Baudžiamoji byla Nr. 2K- 319/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.18.7.
2007 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui D. Laurušaičiui,
išteisintajam A. R.,
gynėjui advokatui R. Lideikai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. dėl kaltinimo pagal BK 217 straipsnio 1 dalį išteisintas, esant šiai veikai nepadarytai.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo A. R. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas viešai neatskleistą informaciją apie esminius emitentui įvykius, per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką sudarė sandorį dėl šio emitento vertybinių popierių, dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, būtent:
2004 m. liepos 26 d. likviduojama kontroliuojanti investicinė bendrovė (toliau – LKIB) „Medienos investicija“ už 2 167 188,34 Lt UAB „Enronus“ pardavė 359 992 turėtas AB „Jūrės medis“ paprastąsias vardines akcijas, o 2004 m. rugpjūčio 30 d. už 1495 860,60 Lt investicinės bendrovės „Invalda“ įmonių grupei priklausančiai įmonei „Pozityvios investicijos“ pardavė AB „Vilmakas” 383 554 turėtas paprastąsias vardines akcijas. Po šių pardavimų LKIB „Medienos investicija“ vienos akcijos vertė tapo ne mažesnė kaip 10, 28 Lt. A. R., LKIB „Medienos investicija“ likvidatorius, turėdamas nusikalstamą tikslą pasinaudoti viešai neatskleista informacija apie esminius emitentui įvykius ir įsigyti LKIB „Medienos investicija“ akcijas už mažesnę kainą, pažeidė 1999 m. lapkričio 4 d. Investicinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1387 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 2 punkto, 6 dalies, 1996 m. sausio 16 d. Vertybinių popierių rinkos įstatymo Nr. I-1169 (toliau – VPRĮ) 8 straipsnio 1 dalies, Vertybinių popierių komisijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 20 patvirtintų Kontroliuojančių investicinių bendrovių likvidavimo taisyklių VII dalies 38 punkto, LKIB „Medienos investicija“ Įstatų XIII skyriaus 6 dalies, reikalavimus: jis nesudarė LKIB „Medienos investicija“ ūkinių metų ataskaitų bei jų nepaskelbė, nepateikė Vertybinių popierių komisijai bei Lietuvos informacijos agentūroms ar dienraščiams informacinių pranešimų apie esminius įvykius, neparengė metų ir pusmečio atskaitomybių ir likvidavimo ataskaitų bei šios informacijos nepateikė Vertybinių popierių komisijai (toliau – VPK), nesudarė sąlygų su šiais dokumentais susipažinti visiems akcininkams ir tiesiogiai suinteresuotiems tretiesiems asmenims, nepaskelbė informacinio pranešimo apie esminį įvykį laikraštyje „Lietuvos Aidas“, t.y. tyčia viešai neatskleidė tikrosios LKIB „Medienos investicija“ būklės po AB „Jūrės medis“ bei AB „Vilmakas“ akcijų paketų pardavimų ir tuo pačiu pažeidė akcininkų teises žinoti tikrąją LKIB „Medienos investicija“ turtinę padėtį, sutrukdė jiems apskaičiuoti turimų LKIB „Medienos investicija“ akcijų tikrąją vertę. Žinodamas šią viešai neatskleistą informaciją apie LKIB „Medienos investicija“ esminius įvykius, jis, pažeisdamas 1996 m. sausio 16 d. Vertybinių popierių rinkos įstatymo Nr. I-1169 9 straipsnio 1 dalies, Investicinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, 2004 m. liepos 30 d. UAB „Finansų Spektras“ tarnybinėse patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 23, Vilniaus m., su UAB „Finansų spektras“ sudarė preliminariąją sutartį dėl LKIB „Medienos investicija“ akcijų supirkimo po 3 Lt, t. y. ne mažiau kaip 7, 28 Lt mažesne, negu tikroji vienos akcijos kaina. Nuo 2004 m. rugpjūčio 16 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. UAB „Finansų spektras“, veikdama pagal A. R. pavedimą, iš 743 LKIB „Medienos investicija“ akcininkų po 3 Lt už vienetą supirko 37169 paprastąsias vardines akcijas. Taip dėl minėtų A. R. veiksmų LKIB „Medienos investicija“ akcininkams iš viso buvo padaryta didelė, 270 590, 32 Lt dydžio, turtinė žala.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. R. viešai atskleidė informaciją apie LKIB „Medienos investicija“ esminį įvykį – akcinių bendrovių „Jūrės medis“ ir „Vilmakas“ akcijų pardavimą, todėl padarė išvadą, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamasis nepadarė.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Prokuroras skunde teigia, kad vertindami įrodymus, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad A. R. LKIB „Medienos investicija“ akcininkams 2004 m. rugpjūčio 12 d. išsiųsdamas laiškus, viešai atskleidė informaciją apie esminius šios įmonės įvykius, teismai nepaisė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punkto reikalavimų. Kasatorius skunde nurodo, kad nustatinėdami informacijos apie esminius LKIB „Medienos investicija“ įvykius viešo atskleidimo akcininkams faktą, teismai įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų ir nepateikė įrodymų vertinimo motyvų, t. y. nenurodė, kokiais įrodymais grindžia savo išvadas ir dėl kokių priežasčių atmeta kitus įrodymus. Prokuroro nuomone, neišsamiai išnagrinėję bylos aplinkybes ir nepateikę motyvų dėl kai kurių įrodymų vertinimo, teismai nepagrįstai 2004 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo išsiuntinėjimą LKIB „Medienos investicija“ akcininkams pripažino viešu informacijos apie LKIB „Medienos investicija“ esminius įvykius atskleidimu. Be to, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepaisė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 1, 25 punktų reikalavimų, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamo BK 217 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „viešai neatskleista informacija apie esminius emitentui įvykius“ aiškinimo ir nenurodė, ar sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariama sąvoka turėtų būti aiškinama, kaip paprastas informacijos pateikimas visuomenei, ar sutinka su apelianto argumentais, kad ši sąvoka turi būti aiškinama, vadovaujantis VPRĮ 2 straipsnio nuostatomis ir vertybinių popierių komisijos 2001 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų taisyklių „Dėl informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo“ 9 punkte pateikiamais esminio įvykio ir viešai neatskleistos informacijos apibrėžimais. Prokuroro nuomone, minėtos sąvokos esmės tinkamas atskleidimas turi lemiamą reikšmę taikant BK 217 straipsnio 1 dalį. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nesilaikė BPK 307 straipsnio 4 dalies, 303 straipsnio 5 dalies, 329 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punkto nuostatų, nes pirmosios instancijos teismas išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė BPK nenumatytą išteisinimo pagrindą, o apeliacinės instancijos teismas šio BPK pažeidimo neištaisė. Analizuodamas teismų sprendimus, prokuroras daro išvadą, kad sąvoka „viešai neatskleista informacija“ aiškinama vartojant sąvoką „esminis įvykis“. Vertinant sąvokos „viešai neatskleista informacija“ turinį, kaip skunde nurodo prokuroras, konstatuotina, kad VPRĮ 2 straipsnio 32 punkto prasme viešai neatskleista informacija gali būti dvejopo pobūdžio: 1) informacija apie esminius įvykius ir 2) kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos vertybinių popierių ar su jais susietų išvestinių priemonių kainai. Iš to, prokuroro nuomone, seka, kad BK 217 straipsnio 1 dalyje vartojama viešai neatskleistos informacijos apie esminius emitentui įvykius sąvoka turėtų būti aiškinama, vadovaujantis VPRĮ 2 straipsnio 32 punkte pateikiama viešai neatskleistos informacijos sąvoka, o ši sąvoka turėtų būti aiškinama, atsižvelgiant į VPRĮ 2 straipsnio 9 punkte pateikiamą esminio įvykio sąvoką. Kasatorius mano, kad sąvoka „viešai neatskleista informacija apie esminį emitentui įvykį“ turi būti aiškinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar vertybiniais popieriais susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius su emitento veikla susijusius ir jam žinomus ar privalomus žinoti įvykius, galinčius turėti didelės įtakos jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių vertybinių popierių ar su jais susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Prokuroro nuomone, BK 217 straipsnio 1 dalyje numatytai informacijai keliamas tikslumo reikalavimas, todėl tik tikslaus pobūdžio informacijos apie esminius emitentui įvykius viešas atskleidimas gali būti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti vieno iš BK 217 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimą. Remdamasis 2003 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“ preambulės 18 punkto nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2001 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų taisyklių „Dėl informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo“ (2004 m. gruodžio 17 d. red. Nr. 26) 4 punkto nuostatomis, kasatorius teigia, kad nagrinėjamos bylos kontekste viešai neatskleista informacija apie esminius emitentui įvykius turi būti laikoma informacija ne tik apie tai, kad LKIB „Medienos investicija“ planuoja parduoti jos turėtas kitų įmonių akcijas, bet ir informacija apie tokių pardavimų įtaką LKIB „Medienos investicija“ finansinei būklei, t. y. informacija apie tokių pardavimų metu gautas ir planuojamas gauti pajamas, kadangi būtent tokią informaciją turėtų žinoti normaliai atidus ir protingas LKIB „Medienos investicija“ akcininkas, priimdamas sprendimą dėl jo turimų vertybinių popierių kainos ir sudarydamas sąžiningą sandorį dėl jų. Be to, prokuroras skunde pažymi, kad LKIB „Medienos investicija“ įstatų (1999-04-09) XIII skyriaus „Pranešimų ir kitos informacijos pateikimo ir paskelbimo akcininkams tvarka“ 6 dalyje nustatyta, kad informacinį pranešimą apie esminį įvykį bendrovė privalo paskelbti laikraštyje „Lietuvos Aidas“, todėl tik šiame laikraštyje paskelbta informacija apie esminius LKIB „Medienos investicija“ įvykius gali būti laikoma tinkama BK 217 straipsnio 1 dalies prasme. Prokuroro nuomone, teismų išvados, kad ir kitoks informacijos pateikimas visuomenei laikytinas paneigiančiu BK 217 straipsnio 1 dalyje numatytą viešai neatskleistos informacijos požymį, laikytinos nepagrįstomis, kadangi teisės aktų reikalavimų neatitinkantis informacijos pateikimas visuomenei visiškai nesąlygoja, kad ją gaus tie asmenys, kuriems ji skiriama, nes jie pagrįstai tikisi tokią informaciją gauti teisės aktų nustatytu būdu. Be to, anot kasatoriaus, teisės aktų neatitinkantis informacijos pateikimas visuomenei atima galimybę iš ja suinteresuotų asmenų rūpintis tokios informacijos gavimu, nes iš jų atimama galimybė numatyti savo veiksmus, siekiant tokią informaciją gauti ir su ja susipažinti. Prokuroras skunde nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog apie AB „Jūratės medis“ akcijų pardavimą laikraštyje „Lietuvos Aidas“ nebuvo paskelbta, o apie AB „Vilmakas“ akcijų pardavimą buvo paskelbta po to, kai visos kaltinime minimos akcijos iš LKIB „Medienos investicija“ akcininkų jau buvo supirktos. Aptartos aplinkybės, anot kasatoriaus, patvirtina, kad A. R. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 217 straipsnio 1 dalį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus
Teiginį, jog teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, įrodymai buvo įvertinti netinkamai ir dėl to buvo padaryta nepagrįstų išvadų. Šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kasatorius skunde teigia, kad prokuroro apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies to skundo esminių argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau šis kasatoriaus teiginys prieštarauja bylos medžiagai, nes iš prokuroro apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visi esminiai to skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad joje apeliacinės instancijos teismas yra aiškiai ir konkrečiai pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad BK 217 straipsnio 1 dalis nėra blanketinė norma, numatanti atsakomybę už tam tikrų taisyklių pažeidimus, kad ši norma numato atsakomybę ne už netinkamą informacijos atskleidimą, o už neatskleistos informacijos panaudojimą, prekiaujant vertybiniais popieriais. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad A. R. viešai atskleidė informaciją apie esminius emitentui įvykius, todėl nepadarė veikos, numatytos BK 217 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė nepaisant to, kad pats pripažino, jog buvo pažeista kasatoriaus minimais norminiais aktais reglamentuota tos informacijos viešo atskleidimo tvarka. Todėl kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamo BK 217 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „viešai neatskleista informacija apie esminius emitentui įvykius“ aiškinimo ir nenurodė, ar sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariama sąvoka turėtų būti aiškinama, kaip paprastas informacijos pateikimas visuomenei, ar sutinka su apelianto argumentais, kad ši sąvoka turi būti aiškinama, vadovaujantis VPRĮ 2 straipsnio nuostatomis ir vertybinių popierių komisijos 2001 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų taisyklių „Dėl informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo“ 9 punkte pateikiamais esminio įvykio ir viešai neatskleistos informacijos apibrėžimais, yra nepagrįstas. Iš aptartų aplinkybių ir iš priimto sprendimo prokuroro apeliacinį skundą atmesti akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas, o ne apelianto argumentus.
Kasaciniame skunde prokuroras teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformulavo įstatyme nenumatytą kaltinamojo A. R. išteisinimo pagrindą, taip pažeisdamas BPK 303 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo panaudota formuluotė: „A. R. pagal LR BK 217 str. 1 d. išteisinti esant šiai veikai nepadarytai.“ – iš tiesų yra nenumatyta įstatymo, be to, ji nevisiškai aiški. BPK nenumato galimybės priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad kaltinamasis nepadarė tik jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato (ši nuostata atitinka ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį), kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad asmuo šiuo pagrindu išteisinamas tik tada, kai nustatoma, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Nustačius, kad asmuo padarė ne jam inkriminuotą, o kitą nusikalstamą veiką ir tinkami teisme pakeitus kaltinimą, asmuo už tos kitos veikos padarymą turėtų būti nuteistas. Iš aptariamos skundžiamo nuosprendžio formuluotės aišku tik tai, kad A. R. nepadarė BK 217 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Lieka neaišku, ar byloje nustatyti jo veiksmai (veika) neatitinka kurio nors kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių. Tačiau priešingai, nei skunde teigia kasatorius, aptariamas pažeidimas esminiu BPK reikalavimų pažeidimu šiuo atveju nelaikytinas, nes įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių jis nesuvaržė (išteisintasis dėl to nesiskundžia), bylos išnagrinėjimo išsamumui įtakos neturėjo. Pažymėtina, kad jis nebuvo minimas ir prokuroro apeliaciniame skunde. Todėl šiuo atveju jis priskirtinas prie nuosprendžio surašymo trūkumų, kurie nėra pagrindas tą nuosprendį naikinti ar keisti.
Dėl BK 2 straipsnio, BK 217 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą BK 217 straipsnio 1 dalies A. R. netaikyti, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas tokį sprendimą galioti, baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį) aiškino ir taikė tinkamai. BK 217 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Šios nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę sudaro veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp tos veikos ir pasekmių. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas viešai neatskleistą informaciją apie esminius emitentui įvykius, per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką sudarė sandorį dėl šio emitento vertybinių popierių (nusikalstama veika), dėl to (priežastinis ryšys) buvo padaryta didelės turtinės žalos (pasekmės). Šioje byloje teismas nustatė, kad: A. R. informaciją apie esminius emitentui (LKIB „Medienos investicija“) įvykius (AB „Jūrės medis“ ir „Vilmakas” akcijų pardavimą) žinojo; sudarė sandorį (preliminariąją sutartį) dėl šio emitento vertybinių popierių; parduodami akcijas mažesne nei tuo metu buvusi akcijų nominali vertė kaina 743 LKIB „Medienos investicija“ akcininkai patyrė 270 590,32 Lt dydžio nuostolį. Tai būtų kaltinimą patvirtinančios aplinkybės. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad informacija apie esminius emitentui įvykius iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tarp LKIB „Medienos investicija“ akcininkų ir UAB „Finansų spektras“ pasirašymo buvo viešai atskleista. Teismas nustatė, kad A. R. ją perdavė informacinėms agentūroms „ELTA“ ir „BNS“, o taip pat išsiuntė pranešimus raštu kiekvienam iš akcininkų. Vien dėl šios priežasties A. R. negalėjo būti nuteistas pagal BK 217 straipsnio 1 dalį, nes ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija. Be to, teismas nustatė (tai pažymima apeliacinės instancijos teismo nutartyje), kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo metu akcininkams buvo žinoma ir nominali vienos LKIB „Medienos investicija“ akcijos vertė (ji su 28 centų paklaida buvo nurodyta sutarčių projektuose: po AB „Jūrės medis“ ir „Vilmakas” akcijų paketų pardavimo LKIB „Medienos investicija“ vienos akcijos vertė tapo ne mažesnė kaip 10, 28 Lt., o sutartyse buvo nurodyta, kad ta vertė yra 10 Lt). Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad mažesne kaina akcininkai pardavė jiems priklausiusias akcijas ne todėl, kad nežinojo jų nominalios vertės, kuri susiformavo po paminėtų dviejų akcijų paketų pardavimo, o dėl kitų priežasčių. Tai reiškia, kad teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių. Tai antroji aplinkybė, patvirtinanti, jog A. R. pagrįstai liko nenuteistas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Josifas Tomaševičius
Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
