J. G. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-425/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5; 2.1.6.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. G. Šiuo nuosprendžiu buvo panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis, kuriuo J. G. buvo išteisintas, nenustačius, kad dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė:

J. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų su A. G. ranka sudavė jai smūgį į apatinę kairiojo veido dalies – kaklo sritį, suėmė rankomis už kaklo ir smaugė, pargriovė ant žemės, padarydamas nukentėjusiajai apatinio žandikaulio lūžimą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas A. G. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį, palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį. Nurodo, kad yra nekaltas, nes nepadarė veikos, sukėlusios nukentėjusiajai žandikaulio lūžį. Kasatoriaus nuomone, jo kaltumo nepatvirtina bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė prieštaringais A. G., negalinčios nurodyti tikslios sužalojimo datos ir vietos, parodymais bei liudytojų G. B., A. N. parodymais, kurie yra išvestiniai iš A. G. aiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punktą, kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, o jei jų negalima pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu, nenagrinėtini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo

Kasatorius J. G. skunde pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte išaiškino, jog, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, tačiau abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tuomet, kai jų negalima pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, aptarė ir pašalino visus netikslumus ir prieštaravimus, kurių nepavyko pašalinti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas priėmė kaltinimo įrodymus. Visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas pareikštas kaltinimas, išanalizuoti ir įvertinti. Teismas, išnagrinėjęs kaltinimo surinktus įrodymus, pripažino, kad jie paneigia gynybos versiją ir patvirtina J. G. kaltę. Toks argumentavimas atitinka procesines taisykles, įtvirtintas BPK 331 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo J. G. kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo vykdymo, tiriant ir vertinant įrodymus, tarp jų nukentėjusiosios parodymais nustatytus duomenis. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios parodymams, priešingai nei teigiama skunde, privilegijuota padėtis nebuvo taikoma. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jos parodymai apie kai kurias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ne visiškai nuoseklūs, akcentuodamas, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose A. G. aiškiai ir kategoriškai tvirtino, jog žandikaulį jai sulaužė būtent J. G., bei detaliai paaiškino jos sužalojimo aplinkybes. A. G. parodymai apkaltinamajame nuosprendyje vertinti kartu su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų J. S., G. V. parodymais, kitais faktiniais duomenimis. Minėta faktinių duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, leidžiančią konstatuoti faktą, kad nukentėjusiosios sveikatą nesunkiai sutrikdė J. G. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais, o taip pat būtų galima abejoti jų objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė visais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas, aptarė surinktų įrodymų visumą, nurodė, kodėl kaltinančius kaltinamąjį įrodymus priėmė, o teisinančius įrodymus atmetė. Pažymėtina tai, kad kritiškai vertindamas nuteistojo aiškinimus apie galimybę, kad nukentėjusioji susižalojo griūdama ir atsitrenkdama į kietą paviršių, teismas nurodė tokio vertinimo kriterijus. Tai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms įrodymų vertinimo nuostatoms.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismo procesiniam sprendimui panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacinio skundo ribose laikytinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Alvydas Pikelis

Benediktas Stakauskas