Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-14542-631/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03481-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 51.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant D. K., dalyvaujant vertėjui Tadui Tvarijonui,

dalyvaujant pareiškėjai E. S., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui, liudytojui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. S. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimo teisinė logika pagrįsta ydinga seka: asmuo išreiškė savo nuomonę, kuri įvertinta kaip palaikanti Rusijos užsienio politiką, todėl toks asmuo jau laikomas lojaliu Rusijai, nes gali būti išnaudotas šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Kitaip tariant, asmens grėsmė valstybės saugumui sąlygota jo lojalumu kilmės valstybei, kurios piliečiu asmuo yra. Teisine prasme, kiekvienos valstybės pilietis privalo būti lojalus valstybei, kurios piliečiu jis yra, todėl tokio asmens lojalumas yra preziumuojamas ir teisėtas. Lietuvos Respublika, suteikdama užsienio valstybių piliečiams leidimą gyventi, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad šie užsienio piliečiai bus nelojalūs valstybei, kurios piliečiai jie yra (nebent jiems Lietuvoje suteikiamas politinis prieglobstis). Pažymi, kad tokios prievolės, t. y. nelojalumo užsienio valstybei, kurios piliečiais asmenys yra ir kuriems suteikiama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra nustatyta ir teisės aktuose, kurių pagrindu suteikiama tokia teisė bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kuriuose įtvirtintos užsienio piliečių teisės ir pareigos. Užsienio šalies piliečio lojalumas savo kilmės valstybei neturi tiesioginio ar artimo priežastinio ryšio su grėsme ar prielaida, kad tai sąlygoja potencialią galimybę asmeniui būti išnaudotam tos šalies saugumo ar žvalgybos institucijų.

Pareiškėja paaiškina, kad iki mamos mirties 1996 m. kovo 3 d. gyveno Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini)). Mamos mirties metu pareiškėja mokėsi pirmoje klasėje. Pareiškėjos tėvas jau tuo metu su šeima negyveno, pareiškėja nesirūpino, nes piktnaudžiavo alkoholiu. Pareiškėjai tapus našlaite, trumpą laiką ja rūpinosi močiutė iš mamos pusės, t. y. vienintelė jai tuo metu likusi artima giminaitė Rusijos Federacijoje. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės, ji nebuvo pajėgi toliau pareiškėją auginti, todėl pareiškėjos mamos jaunesnioji sesuo tapo pareiškėjos globėja ir 1996 m. pabaigoje atsivežė ją gyventi į Lietuvą, kai pareiškėjai tebuvo 8 metai. Pareiškėja nurodo užaugusi Lietuvoje, Klaipėdos mieste savo tetos šeimoje kartu su jos vyru ir jų dviem vaikais, kurie visi yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Savo tetą ir jos vyrą pareiškėja vadina mama ir tėvu, jų vaikus sese ir broliu.

Lietuvoje pareiškėja nuo 2 klasės mokėsi Klaipėdos miesto Pamario vidurinėje mokykloje, kurią baigė 2008 m. 2010 m. pareiškėja baigė Klaipėdos darbo rinkos mokyklą ir įgijo plataus profilio kirpėjos bei visažistės specialybes. 2015 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja ištekėjo už A. S. (duomenys neskelbtini) jiems gimė pirmoji dukra, o (duomenys neskelbtini) gimė antroji dukra. Visi pareiškėjos šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjos šeimai priklauso dvi įmonės – UAB „Specstatyba“ ir UAB „Meidila“, kurių direktoriumi yra pareiškėjos sutuoktinis. Abi įmonės vykdo gamybinę veiklą, susijusią su statybų verslu. UAB „Specstatyba“ dirba 40 darbuotojų. Pareiškėja taip pat dirba šiose įmonėse.

Nurodo, kad 2018 m. mirus pareiškėjos močiutei, pareiškėja nebeturiu jokių giminaičių Rusijos Federacijoje. Pareiškėjos žiniomis, miręs yra ir jos tėvas. Pareiškėja sutinka su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad per paskutinius 5 metus ji 7 kartus buvo išvykusi į Rusijos Federaciją. Pareiškėjos išvykimo tikslas buvo aplankyti senelės kapus, bei trumpam poilsiui į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, rėmėsi vien iš konteksto ištrauktais, senais ir tendencingai įvertintais pareiškėjos pasisakymais socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Pažymi, kad pareiškėjos dėmesys gegužės 9 d. yra susijęs su Pergalės dienos kare prieš fašistinę Vokietiją minėjimu. Pagal viešai prieinamus duomenis II Pasaulinio karo metu žuvo apie 26-27 mln. Sovietų sąjungos gyventojų, kas suponuoja, kad praktiškai kiekvienoje šeimoje buvo žuvusiųjų šiame kare. Pasak pareiškėjos, šiame kare yra dalyvavęs ir jos senelis (miręs, kai pareiškėja buvo 3 m.). Todėl skundžiamame sprendime nurodytą aplinkybę apie gegužės 9 d. proga įkeltus sveikinimus paaiškina tuo, kad Rusijos Federacijoje šią dieną yra minima karo su fašistine Vokietija pabaiga.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Pažymoje ir atsakovo Sprendime nurodyti pareiškėjos kontraversiški pasisakymai fiksuoti tik iki 2022 m. pavasario. Kaip teigia pareiškėja, vėliau jos pažiūros bei Rusijos federacijos agresyvios užsienio politikos vertinimas pakito, atsižvelgiant į per įvairius informacijos kanalus gaunamą informaciją apie Ukrainos taikių gyventojų ir miestų apšaudymus bei bombardavimus ir kitus karo žiaurumus. Pareiškėjos 2025 m. sausio 13 d. ir 2025 m. sausio 23 d. atsakovo Klausimyne pateikti atsakymai patvirtina jos pasikeitusią poziciją.

Pažymi, kad priešingai, nei nurodyta atsakovo sprendime, pareiškėja nevengė bendradarbiavimo su Migracijos departamento darbuotojais bei, kad tai patvirtina kardinalų pareiškėjos pasaulėžiūros pasikeitimą, kuris atsakovo nebuvo įvertintas. Nuo 2023 m. pareiškėja ir jos sutuoktinis savo aktyviais veiksmais remia Ukrainą kare su Rusijos federacija, teikdami įvairią humanitarinę paramą – siųsdami į Ukrainą rūbus, avalynę, automobilių detales, darbo įrankius, maistą bei teikdami finansinę paramą. Tai jie daro per savo pažįstamus ir draugus ukrainiečius. Pareiškėjos ir jos šeimos veiksmai palaikant Ukrainos žmones pasireiškė ir kitais konkrečiais jų veiksmais – pareiškėjos šeimos įmonėse buvo ir yra įdarbinami Ukrainos karo pabėgėliai, taip suteikiant jiems legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymi, kad didžioji dalis UAB „Specstatyba“ darbuotojų yra Ukrainos piliečiai. Pareiškėjos ir jos šeimos vykdoma parama Ukrainai neapsiriboja vien pabėgėlių įdarbinimu, pasireiškia ir gyvenamo ploto suteikimu.

Pareiškėja nurodo išgyvenanti dėl atsakovo priimto sprendimo panaikinti jai leidimą gyventi Lietuvoje, ir ne tik dėl to, kad tai gali sugriauti visą jos šeimos gyvenimą, bet ir todėl, kad jis neatspindi jos pasikeitusių pažiūrų į Rusijos federacijos vykdomus karo veiksmus Ukrainoje. Pamini, kad sužinojusi apie ginčijamą sprendimą, pareiškėja nualpo gatvėje ir GMP automobiliu buvo pristatyta į Klaipėdos m. ligoninę. Pareiškėja pripažįsta savo neatsakingus ankstesnius veiksmus dėl įrašo „Facebook“ ir labai apgailestauja dėl ankstesnio savo naivumo bei pasitikėjimo per Rusijos Federacijos informacinius kanalus skleidžiamomis žiniomis. Šiuo metu pareiškėja yra ištrynusi visus ankstesnius skelbimus savo „Facebook“ paskyroje, nes jie nebeatspindi jos dabartinių pažiūrų.

Pažymi ir tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja dingusių vaikų paieškose, apie kurias per socialinius tinklus skelbia masinės informacijos priemonės, bei policija, gyvūnų apsauga, parama sergantiems vaikams. Būtent tik tai yra pareiškėjos interesų sfera socialiniuose tinkluose.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepakankamai individualizavo pareiškėjos asmenybę, jos pažiūras ir realiai vykdomą veiklą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos pažiūros iš esmės pasikeitė netrukus po Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą, o pareiškėjos skelbimus socialiniame tinkle vertino neatsižvelgdamas į visą šiame profilyje talpinamą informaciją, apibūdinančią pareiškėjos interesų sferą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo. Pareiškėjos interesai susiję išimtinai su gyvenimu Lietuvos Respublikoje, kur gyvena ir kurios piliečiais yra visi jai artimi žmonės, o su Rusijos federacija pareiškėją sieja tik formali pilietybė bei mirusių artimųjų kapai. Kitaip tariant, Rusijoje liko jos praeitis, o Lietuvoje yra dabartis ir ateitis.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja, nepaisydama ilgalaikio rezidavimo Lietuvos Respublikoje, sistemingai ir nuosekliai reiškia palaikymą Rusijai ir jos agresyviai užsienio politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu. Socialiniame tinkle „Facebook“ viešai reiškiama nuomonė, pažiūros ir įsitikinimai rodo, jog pareiškėja pritaria ir remia tokią Rusijos vykdomą politiką, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, užduotims vykdyti. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, kas reiškia, kad pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, atlikdamas savarankišką vertinimą teigia nustatęs, kad pareiškėja savo „Facebook“ paskyroje reiškia atvirą ir besąlygišką palaikymą Rusijos režimui ir Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pareiškėjos paskyroje rastas 2022 m. vasario 25 d. įrašas dėl Ukrainoje prasidėjusių karo veiksmų. Šiame skelbime asmuo rašo, kad Ukraina pati išprovokavo Rusijos karinę agresiją, nes Ukraina tapo „poligonu visiems mano Tėvynės priešams“, „Donbase ir Luhanske buvo žudomi rusai“, kad „Kijevas kariavo su Rusija 8 metus“ ir kt. Be to, pareiškėjos 2017 m., socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) posto (VSAT paskelbė nuotrauką, kurioje pavaizduotas automobilis ir ant jo užrašas „???????????????????“ (liet. „Ačiū seneliui už pergalę“) komentaruose po nuotrauka nurodė, kad „Tokie svečiai – nepageidaujami. Raigarde pasieniečiai neįleido baltarusio su štai taip „papuoštu“ automobiliu“. - parašė necenzūrinį komentarą, kuris buvo skirtas VSAT pareigūnams. Atsižvelgus į gautą informaciją ir nustačius pareiškėjos prokremliškas pažiūras, pareiškėjos buvo du kartus prašyta užpildyti Klausimyną. Nepaisant pakartotinių prašymų, pareiškėja Klausimyne nenurodė, ką veikė (kur mokėsi ar dirbo) 2007-2013 m., o kviečiama nuotoliniam pokalbiui – kvietimą ignoravo. Susisiekus telefonu, pareiškėja nurodė, kad visą informaciją apie save jau pateikė Klausimyne ir nieko kito pridėti negali, o ką veikė 2007-2013 m. neprisimena, nes tai buvo seniai.

Migracijos departamento duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 1997 m. Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 1997 m. birželio 16 d., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiškėjos dvi mažametės dukros, kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. dirba UAB „Specstatybos“ ir nuo 2024 m. lapkričio 12 d. UAB „Meidila“. Abiejų šių įmonių direktorius yra pareiškėjos sutuoktinis. Įvertinus pareiškėjos darbo užmokesčio duomenis, nustatyta, kad pareiškėja nuo 2025 m. kovo mėn. darbo užmokesčio negavo nė vienoje darbovietėje, kas reiškia, kad pareiškėja galimai šiuo metu nedirba. Be to, VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja reguliariai vyksta į Rusiją, per paskutinius 5 metus pareiškėja į Rusijos Federaciją buvo išvykusi 7 kartus.

Nors pareiškėja pildydama Klausimynus pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjos paskelbta informacija (pvz., nuomonė dėl Ukrainoje prasidėjusių Rusijos vykdomų karo veiksmų ir kt.) atspindi visiškai kitokį požiūrį, kurį pareiškėja nuslėpė nuo Lietuvos valstybės institucijų. Pareiškėja atsisakė bendradarbiauti su Migracijos departamentu, siekiant patvirtinti ar paneigti gautos informacijos pagrįstumą, t. y., pareiškėja neatsakė į pranešimus, kurie jai buvo siunčiami per MIGRIS komunikaciją ir kuriuos ji peržiūrėjo (MIGRIS sistemoje matyti, kad pareiškėja pranešimus peržiūrėjo), ignoravo kvietimą nuotoliniam pokalbiui. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė užsieniečiams tenkančią pareigą Lietuvos valstybės institucijoms pateikti išsamią, tikrovę atitinkančią informaciją (duomenis) apie save, be kita ko, ir apie savo pažiūras ir įsitikinimus, svarbius vertinant asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja ilgą laiką gyvena Lietuvoje, čia gyvena jos šeima (sutuoktinis, vaikai), ji sistemingai ir nuosekliai reiškia paramą Rusijai ir jos agresyviai užsienio politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu. Dar daugiau, pareiškėja viešojoje erdvėje įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais žemina Lietuvos Respublikos pareigūnus, vykdančius savo pareigas, kas tik patvirtina jos lojalumą Rusijos Federacijai ir vykdomai agresyviai užsienio politikai. Kadangi pareiškėja yra aktyvi Rusijos Federacijos vykdomos politikos šalininkė, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Atsakovo vertinimu, vien tai, kad pareiškėją sieja socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, savaime nesuteikia jai teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad pareiškėjos pažiūros pasikeitė, nes pareiškėjos pasisakymai socialiniame tinkle buvo fiksuoti iki 2022 m. vasario. Tiek Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento surinkti duomenys, tiek Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, kad ginčijamame sprendime nurodyti pareiškėjos įrašai nebuvo pašalinti, todėl pareiškėja ir nuo 2022 vasario toliau viešoje erdvėje palaikė Rusijos Federacijos režimą, agresyvią Rusijos Federacijos užsienio politiką. Pareiškėjos atsakymai į klausimynų klausimus yra tik pareiškėjos Migracijos departamentui deklaruota pozicija, kurios pareiškėja neskelbė viešai. Pareiškėjos viešai skelbiama informacija paneigia jos klausimynuose Migracijos departamentui nurodytą informaciją. Vertinant pareiškėjos teiginius, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėja mano, jog teisiškai kaip Rusijos Federacijos pilietė ji negali būti nelojali Rusijos Federacijai, taip pat pareiškėja mano, kad Rusijos Federacijos piliečiai, gavę politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nelojalūs Rusijos Federacijai.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad pareiškėja bendradarbiavo su Migracijos departamentu. Pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėja ignoravo Migracijos departamento kvietimą nuotoliniam pokalbiui, susisiekus telefonu, pareiškėja nurodė, kad visą informaciją apie save jau pateikė Klausimyne ir nieko kito pridėti negali, todėl pareiškėjos paaiškinimai teismui, kurie nebuvo pateikti Migracijos departamentui neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nesutinka ir su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas nepakankamai individualizavo pareiškėjos asmenybę, jos pažiūras ir vykdomą veiklą. Priimant ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas savarankiškai įvertino pareiškėjos keliamą grėsmė valstybės saugumui, įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamo sprendimo proporcingumą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nors pareiškėja (Rusijos Federacijos pilietė) leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjos pateikta informacija (pvz., nuomonė dėl Ukrainoje prasidėjusių Rusijos vykdomų karo veiksmų ir kt.) atspindi visiškai kitokį jos požiūrį, kurį ji nuslėpė nuo Lietuvos valstybės institucijų. Be to, pareiškėja, du kartus pildydama klausimyną, nenurodė, ką veikė (kur mokėsi ar dirbo) 2007–2013 metais. Kviečiama nuotolinio pokalbio pareiškėja kvietimą ignoravo, o susisiekus telefonu nurodė, kad visą informaciją apie save jau pateikė klausimyne ir nieko kito pridėti negali, o ką veikė 2007–2013 m. neprisimena, nes tai buvo seniai.

Pareiškėjos vengimas pateikti išsamią informaciją apie save, išsakytų teiginių atitiktis Rusijos režimo propagandinėms nuostatoms rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2024 ir 2025 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos Rusijos režimui palankios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi išdavimo klausimą. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant išreikštam pareiškėjos palankumui Rusijos režimui) leidimas gyventi pareiškėjai turėjo būti išduotas automatiškai.

Pareiškėjos sąmoninga pozicija šlovinant Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietė yra pareiškėja ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) autoritarinį režimą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, reikšdama palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjos pademonstruotas palankumas Rusijos režimui sudaro galimybes ryšių su Rusija plėtojimuisi ir didina jos gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui. VSD turimais duomenimis, kuriuos pareiškėja patvirtina ir savo skunde, pareiškėja periodiškai vyksta į Rusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėja atsiprašė už savo veiksmus, t. y. paskelbtus įrašus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir prašė palikti gyventi Lietuvoje, nurodė, kad čia gyvena nuo 9-erių metų, pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.

Liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, jog pareiškėja yra jo sutuoktinė, šeima augina du mažamečius vaikus, šeima nuolat gyvena Klaipėdoje, pareiškėja dirba jo įmonėje, įmonė veikia statybų sektoriuje, dažnos komandiruotės į užsienį (Švedija), ir šiuo metu dėl panaikinto leidimo pareiškėja negali kartu su juo vykti į užsienį, į kur dažnai atvykdavo visa šeima kartu su vaikais. Liudytojas nurodė, jog pareiškėja remia Ukrainą karo laikotarpiu, siunčia paramą, padeda Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių šeimoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2025 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi Nr. LT760022986 buvo išduotas 2021 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui). Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2026 m. kovo 3 d.

VSD 2025 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. 18-6241 nurodė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „???????????????????????“ (liet. „Rusakalbių Klaipėda“) Naujųjų Metų išvakarėse dalijosi informacija apie tai, kaip galima pamatyti V. P. sveikinimą. Taip pat, praėjus vienai dienai po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios, 2022 m. vasario 25 d. pareiškėja savo „Facebook“ paskyroje viešai išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, atkartodama Rusijos skleidžiamos propagandos naratyvą. Kiti pareiškėjos „Facebook“ paskyroje skelbiami įrašai taip pat patvirtina jos prokremliškas pažiūras. 2022 m. gegužės 9 d. įraše po nuotrauka, kurioje dvi mergaitės deda gėles prie Klaipėdoje buvusio paminklo, skirto šlovinti sovietinę armiją, pareiškėja visus sveikina su Pergalės diena ir sako, kad jos svajonė yra švęsti Maskvoje. Pirmą Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą dieną pareiškėja savo „Facebook“ paskyroje įkėlė nuotrauką, kurioje ji nufotografuota sėdinti automobilyje. Vienam asmeniui uždavus klausimą „kada išvažiuojam?“, pareiškėja atrašė „dar pakariausim“.

Taip pat pareiškėja 2017, 2018, 2019 metų gegužės mėnesiais – sovietinės gegužės 9-osios šventės – Pergalės dienos proga – savo „Facebook“ paskyroje įkėlė nuotraukas, kuriose vaizduojama Lietuvoje šiuo metu draudžiama komunistinė simbolika (kūjis su pjautuvu raudonoje penkiakampėje žvaigždėje ir Georgijaus juosta). Pareiškėja 2020 m. gegužės 9 d. įkėlė nuotrauką, kurioje taip pat sveikinama su sovietine gegužės 9-osios švente – Pergalės diena. Nuotraukoje užfiksuotas tankas su Sovietų Sąjungos vėliava, kurioje raudoname fone vaizduojami kūjis ir pjautuvas. Tos pačios sovietinės šventės proga pareiškėja 2021 m. gegužės 9 d. įkėlė Sovietų Sąjungos kario uniformą dėvinčio asmens nuotrauką su sovietiniais medaliais ir Georgijaus juostomis.

Be to, pareiškėja savo „Facebook“ paskyroje 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. įrašuose reiškė įžeidžiantį ir pašaipų požiūrį apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms (pvz., Lietuvos nerimą dėl agresyvios Rusijos užsienio politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu asmuo prilygino psichinei ligai – „Jus puola rusai? Jums visur vaidenasi Kremliaus ranka? Kažkokie vatnikai skleidžia propagandą? P. nori užgrobti Lietuvą? Nesijaudinkite. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė visada pasiruošusi jums padėti.“). 2018 m. kovo 18 d. įkelta nuotrauka su Rusijos Federacijos pasu ir Rusijos prezidento rinkimų biuleteniu. Komentaruose pareiškėjos klausiama: „Tikiuosi tu balsavai už S.?“. Pareiškėja atsako: „Aš net juodu žymekliu išbraukiau jos vardą iš sąrašo.“ 2021 m. spalio 24 d., kai Rusijoje švenčiama Rusijos ginkluotųjų pajėgų specialios paskirties padalinių diena, pareiškėja socialiniame tinkle „Facebook“ įkėlė savo nuotrauką, kurioje ji taikosi į taikinį ilgavamzdžiu ginklu šaudykloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas, atsižvelgdamas į VSD išvadą ir tai, jog asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ viešai ir nuosekliai reiškia palaikymą Rusijai ir jos agresyviai užsienio politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu, nusprendė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo pagrindu priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėja yra įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo).

Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi E. S. (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) sąvoka – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi.

Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA4My01NTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1083-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1083-552/2024">eA-1083-552/2024</a>, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS01NzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-575/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-575/2024">eA-1049-575/2024</a>).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTUyOS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1529-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1529-821/2024">eA-1529-821/2024</a>, ir kt.).

Pasisakydama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens keliama grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcyMS01MjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1721-525/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1721-525/2023">eA-1721-525/2023</a>).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2017 m. birželio 20 \d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina tai, kad Sprendimu panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu, t. y. kaip trečiosios šalies pilietei, Lietuvos Respublikoje įgijusiai ilgalaikio gyventojo statusą, todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jos statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, jo priedo 7 punktas), nuostatas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama (žr. 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009, 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011 ir kt.), kad pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos ir teismai privalo taikyti nacionalinę teisę, aiškindami ją atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Ši kompetentingų institucijų ir teismų pareiga aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvų nuostatas pagrįsta tuo, kad valstybės narės įpareigotos pasiekti direktyvoje numatytą tikslą, o pagal EB steigimo sutarties 10 straipsnį – imtis visų tinkamų priemonių, šių pareigų vykdymą privalo užtikrinti visos šių valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (konkrečiai kalbant, žr. 1984 m. balandžio 10 d. ESTT sprendimo von Colson ir Kamann, 14/83, Rink. p. 1891, 26 punktą ir 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C-106/89, Rink. p. I-4135, 8 punktą). Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, nesvarbu, ar nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C 106/89, Rink. p. I 4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. ESTT sprendimo Commune de Mesquer, C 188/07, Rink. p. I 4501, 84 punktą). Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę atitinkant Bendrijos teisę išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi ji leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Bendrijos teisės veiksmingumą (žr. šiuo klausimu 2003 m. gegužės 15 d. ESTT sprendimo Mau, C 160/01, Rink. p. I 4791, 34 punktą).

ESTT jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, byloje Nr. C-636/16, 23 ir 24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

Direktyvos 2003/109/EB 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama.

Dėl visuomenės saugumo Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jis apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., be kita ko, 1999 m. spalio 26 d. sprendimo Sirdar, C 273/97, Rink. p. I 7403, 17 punktą; 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Kreil, C 285/98, Rink. p. I 69, 17 punktą; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, C 423/98, Rink. p. I 5965, 18 punktą ir 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, C 186/01, Rink. p. I 2479, 32 punktą). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, 1984 m. liepos 10 d. sprendimo Campus Oil ir kt., 72/83, Rink. p. 2727, 34 ir 35 punktus; 1995 m. spalio 17 d. sprendimo Werner, C 70/94, Rink. p. I 3189, 27 punktą; minėto sprendimo Albore 22 punktą ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C 398/98, Rink. p. I 7915, 29 punktą).

Pagal Įstatymo nuostatas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, išduotas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą, panaikinamas, jeigu: leidimas gautas apgaulės būdu (Įstatymo 54 str. 1 dalies 1 punktas); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punktas); užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas); užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nors pagrindo, numatyto Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, apibrėžtis („ <...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; <...>“) yra identiška ar panaši į kitų Įstatyme numatytų pagrindų, susijusių su užsieniečių Įstatyme numatyto statuso (ar leidimo) įgijimu / išlaikymu, apibrėžtis – pagrindas atsisakyti išduoti, panaikinti ir atšaukti nacionalinę vizą („ <...> jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui <...>“; (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas); atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui („<...> jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui („<...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas); panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui („<...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas); prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje, nustatytus kriterijus, nesuteikti pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos, nesuteikti laikinos apsaugos, panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą („<...> yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas, 90 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 2 dalies 4 punktas, 93 straipsnio 2 dalies 4 punktas); neįleisti į Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ir jo šeimos narį į Lietuvos Respubliką („<...> jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 98 straipsnio 2 punktas); panaikinti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje („<...> šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis (pagrindas, numatytas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte) turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą Teisingumo Teismo praktikoje, kas suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos / konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas / nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas tiek aplinkybių, būtinų nustatyti ir įvertinti sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, viseto nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, yra itin formalus, pagrįstas išimtinai VSD 2025 m. birželio 2 d. išvados Nr. 18-6241 ir socialinėje platformoje „Facebook“ patalpintais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste.

Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos šeiminę padėtį, nurodė, kad ją sieja šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominiai ryšiai nenustatyti), iš Sprendimo turinio nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos informacijos, susijusios su pareiškėja, vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD 2025 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. 18-6241 negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.

Sprendžiant dėl galimos grėsmės valstybės saugumui turi būti įvertintas tokios galimybės realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Teismo vertinimu, ankstesni (iki 2022 metų) pareiškėjos „Facebook“ paskyroje daryti įrašai, palaikantys Rusijos Federacijos agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu ir sovietinės atminties garbinimas yra paneigti pareiškėjos vėlesniais realiais veiksmais palaikant karo pabėgėlius iš Ukrainos, teikiant paramą tokioms šeimoms tiek įdarbinimu šeimos įmonėse, tiek finansine pagalba. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje taip pat matyti, jog ji gailisi ankstesnių savo pažiūrų skleidimo viešoje erdvėje, kai jos ir jos šeimos gyvenimas orientuotas išimtinai į ilgalaikių socialinių ryšių kūrimą Lietuvoje.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus (grėsmės) valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas; tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu; būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIyMS01NTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2221-556/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2221-556/2023">eA-2221-556/2023</a>).

Taigi, vertinant byloje nustatytas visas aplinkybes apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje nuo pat vaikystės, sukurtą šeimą, turimus ilgalaikius šeiminius, socialinius, darbinius ryšius bei teikiamą paramą Ukrainai, nėra pagrindo teigti, kad jos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad Departamentas, net ir gavęs VSD išvadą, kurioje pateikiamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, turi pats pagrįsti priimamą sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą, laikytis proporcingumo, gero administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU4NS02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2585-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2585-629/2023">eA-2585-629/2023</a>).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, nepateikta jokių įrodymų apie bet kokį galimą pareiškėjos bendravimą su Rusijos Federacijos režimui priklausančiais asmenimis, nėra įrodymų apie pareiškėjos atliktus teisės pažeidimus, todėl vertintina, kad Departamentas suabsoliutino socialiniame tinkle rastą informaciją, pareiškėjos darytus įrašus, palaikančius sovietinio režimo atminimą ar Rusijos Federacijos veiksmus karo su Ukraina pradžioje, bei nepagrįstai neatsižvelgė į Klausimynuose išdėstytą pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos Ukrainos atžvilgiu, kompleksiškai neįvertino su pareiškėja susijusių aplinkybių (t. y. šeiminių, socialinių, ekonominių), nepagrįstai neįvertino nustatytų, teismo vertinimu, itin stiprių pareiškėjos šeiminių, socialinių, taip pat ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, tad darytina išvada, kad Departamentas nagrinėjamu atveju neįrodė pareiškėjos gyvenimo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo galimybės.

Nagrinėjamu atveju taip pat ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Vertinant pareiškėjos sukurtus šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius Lietuvoje (gyvenant nuo mažametystės, turint sukurtą šeimą su mažamečiais vaikais, plėtojamą šeimos verslą), sprendimas panaikinti turėtą nuolatinio gyventojo leidimą sukelia itin neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir visai jos šeimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu ir teismine praktika, remdamasi vidiniu savo įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad konkrečiu pareiškėjos atveju negalima laikyti esant nustatytos pakankamai realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas bei individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, ypač vertinant, kad pareiškėja yra ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas visas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas naikintinas.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu bei įvertinus paminėtą teismų praktiką, darytina išvada, jog ginčijamas Migracijos departamento 2025 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 25S133543 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Todėl pareiškėjos prašymas šį administracinį aktą panaikinti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos E. S. skundą patenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 25S133543 panaikinti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė