Administracinė byla Nr. eI2-14257-595/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03315-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-05-23 sprendimą Nr. 25SD10234 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir pareiškėją atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; netaikyti pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2024-12-22 pareiškėjui išduota pažyma Nr. 24SD33434 dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, patvirtinanti, kad Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal 2010-12-02 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik atsisakius turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2025-04-23 kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad negali grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo grėsmės ir tai patvirtino įrodymais. Atsakovas 2025-05-23 priėmė administracinį sprendimą Nr. 25SD10234 „Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame nurodė, kad Pilietybės įstatymo nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės ir iki 2025-12-23 pateikus tai patvirtinančius dokumentus.
Teigia, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui keliamos neįgyvendinamos jo teisės pilietybės atkūrimą įgyvendinimo sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes, atsakymas formalus ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, todėl naikintinas. Ginčas kilo dėl prasidėjusios ir nepasibaigusios administracinės procedūros, susijusios su pareiškėjo turimos pilietybės atsisakymu, įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios metu dar tik bus priimtas galutinis sprendimas. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Pareiškėjas prašyme departamentui nurodė, kad neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, kadangi negali to padaryti neišvykdamas į kilmės valstybę, o kilmės valstybėje jam gresia politiškai motyvuotas persekiojimas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje. Ši galimybė suteikiama tik asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Pareiškėjas turi asmeniškai atvykti į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamento teritorinį skyrių. Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvoje pateikė tik bendro pobūdžio informaciją.
Nurodo, kad jis išvyko iš Baltarusijos Respublikos 2022 m., baimindamasis represijų dėl jo visuomeninės politinės veiklos 2020-2022 m. Dėl persekiojimo pareiškėjas įtrauktas į represuotų Baltarusijos studentų stipendijų programą. Pareiškėjas yra vienas iš „Baltarusijos studentų asociacijos“ vadovų. 2023-09-21 Baltarusijos KGB sprendimu Nr. 4/8-1732 „Dėl piliečių grupės pripažinimo ekstremistine formacija ir jos veiklos uždraudimo“ pripažino „ZBS“ ekstremistine formacija https://news.zerkalo.io/life/49946.html, vien už narystę kurioje jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki septynerių metų (Baudžiamojo kodekso 36¹ straipsnis „Ekstremistinės formacijos sukūrimas arba dalyvavimas joje“).
Pažymi, kad atsakydamas formaliai atsakovas skundžiamame Sprendime nepagrindė sprendimo atsisakyti atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus dėl turimos pilietybės atsisakymo. Sprendimas nemotyvuotas, todėl naikintinas. Atsakovas visiškai neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, ar pareiškėjas, būdamas formaliai iki šiol registruotas Baltarusijoje, būdamas šaukiamojo amžiaus į karinę tarnybą, turi galimybę atsisakyti savo Baltarusijos pilietybės, fiziškai nuvykdamas į Baltarusiją, kuri, kaip visuotinai žinoma, yra priešiška NATO valstybėms narė; atitinkamai, nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas. Skundžiamas Sprendimas, kuriame visiškai neįvertinta individuali pareiškėjo situacija, negali būti laikomas atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 dalies 5 punktas).
Nurodo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo, pasinaudojęs procedūra sugrįžti gyventi į Lietuvos Respubliką (Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjui ginčijamu atsakymu yra keliamos neįgyvendinamos jo teisės į pilietybės atkūrimą sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes. Pažymi, kad reikalavimas pareiškėjui atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės yra numatytas Migracijos departamento 2024-12-23 pažymoje, kurios pareiškėjas teismui neskundžia. Taip pat ginčijamame atsakyme buvo atsižvelgta į pareiškėjo individualias aplinkybes. Baltarusijos Respublikos teisės aktai leidžia atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje. Ginčijamame atsakyme buvo konstatuota, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui suteikia nuolatinio gyventojo statusą, todėl pareiškėjas, gavęs leidimą nuolat gyventi, galėtų atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės kreipdamasis į Baltarusijos Respublikos konsulinę įstaigą, neišvykdamas į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas iki šiol nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Pareiškėjo galimybė kreiptis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo neišvykstant į Baltarusijos Respubliką šiuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo veiksmų/neveikimo.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Faktinė situacija šioje byloje skiriasi nuo nagrinėtos 2025-01-15 nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEyNC04MTUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1124-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1124-815/2025">eA-1124-815/2025</a>. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Lietuvos Respublikos pilietybė nebuvo suteikta, taip pat priežastys, dėl kurių pareiškėjas nesikreipia į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo skiriasi nuo vertintų minėtoje byloje. Taip pat 2025-01-15 nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEyNC04MTUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1124-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1124-815/2025">eA-1124-815/2025</a> nebuvo konstatuota, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų ar priežastys, dėl kurių asmuo teigė negalintis atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės sudarė pagrindą Migracijos departamentui nereikalauti iš pareiškėjo dokumentų, patvirtinančių Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą.
Nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas Migracijos departamento prašė nustatyti, kad pareiškėjas negali įvykdyti pareigos pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės, nes kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų, neatitinka tikrovės. Tokiems pareiškėjo teiginiams prieštarauja su pareiškėjo skundu pateiktas pareiškėjo prašymo vertimas į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prašo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir išimties tvarka suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Kaip minėta, pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka. Taip pat pažymi, kad prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka preliminariai nagrinėja pilietybės reikalų komisija, o Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pažymi, kad pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pareiškėjas neatitinka sąlygų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, todėl pareiškėjui gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis atsisakys Baltarusijos pilietybės.
Pažymi, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o ne Migracijos departamentas. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, pasinaudojęs procedūra sugrįžti gyventi į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio nuostatas, neatitinka tikrovės. Teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia leidimai gyventi, teisę būti Lietuvos Respublikoje suteikia vizos. Pareiškėjas 2022-03-24 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip asmuo turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Pareiškėjui 2022-11-14 buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 76010692, galiojantis iki 2026-02-11. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti reikalavimo atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybę protingumą. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu Pilietybės įstatymo 23 straipsnio nuostatos nėra taikomos, nes pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Minėtas dokumentas su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nebuvo pateiktas, taip pat pareiškėjas savo prašyme dėl Migracijos departamento rašto peržiūrėjimo nenurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, todėl Migracijos departamentas ginčijamame atsakyme neturėjo pagrindo vertinti, ar Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros atitinka protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į Baltarusijos teisinį reguliavimą ir minėtas faktines aplinkybes, Baltarusijos Respublikos teisėje yra nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus. Atvejai, kada asmuo negali atsisakyti pilietybės dėl to, kad turi neįvykdytų prievolių valstybei, yra numatyti daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba“. Doktrinoje pažymėta, kad „pilietybė yra ne bet koks asmens ir valstybės nuolatinis ryšys, o būtent teisinis. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma“. Valstybė neegzistuoja be piliečių. Pilietybė yra valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys“. Todėl vien dėl to, kad yra numatyti tam tikri reikalavimai pilietybės atsisakymui, negalima vertinti, kad pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų. Pagal viešai prieinamus statistinius duomenis (https://pravo.by/document/?guid=12551&p0=C22400048) 2022 metais Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakė 778 asmenys, 2023 metais – 396 asmenys. Šiai dienai Baltarusijos Respublikos piliečiai ir toliau naudojasi Baltarusijos Respublikos konsulinių įstaigų paslaugomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjas nepagrindė savo skundo reikalavimų prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2025-08-26 pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodo, kad teikia papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės. 2025-08-05 į pareiškėjui priklausantį butą (duomenys neskelbtini) atvyko milicijos pareigūnai ir butą areštavo, aprašė buto turtą. Pateikė nutarimo dėl turto arešto kopiją. Nutarimas patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas byloje Nr. 20028160024 pagal Baltarusijos BK straipsnius, numatančius atsakomybę už ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo už politines pažiūras ir viešą režimo kritiką, Baltarusijos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, kad neleidžiama atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės: jeigu Baltarusijos Respublikos pilietis yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo. Dėl atsakovo nurodyto argumento, kad pareiškėjas turi pateikti notaro patvirtintą asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, pareiškėjas pažymi, kad šis reikalavimas nėra nurodytas ginčijamame spendime ir be abejonės jį pateiks atsakovo reikalavimu.
2025-09-02 Migracijos departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad nutarimas dėl turto arešto neturi įtakos Migracijos departamento 2025-05-23 rašto Nr. 25SD10234 teisėtumui ir pagrįstumui, nes minėtas dokumentas Migracijos departamentui nebuvo pateiktas, sudarytas po ginčijamo rašto. Nutarimas nepatvirtina, kad pareiškėjui yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas už politines pažiūras ir viešą režimo kritiką, nutarimas patvirtina, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs ekstremistinio pobūdžio nusikaltimus. Pažymi, kad reikalavimas pareiškėjui atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės yra numatytas Migracijos departamento 2024-12-23 pažymoje, kurios pareiškėjas teismui neskundžia.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-05-23 sprendimo Nr. 25SD10234 „Dėl atsakymo pateikimo“, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.
2024-07-15 pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonis. Pareiškėjui yra išduotas Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas.
Pareiškėjui 2024-12-23 per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųsta 2024-12-22 pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kuria pareiškėjas buvo informuotas, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik pareiškėjui atsisakius turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Ši pažyma galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos. Taip pat pareiškėjas 2024-12-23 MIGRIS pranešimu buvo informuotas, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų (dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas nėra kitos valstybės pilietis) gavimo Migracijos departamente dienos. Pareiškėjas minėtu pranešimu buvo informuotas, kad per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas bus nutrauktas.
Pareiškėjas 2025-04-25 Migracijos departamentui pateikė 2025-04-23 prašymą peržiūrėti Migracijos departamento 2024-12-22 pažymą ir suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti Baltarusijos pilietybės.
Migracijos departamentas Sprendimu atsakė, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, kaip yra nurodyta Migracijos departamento 2024-12-22 pažymoje Nr. 24SD33434. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo 2025-04-23 prašyme išdėstytus paaiškinimus, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui, kaip turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjo prašymu, galėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi, todėl pareiškėjas gali atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos.
Taip pat nustatyta, kad 2022-03-24 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip asmuo turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Pareiškėjui 2022-11-14 buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 76010692, galiojantis iki 2026-02-11.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą. Prašo iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; netaikyti pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Teigia, kad Sprendimu pareiškėjui keliamos neįgyvendinamos jo teisės pilietybės atkūrimą įgyvendinimo sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes, atsakymas formalus ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai. Pareiškėjas prašyme departamentui nurodė, kad neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, kadangi negali to padaryti neišvykdamas į kilmės valstybę, o kilmės valstybėje jam gresia politiškai motyvuotas persekiojimas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje. Atsakovas visiškai neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo. Atsakovas nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas. Pareiškėjas prašo kreiptis teismo į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu išspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas ir kt.).
Teismas pažymi, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, pareiškėjas tokio prašymo neargumentavo ir nepagrindė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo nuostatos.
Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal 12 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka. Pagal 2 straipsnio 15 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, netaikant natūralizacijos sąlygų. Pagal 17 punktą teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus.
Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalį prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą (šis dokumentas grąžinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms); 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo asmeniui; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonis. Atsakovas per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui išsiuntė 2024-12-22 pažymą, kurioje nurodė, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik pareiškėjui atsisakius turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad ši pažyma galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos, pareiškėją informavo, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų (dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas nėra kitos valstybės pilietybės pilietis) gavimo Migracijos departamente dienos. Pareiškėjas 2025-04-23 Migracijos departamentui pateikė prašymą peržiūrėti Migracijos departamento 2024-12-22 pažymą ir suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę su rašytiniu įpareigojimu kuo greičiau atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Migracijos departamentas 2025-05-23 priėmė skundžiamą Sprendimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimu pareiškėjui keliamos neįgyvendinamos jo teisės pilietybės atkūrimą įgyvendinimo sąlygos, neatsižvelgiama į individualias pareiškėjo aplinkybes, atsakymas formalus ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei bylos rašytinę medžiagą, šalių argumentus aktualaus ginčui spręsti teisinio reglamentavimo kontekste nesutinka su pareiškėjo argumentais. Teismas pažymi, kad Migracijos departamento 2024-12-22 pažymoje yra numatytas reikalavimas pareiškėjui atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, kaip tą nustato Pilietybės įstatymo nuostatos. Nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą pažymą būtų apskundęs teismui. Pažyma yra galiojanti ir teisėta.
Kaip nustatyta, surašant pažymą, buvo atsižvelgta ir įvertinta su pareiškėjo asmeniu susijusios individualios aplinkybės. Tai pažymėta skundžiamame Sprendime. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui suteikia nuolatinio gyventojo statusą, todėl pareiškėjas, gavęs leidimą nuolat gyventi, galėtų atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės kreipdamasis į Baltarusijos Respublikos konsulinę įstaigą, neišvykdamas į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas iki šiol nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Pareiškėjo galimybė kreiptis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo neišvykstant į Baltarusijos Respubliką šiuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo veiksmų/neveikimo. Be to, tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Šiuo atveju pareiškėjas tokio dokumento su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nepateikė. Taip pat pareiškėjas prašyme dėl Migracijos departamento rašto peržiūrėjimo nenurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo Sprendime vertinti ir nurodyti, ar Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros atitinka protingumo kriterijus.
Remiantis Pilietybės įstatymo nuostatomis pareiškėjas neatitinka sąlygų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, todėl pareiškėjui gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jis atsisakys Baltarusijos pilietybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti reikalavimą atsisakyti turimos pilietybės, kadangi negali to padaryti neišvykdamas į kilmės valstybę, o kilmės valstybėje jam gresia politiškai motyvuotas persekiojimas bei kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai neleidžia atsisakyti pilietybės būnant užsienyje. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad kitos valstybės (Baltarusijos Respublikos) teisėje nustatytos jo pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų.
Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai leidžia atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės asmenims, turintiems „PP“ serijos pasą arba spaudą pase apie nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje.
Atsakovas atsiliepime nurodė aktualų Baltarusijos Respublikos teisinį reglamentavimą. Pagal Baltarusijos Respublikos 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 17 straipsnį, Baltarusijos Respublikos pilietybė panaikinama: 1) jeigu asmuo netenka Baltarusijos Respublikos pilietybės; 2) jeigu asmuo atsisako Baltarusijos Respublikos pilietybės. Minėto įstatymo 18 straipsnis numato, kad Baltarusijos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, turi teisę kreiptis dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo išnagrinėjamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos. Baltarusijos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnyje numatyti atvejai, kai asmeniui neleidžiama atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės: jeigu Baltarusijos Respublikos pilietis yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, padaryto Baltarusijos Respublikos teritorijoje arba buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje už nusikaltimo padarymą, išskyrus tuos, kurie nuteisti be bausmės arba nubausti teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas; turi mokestinių skolų ar kitų neįvykdytų įsipareigojimų Baltarusijos Respublikai, jos administraciniams teritoriniams vienetams, juridiniams ir fiziniams asmenims; neturi kitos pilietybės ar jos įgijimo garantijų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, Baltarusijos Respublikos teisėje yra nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji teismo vertinimu atitinka protingumo kriterijus.
Pažymėtina, kad pareiškėjui Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui suteikia nuolatinio gyventojo statusą, todėl pareiškėjas, gavęs leidimą nuolat gyventi, galėtų atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės kreipdamasis į Baltarusijos Respublikos konsulinę įstaigą, neišvykdamas į Baltarusijos Respubliką. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.
Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kad yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nepagrįsti. Kaip nustatyta, faktinė situacija šioje byloje skiriasi nuo nagrinėtos faktinės situacijos administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEyNC04MTUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1124-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1124-815/2025">eA-1124-815/2025</a>.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025-04-23 prašymą (pateiktas 2025-04-25) ir pareiškėją atleisti nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; netaikyti pažymoje nurodyto termino, kol nebus įvykdytas įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Skundo reikalavimai dėl įpareigojimų įvykdymo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atmetus skundą, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė