Baudžiamoji byla Nr. 2K- 456/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2.
2007 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjui advokatui V. Braziūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. A. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistosios G. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. A. nuteista už tai, kad ji 2006 m. rugsėjo 2 d., apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Marijampolėje, Sporto g. 7, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė yra 3,938 g, heroino, kurio bendra masė milteliuose yra 8,305 g, bei psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė milteliuose yra 1,118 g ir, turėdama tikslą jas platinti, tą pačią dieną, apie 13.35 val., trumpalaikio pasimatymo su nuteistuoju I. P. metu, pasimatymų suteikimo patalpoje, esančioje Marijampolėje, Sporto g. 7, Marijampolės pataisos namuose, perdavė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam I. P.
Baudžiamoji byla Nr. 2K- 456/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2.
2007 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjui advokatui V. Braziūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. A. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistosios G. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. A. nuteista už tai, kad ji 2006 m. rugsėjo 2 d., apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Marijampolėje, Sporto g. 7, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė yra 3,938 g, heroino, kurio bendra masė milteliuose yra 8,305 g, bei psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė milteliuose yra 1,118 g ir, turėdama tikslą jas platinti, tą pačią dieną, apie 13.35 val., trumpalaikio pasimatymo su nuteistuoju I. P. metu, pasimatymų suteikimo patalpoje, esančioje Marijampolėje, Sporto g. 7, Marijampolės pataisos namuose, perdavė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam I. P.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti, G. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jai 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistoji perdavė didelį kiekį narkotinės medžiagos, o tai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Teismai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra surinkta įrodymų, kad nuteistoji žinojo, kokį kiekį narkotinės medžiagos gavo, nes ji gavo jau supakuotą paketą ir neatplėšus jį perdavė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad darydama nusikalstamą veiką ji išvis domėjosi platinamos narkotinės medžiagos kiekiu bei ar tai būtų kaip nors pakeitę jos nusikalstamą elgesį, o tai reiškia, kad nuteistoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, padariniams buvo abejinga ir privalo už juos atsakyti baudžiamąja tvarka, t. y. turi būti nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Visgi, prokuroro įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji jauno amžiaus, praeityje neteista, dirba ir mokosi, yra lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, turi neįgalų tėvą, minimali BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės riba aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes minimalus bausmės dydis 8 metai laisvės atėmimo, todėl jai taikytinos 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina bausmė, švelnesnė, nei sankcijoje numatyta minimali riba.
Skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio „ didelis kiekis“
BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V—239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu kiekiu.. Kaip matyti iš sąrašo, dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstama nuo 0,007 g. (Sufentanilis sąrašo Nr. 160) iki 10 kg. (aguonos ir jų dalys, sąrašo Nr. 3) svorio narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, jog narkotinės medžiagos bendras svoris neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant šį požymį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, konkretų narkotinės medžiagos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėto įsakymo Nr. V—239 priedų lentele, nes tai, kas buvo paminėta, yra objektyvieji veikos požymiai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius. Nuteistoji G. A. teismo posėdžio metu pripažino, jog ji suprato, kad pakete yra narkotinės medžiagos, tačiau nežinojo koks yra jų kiekis. Šis jos aiškinimas atitinka ir kitus bylos duomenis, nes byloje nustatyta, jog supakuotas narkotines medžiagas jai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir už 200 lt. atlygį paprašė perduoti įkalinimo vietoje nuteistajam I. P. Byloje nėra duomenų, jog G. A. pati vartoja narkotines medžiagas ar prekiauja jomis. Taip pat nėra jokių duomenų, jog ji žinojo kokios rūšies tai narkotinės medžiagos ar kitas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą jai suvokti perduodamos narkotinės medžiagos kiekį. Nepagrįstas prokuroro kasacinio skundo argumentas, jog nesant byloje duomenų apie tai, jog kaltininkė domėjosi platinamos medžiagos kiekiu ir ar tai būtų pakeitę jos nusikalstamą elgesį, laikytina, jog ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl buvo abejinga padariniams ir privalo už juos atsakyti. G. A. perduodama narkotines medžiagas iš tiesų veikė tiesiogine tyčia, tačiau perduodamos narkotinės medžiagos kiekis yra ne nusikalstamos veikos padarinys, o nusikaltimo dalyko vertinamasis požymis. Pagal bylos duomenis ji žinojo, jog tai yra narkotinės medžiagos ir galėjo numatyti koks apytikriai yra jų bendras svoris. Tačiau šių duomenų nepakanka suvokimui koks paketėlyje buvo ar galėjo jame būti narkotinės medžiagos kiekis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįstos, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p.,
n u t a r i a:
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis
Alvydas Pikelis
