių infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimas, infekcijų kontrolė, saugios darbo sąlygos personalui. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl Lietuvos gyventojų sergamumo ir (ar) mirtingumo infekcinėmis ligomis augimo tendencijų, esamos infrastruktūros infekcinių ligų gydymui ir skubiosios medicinos pagalbos teikimui nepakankamumo, užtikrinant tinkamą infekcinių ligų valdymą, diagnostiką ir gydymo paslaugų kokybę bei prieinamumą (neatskirti infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai, vieno mėnesio trukmės atitinkamų gydymo paslaugų laukimo laikas (eilė) ir pan., modernios medicininės įrangos įsigijimo ir infrastruktūros talpumo didinimo poreikis) nėra staiga atsiradusios, nesitęsiančios kurį laiką ir, atitinkamai, nepripažintinos pakankamomis pateisinti pirkimo objekto įsigijimo skubos poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi. Be to, apeliantė neįrodė, kad neatidėliotinai neįsigijus pirkimo objekto, kils grėsmės pacientų sveikatai ir (ar) darbuotojų saugumui, sveikatai ir pan. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių matyti, kad esama situacija yra tęstinio pobūdžio, o aptartais projektais siekiama ją pagerinti. Kaip nurodė pati apeliantė, ligoninė turi keturis kompiuterinės tomografijos aparatus, ir nepagrindė įrodymais, kad toks skaičius KT aparatų yra ženkliai nepakankamas esamam pacientų srautui aptarnauti, o minėti aparatai yra tokio senumo ir nuolat gendantys, dėl to nutrūksta nepertraukiamas diagnostikos paslaugų teikimas. Byloje nepateikta įrodymų, kad dabartinė infrastruktūra neužtikrina tinkamo pavojingų infekcinių ligų diagnostikos atskyrimo nuo kitų pacientų srautų bei kad tai kelia realią ir kritinę infekcijos išplitimo grėsmę personalui ir visuomenei. Be to, projekto sutartis sudaryta 2023 m. balandžio 11 d., galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data buvo numatyta 2025 m. sausio 31 d., 2026 m. vasario 4 d. CPVA sprendimu patikslintas projekto įgyvendinimo terminas – 2026 m. gegužės 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas projekto sutarties vykdymo terminas papildomai patvirtina, jog pirkimo objekto įsigijimas nereikalauja ypatingos ir išimtinės skubos. Skubiai neįgyvendinus pirkimo ir neįsigijus jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus kompiuterinės tomografijos sistemos įsigijimą, nesant byloje duomenų apie šiuo metu esantį neatidėliotiną pirkimo objekto įsigijimo poreikį, nekils neišvengiama žala gyventojų sveikatai, kasdienių sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ar pan. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo įrodyta, jog, sustabdžius pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugą, saugumą ir kitas pamatines vertybes (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės keltų realią grėsmę prarasti ES finansavimą. Apeliantės teigimu, projektas yra iš dalies finansuojamas ES lėšomis, palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, net atsižvelgiant į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, objektyviai nepakaks laiko patalpų įrengimui, įrangos pristatymui, montavimui ir personalo apmokymui iki galutinio projekto sutartyje numatyto veiklų pabaigos termino 2026 m. gegužės 31 d. Plane „Naujos kartos Lietuva“ nustatytos reikšmės turi būti pasiektos, administruojančiosios institucijos patvirtintos, o projektui skirtos finansavimo EGADP lėšos projekto vykdytojui išmokėtos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
41. Šiame kontekste aktuali teismų formuojama praktika, kad vien faktas, jog vykdomam pirkimui yra skirtos tarptautinės lėšos, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDk3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2097/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2097/2011">2-2097/2011</a>; 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQyNi0xODAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1426-180/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1426-180/2016">e2-1426-180/2016</a>).
42. Viena vertus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju gali lemti, jog rangos darbai galimai nebus atlikti laiku. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik stabdo KT prietaiso pirkimą, bet ir tiesiogiai kliudo vykdyti rangos sutartį, nes pirkimo metu įsigyta kompiuterinės tomografijos įranga turi būti sumontuota tam skirtose patalpose, tačiau, nežinant nusipirkto tomografijos įrangos modelio, nėra įmanoma atlikti patalpų įrengimo darbų pagal rangos sutartį, dėl to vėluoja viso „Gelmės“ korpuso rekonstravimo darbų užbaigimas ir didėja rizika, kad projektas nebus įgyvendintas iki nustatyto termino, tačiau apeliantė šių teiginių nepagrindžia, nepateikia minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad perkančioji organizacija turi visą informaciją apie tiek ieškovės pasiūlyto kompiuterinės tomografijos aparato technines charakteristikas, įrangos sąrašą, tiek apie pirkimo laimėtojos siūlomo kompiuterinės tomografijos aparato technines charakteristikas ir įrangos sąrašą. Apeliantė nenurodo, kokie konkrečiuose ieškovės ir pirkimo laimėtojos siūlomų kompiuterinės tomografijos aparatų techniniai sprendiniai skiriasi ir kaip tai lemia patalpų įrengimo skirtumus, neįrodinėja kompiuterinės tomografijos prietaisų techninių skirtumų, remdamasi pirkimo pasiūlymais, nepateikia įrodymų, kad siūlomų prietaisų instaliavimo ypatumai, elektros galios ar kiti poreikiai yra iš esmės skirtingi ir dėl to lemia būtinybę kitaip papildomai įrengti patalpas, technines patalpas kompiuterinio tomografo aptarnavimo įrangai, kompiuterinio tomografo įrangos pajungimo kanalus, patalpos vėdinimo kanalus ir elektros pajungimo darbus. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, kad negalima įrengti patalpų, nes nežinoma, koks bus kompiuterinės tomografijos aparato modelis, o laikinosios apsaugos priemonės trukdo vykdyti rangos sutartį, yra nepagrįsti. Šiame kontekste darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje proceso stadijoje turi neproporcingų neigiamų pasekmių.
43. Kita vertus, nagrinėjamu atveju apeliantė, argumentuodama vykdomo pirkimo procedūrų skubumo ir nepertraukiamumo poreikį, įrodymais nepagrindžia teiginių dėl realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų ES lėšų, pvz., jog projekto finansavimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Minėta, nors projekto sutarties 13.3 papunktyje nustatyta, kad galutinės veiklos ataskaitos pateikimo data yra 2025 m. sausio 31 d., tačiau 2026 m. vasario 4 d. CPVA sprendimu patikslintas projekto įgyvendinimo terminas – 2026 m. gegužės 31 d. Projekto sutartyje su CVPA nėra duomenų, kad nėra galimybės pratęsti finansavimo terminą dar kartą. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių 59 punkte nustatyta, jog už plano „Naujos kartos Lietuva“ tarpinės ir siektinos reikšmių stebėsenos rodiklių nepasiekimą laiku ir visa apimtimi, kai EK skiria finansines sankcijas, atsakingai ministerijai gali būti sumažintas finansavimas. Be to, atsižvelgiant į operatyvius viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad, palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepakaks laiko įrangos pristatymui, montavimui, personalo apmokymui, baigiamiesiems darbams atlikti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
44. Dėl paminėto, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, neišvengiamai atsiras sąlygos neįsisavinti apeliantės vykdomam projektui skirto ES finansavimo, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų. Taigi, apeliantės argumentai, susiję su būtinybe netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl poreikio įsisavinti projektui finansuoti skirtas ES lėšas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą.
45. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai bei kad galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės viršys jų teikiamą naudą, nenustatyta. Apeliantė bei trečiasis asmuo nepateikia įrodymų, jog pirkimo objekto įsigijimo interesas yra tokios skubos klausimas, jog pagrįstai galėtų būti prioritetizuojamas prieš interesą racionaliai naudoti viešuosius finansus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo aktualiais klausimais formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Latvelė
