Baudžiamoji byla Nr. 2K-480/2011
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00338-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2; 2.1.7.4. (S)
2011 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 5 vnt. tvorinio tinklo vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 55 vnt. tvorinio tinklo vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, paskirta subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatliktos bausmės pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį dalimi ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš R. J. solidariai su R. G. (nuteistu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi) UAB „M. P.“ priteista 4169,90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis:
R. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 5 vnt. tvorinio tinklo vagystės) paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 55 vnt. tvorinio tinklo vagystės) paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2009 m. kovo 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su R. G. (kuris Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) bendrais tyčiniais veiksmais, R. J. perlipant per betoninę tvorą, įsibrovė į saugomą teritoriją – UAB „M. P.“ teritorijoje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esantį metalinį angarą, iš ten pagrobė svetimą, UAB „M. P.“ priklausantį turtą – 425,50 Lt vertės 5 vnt. rulonų tvorinio tinklo (vieno rulono tvorinio tinklo vertė 85,10 Lt).
Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2009 m. kovo 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su R. G. (kuris Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), bendrais tyčiniais veiksmais, vieninga tyčia, turėdamas vieningą tikslą, keliais nenustatytais analogiškais veiksmais, perlipdamas per betoninę tvorą, įsibrovė į saugomą teritoriją – UAB „M. P.“ teritorijoje esantį metalinį angarą, iš kur pagrobė svetimą, UAB „M. P.“ priklausantį turtą – 4680,50 Lt vertės 55 vnt. rulonų tvorinio tinklo.
Nuteistasis R. J. kasaciniu skundu prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, vadovavosi tik kaltinančiais kriterijais.
Pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepaisydami BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, teismai liudytojų parodymus apie įvykius bei kitas aplinkybes vertino vienpusiškai, vienareikšmiškai arba jų visai nevertino bei neanalizavo, dėl to padarė klaidingą išvadą dėl nuteistojo kaltės – tiesioginės tyčios padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jis aiškinęs, jog nusikaltimo nepadarė, o kaltę dėl vagysčių jam liepė prisiimti R. G., kad neva jis šio draugų dėl to buvo sumuštas bei gulėjo ligoninėje. Tai neva patvirtina faktas, kad sulaikytas R. G. dėl vagystės neprisipažino ir bandė suversti kaltę išgalvotam asmeniui, o prisipažino tik akistatos su R. J. metu. Kasatorius tvirtina, kad jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas paneigia jo dalyvavimą vagystėje, nes jis nežinojo, iš kurios vietos buvo paimti pavogti rulonai, todėl šios vietos ir nenurodė. Be to, protokole yra įrašas, kad šią vietą parodė R. G.. Kasatoriaus tvirtinimu, liudytojų E. B., E. Ž., R. P., I. C. parodymai neįrodo jo dalyvavimo nusikaltime. Be to, kasatorius mano, kad jam inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika, nes vagystė padaryta bendrais tyčiniais analogiškais veiksmais, iš tos pačios vietos, vieninga tyčia, padarant žalą tam pačiam savininkui. Dėl to, jo nuomone, teismai nepagrįstai paskyrė bausmes kaip už atskirus nusikalstamos veikos epizodus.
Atsiliepimu į nuteistojo R. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismų nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti, R. J. kaltė, įvykužius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai. Baudžiamojo proceso reikalavimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeisti. Teismai, vadovaudamiesi įstatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamosios bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nurodyti teismų nuosprendžiai yra išsamūs, motyvuoti ir pagrįsti faktine bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nusikaltimo nedarė ir save apkalbėjo, nes kaltę dėl vagysčių jam liepė prisiimti R. G., yra nelogiški bei neatitinka surinktų įrodymų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai kasatoriaus nurodytas aplinkybes dėl jam tariamai daryto poveikio, kad jis prisiimtų kaltę, įvertino bei motyvuotai atmetė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. J. padarytų nusikaltimų įrodytumo, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – neva kasatorių teisinančius – įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje pateikė jų viseto analizę bei, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas R. J. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Prokurorė taip pat pažymi, kad kasatoriaus nurodytas motyvas, jog liudytojų E. B., E. Ž., R. P., I. C. parodymai jo kaltės neįrodo, neatitinka tikrovės, nes šiais parodymais buvo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, jie patvirtina teismo išanalizuotų įrodymų vertinimo išvadą. Prokurorė taip pat nurodo, kad R. J. padarytos vagystės teisingai kvalifikuotos kaip dvi nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuosprendyje aptartais įrodymais (įvertinęs nukentėjusiosios, kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą), detaliai nustatė faktines aplinkybes, leidžiančias pagal tyčios susiformavimo laiką aiškiai atskirti dviejų atskirų nusikaltimų faktus.
R. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundų argumentų
Nuteistojo R. J. skunde išdėstyti du alternatyvūs kasacinio apskundimo pagrindai. Kasaciniame skunde teigiama, kad jis nusikaltimo nepadarė, buvo priverstas save apkalbėti, teismai šių aplinkybių neišnagrinėjo, todėl, pripažindami jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kitas kasacinio skundo pagrindas yra dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes, jo manymu, padarytas nusikaltimas turėjo būti kvalifikuojamas ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
Teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama R. J. kaltė padarius nusikaltimą, motyvus, kuriais remiantis atmetama R. J. versija dėl savęs apkalbėjimo padarius nusikalstamą veiką. Teismai, pripažindami R. J. kaltu padarius veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, rėmėsi įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, baudžiamojo proceso nustatyta tvarka patikrino šių duomenų teisėtumą. Nuteistasis nepagrįstai teigia, jog 2009 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu jis neteisingai nurodė, iš kur buvo pagrobti metalinio tinklo rulonai. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad R. J. teisingai nurodė adresą teritorijos vietos, kur buvo rulonai, betoninės tvoros vietą, per kurią įlipdavo į įmonės teritoriją, kur buvo pastatytas automobilis. Visi šie duomenys atitinka įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, nuteistojo R. G. parodymus ir liudytojo Z. P. paaiškinimus. Tai, kad surašant parodymų patikrinimo vietoje protokolą vienoje vietoje klaidingai buvo nurodyta ne R. J., o R. G. pavardė, yra rašymo suklydimas ir tai nekeičia procesinio veiksmo turinio bei neturi įtakos jo teisėtumui. Tai, kad R. G. bylos ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose nurodė klaidingus parodymus, nedaro vėlesnių jo parodymų niekiniais, nes vėlesniuose ikiteisminio tyrimo parodymuose ir nagrinėjant bylą teisme jis nurodė aplinkybes, kurios atitinka ir papildo kitus bylos duomenis apie padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teismai pagrįstai atmetė R. J. versiją, jog jis prisipažino verčiamas R. G., nes buvo jo draugų sumuštas, kadangi bylos proceso metu tokių duomenų nebuvo gauta. Teismai pagrįstai pripažino R. J. versiją išgalvota ir nelogiška, nes jis akistatos su R. G. metu pats nurodė, jog nusikaltimą padarė dviese, tokias nusikaltimo aplinkybes pripažino ir R. G., iš esmės tokias pačias aplinkybes R. J. patvirtino parodymų patikrinimo nusikaltimo vietoje metu. Vėliau nuteistasis iškėlė versiją, kad R. G. vertė jį save apkalbėti, tačiau tokia pozicija nelogiška, nes nenaudinga nė vienam iš kaltinamųjų, kadangi nurodant, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, tik pasunkinama jų atsakomybė.
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas išnagrinėtas laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius skundo argumentus, kuriais buvo grindžiama R. J. versija dėl nusikaltimo padarymo, atliko įrodymų tyrimą papildomai apklausdamas nuteistąjį R. J. ir liudytoją R. P., paskelbdamas bylos dokumentus ir pagrįstai atmetė nuteistojo versiją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai kvalifikavo R. J. nusikaltimą kaip dvi nusikalstamas veikas. Teismai teisingai kvalifikavo kaip atskirą veiką pirmąją penkių metalinio tinklo rulonų vagystę, o kitus vėlesnius atskirus nusikalstamos veikos etapus, kai buvo pagrobti dar 55 rulonai, kvalifikavo kaip tęstinę veiką, sudarytą iš nusikalstamų veikų daugeto. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji R. G. ir R. J., pagrobę pirmus penkis rulonus, išsiskyrė ir neplanavo dar kartą toje pačioje vietoje vėl vogti. Sumanymas vėl pakartoti metalinio tinklo rulonų vagystę kilo kitą dieną R. G. iniciatyva ir, vagiant antrą kartą, jie susitarė, jog vagystę iš tos pačios vietos ir tokiu pačiu būdu kartos dar ne kartą, nes R. G. buvo numatęs vogtų daiktų realizavimo būdą. Šis nuteistųjų susitarimas dėl nusikalstamų veikų daugeto iš tos pačios vietos, tokiu pačiu būdu ir tos pačios rūšies turto reiškia, kad jų vieninga tyčia apėmė visas paskesnes veikas, todėl teisingai kvalifikuota kaip tęstinė veika. Pirmasis nusikalstamos veikos epizodas pagrįstai buvo išskirtas į atskirą, nes susitarimas dėl nusikalstamų veikų daugeto buvo suderintas po antrosios vagystės karto, juolab kad visais kitais kartais nuteistieji naudojo jau kitą transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, nešališkai, teisingai įvertino nusikalstamos veikos požymius, apsvarstė nuteistajam R. J. paskirtos bausmės dydį palygindamas su kitu nuosprendžiu nusikaltimo bendrininkui R. G. paskirta bausme. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad nuteistųjų dalyvavimo laipsnis nusikaltimų padaryme yra panašus asmenybes apibūdinantys duomenys taip iš esmės nesiskiria, todėl, atsižvelgdama į įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu R. G. paskirtos bausmės dydį, sumažino ir R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Armanas Abramavičius
Alvydas Pikelis
