Baudžiamoji byla Nr. 2K-452/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.15; 2.1.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,
gynėjui advokatui A. Balčiui, nuteistajam J. Varatinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, nustatant 24 MGL (3000 Lt) dydžio baudą.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl J. Varatinsko nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jis išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
Juozas Varatinskas nuteistas už tai, kad būdamas J. Varatinsko komercinės firmos savininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, neįtraukė į buhalterinę apskaitą iš Juozo Mažanavičiaus 2004 m. balandžio 16 d. ir 21 d. nupirktų 59,2 kub. m beržo rąstų už 8107,50 Lt bei iš Vlado Šnipo 2004 m. rugsėjo 14 d., 23 d. ir 28 d. nupirktų 43520 kg grūdų už 12635 Lt, taip nefiksuodamas įvykusių ūkinių operacijų ir tuo pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat 1995 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 punktą, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens ūkinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. Varatinskas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį, jį išteisinti. Nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas. Teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nepagrįstai atmestas prašymas atlikti liudytojo K. Narvilo rašysenos ekspertizę (kasatorius įsitikinęs, kad medienos gabenimo lapuose esantis K. Narvilo parašas suklastotas), netinkamai įvertinti liudytojo D. Preikšaičio parodymai, nemotyvuotai atmesti kasatorių teisinantys liudytojo A. Janulio parodymai. Kasatoriaus nuomone, teismas turėjo atskirti kasatoriaus asmeninius poreikius (malkų už šildymą pirkimas) nuo įmonės reikalų. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo prašymą nušalinti prokurorą P. Gargasą, nepasisakė dėl bylos duomenų klastojimo fakto, o būtent dėl to, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu prokuroras klastojo procesinius dokumentus, ištaisydamas datas, tuo pažeisdamas kasatoriaus teisę į gynybą. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad už medienos gabenimo taisyklių pažeidimus kyla administracinė atsakomybė, kuri turi būti taikoma ne įmonės vadovui, o įmonės vyriausiajai buhalterei, kuri buvo įpareigota vesti medienos supirkimo, perdirbimo ir realizavimo apskaitą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pats faktų nenustato, įrodymų netiria, todėl dėl tų kasatoriaus J. Varatinsko argumentų, kurie nėra susiję su teisės klausimais, kolegija nepasisako.
Dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio taikymo
BK 222 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas individualios įmonės savininkas, neįtraukė į buhalterinę apskaitą iš J. Mažanavičiaus pirktų rąstų ir iš V. Šnipo pirktų grūdų, t. y. apgaulingai tvarkė savo įmonės apskaitą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau Įstatymas) buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Įstatyme reglamentuoti bendrieji apskaitos principai, nustatyta visų tipų įmonių, tarp jų ir individualių, finansinės apskaitos tvarka. Kasatoriaus teiginys, kad jis nebuvo atsakingas už savo individualios įmonės apskaitą, prieštarauja Įstatymo 21 straipsniui, kuriame nustatyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris taip pat atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Individualios įmonės savininkas ir vadovas J. Varatinskas buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą per du kartus pirktos medienos už 8107,50 Lt bei per tris kartus pirktų grūdų už 12 635 Lt, nefiksuodamas įvykusių ūkinių operacijų, kasatorius pažeidė Įstatymo 12 straipsnį, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ 1.2 punktą, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Veika pagal BK 222 straipsnį kvalifikuojama tada, kai ji padaroma tyčia. Nors kasatorius dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. J. Varatinsko nusikalstami veiksmai buvo ne vienkartiniai, jie tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, nors sandoriai buvo vykdomi įmonės vardu, jokie rašytiniai dokumentai dėl medienos pirkimo iš J. Mažanavičiaus ir grūdų pirkimo iš V. Šnipo nebuvo surašyti, finansinės operacijos neužfiksuotos, tai leidžia teigti, jog kasatorius veikė sąmoningai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo atsiranda padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o pagal šio įstatymo redakciją, galiojusią iki 2004 m. liepos 13 d., jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto. Skundžiamais nuosprendžiais BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, aptarti ir įvertinti. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. Varatinsko veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK normų pažeidimo
Sprendžiant nuteistojo kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, padaryti nebuvo. Kasatoriaus kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis (liudytojų J. Mažanavičiaus, A. Dedūros, D. Preikšaičio, K. Narvilo, R. Šnipo parodymais, medienos gabenimo lapais, specialisto išvada ir kitais įrodymais), kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nuosprendį grindė visais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai. Surinkti įrodymai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste, nurodant, kodėl kaltinantys įrodymai priimti, o teisinantys, tarp jų ir A. Janulio parodymai, atmesti (minėto liudytojo parodymai prieštaravo kitiems bylos duomenims). Teismas patikrino nuteistojo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Nuteistojo teiginys, kad medieną jis pirko savo asmeninėms reikmėms, taip pat buvo patikrintas ir motyvuotai paneigtas. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo D. Preikšaičio parodymais, kuris nuosekliai ir išsamiai paaiškino apie jam žinomas bylos aplinkybes.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nereagavo į kasatoriaus prašymus atlikti liudytojo K. Narvilo rašysenos ekspertizę, nušalinti prokurorą. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui ir objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad teismas minėtų taisyklių laikėsi. Be kitų prašymų, jis BPK 58, 59 straipsniuose nustatyta tvarka išsprendė ir kaltinamojo J. Varatinsko prašymą nušalinti prokurorą P. Gargasą. Tai matyti iš 2006 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio protokolo ir motyvuotos nutarties (T. 2, b. l. 228-230). Kasatoriaus teiginys, kad byloje turėjo būti atlikta liudytojo K. Narvilo rašysenos ekspertizė, nepagrįstas. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios (BPK 208 straipsnis). Ekspertizės skyrimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisė, o ne pareiga. Ar yra būtinybė skirti ekspertizę minėti pareigūnai sprendžia, atsižvelgę į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Taip buvo elgtasi ir nagrinėjamu atveju.
J. Varatinsko apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Jame minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių motyvų pasisakyta, tai matyti priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kurio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Nuosprendyje atsakyta į esminius apelianto J. Varatinsko argumentus.
Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo Juozo Varatinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Alvydas Pikelis
Benediktas Stakauskas
