Z. G., D. G., L. G., A. N. ir E. U. pagal BK 307 str. 3 d., 307 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-507/ 2011

(Proceso Nr. 1-20-1-01102-2008-8)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.6;

1.2.30.1.

2.6.7.1. (S)

2011 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. ir jos gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme jas apimant ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš nuteistųjų Z. G., D. G., L. G., A. N. išieškota po 6000 Lt konfiskuotino turto.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir Z. G., A. N., D. G., tačiau dėl šių asmenų kasaciniai skundai nėra paduoti.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis dėl L. G. veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės.

Šiuo nuosprendžiu L. G. veika perkvalifikuota į BK 307 straipsnio 1 dalį paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, nuteistajai L. G. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

L. G. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su Z. G., A. N. ir D. G., pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, t. y. Z. G. kartu su D. G. nuo 2008 m. vasario 1 d. surado prostitucija norinčią verstis nepilnametę E. U., susitarė dėl darbo prostitute sąlygų, gautų iš prostitucijos pajamų paskirstymo ir iki 2008 m. gruodžio 16 d. Kaune organizavo nepilnametės E. U. prostitucijos verslą bei kartu su D. G. vadovavo šiam verslui laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. sistemingai duodami skelbimus dėl intymių paslaugų teikimo į laikraštį „Noriu“ bei internetines svetaines. D. G. priiminėjo telefonu užsakymus dėl lytinių paslaugų teikimo nenustatytiems asmenims ir dėl kainų už jas, juos perduodavo Z. G., o šis iš bendrininkės D. G. gautus užsakymus dėl prostitucijos perduodavo bendrininkui A. N. (pastarajam nežinant E. U. amžiaus) ir su juo sutaręs į susitikimo vietą atveždavo A. N. nepilnametę E. U., nurodydavo adresą, kur ją nuvežti pas klientus, taip pat liepdavo paimti iš klientų 300 Lt už 1 val. jos teikiamų lytinių paslaugų, užtikrinti E. U. saugumą ir ją, esant būtinumui, parvežti, o vėliau perimdavo iš A. N. pinigus ir juos paskirstydavo bendrininkams. Taip pat, esant būtinumui, surasdavo prostitucijai reikiamą plotą savo nuomojame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), arba L. G. priklausančiuose ir nuomojamuose butuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Taip ne rečiau kaip vieną kartą per dieną E. U. buvo siunčiama lytiškai santykiauti su vyrais už pinigus, o iš šios neteisėtos veiklos minėtu laikotarpiu buvo gauta 24 000 Lt pajamų.

Kasaciniame skunde nuteistoji L. G. ir jos gynėja prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl 6000 Lt konfiskavimo iš L. G..

Kasatorės skunde tvirtina, kad buvo netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Skunde teigiama, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog L. G. veika buvo epizodiška, vadinasi, tik labai maža dalis neteisėto pelno galėjo būti gauta naudojantis būtent L. G. priklausančiu turtu. Tai, kasatorių manymu, leidžia teigti, kad, konfiskavus gautą pelną iš nuteistosios ir dar kitų nuteistųjų, būtų sudarytos sąlygos išieškoti tą patį iš nusikalstamos veikos gautą turtą daugiau kaip vieną kartą, o tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Kasatorės atkreipia dėmesį, kad nors apeliacinės instancijos teismas kitam nuteistajam, atsižvelgęs į epizodišką jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, konfiskuotino turto vertę sumažino, tačiau tokios aplinkybės dėl L. G. nesiaiškino ir nenagrinėjo.

Kasatorės, remdamosis teismų praktika, teigia, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tokiose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta, ir kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai. Šioje byloje L. G. veika buvo turto nuoma, kuri iš esmės nėra ir negali būti nusikalstama, juolab kad, kasatorių nuomone, byloje buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nuteistosios susitarimo pelnytis iš nepilnamečio asmens prostitucijos kartu su kitais nuteistaisiais nebuvimą. Kasatorės nurodo, kad butų nuomos sutartis nuteistoji sudarydavo ne su nusikalstamą veiką vykdžiusiais asmenimis, bet su jų klientais, kurie atsiskaitydavo su nuteistąja. Skunde tvirtinama, kad teismai nepasisakė, kuo pasireiškė L. G. neteisėtumas verčiantis nedraudžiama visuotinai priimtina turto nuomos veikla su trečiaisiais asmenimis, nesusijusiais su šioje byloje inkriminuojamais nusikaltimais, ir kodėl turto konfiskavimo klausimas buvo sprendžiamas vienodai, esant skirtingoms situacijoms.

Skunde nurodoma, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų kaltės ar nerūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos, kad asmens, kurio turtas konfiskuojamas, psichinis santykis su turto panaudojimu, darant atitinkamą nusikalstamą veiką, turėtų būti nustatomas ne formaliai, bet kruopščiai įvertinus šiuo aspektu svarbias faktines aplinkybes. Tačiau, kasatorių manymu, sprendžiant L. G. turto konfiskavimo klausimą, byloje į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, jos nebuvo tirtos ir aiškinamos. Pasak kasatorių, teismas apsiribojo tariamu L. G. bendrininkavimu su kitais nuteistaisiais. Nuteistosios turto naudojimas, esant jos viešam pareiškimui dėl buto nuomos, negali būti laikomas sąmoningu prisidėjimu prie nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnyje, šio nusikaltimo darymu ar bendrininkavimu jį darant. Be to, skunde nurodoma, kad teismai galėjo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalį ir nekonfiskuoti L. G. turto, nes byloje nebuvo įrodymų, jog ji būtų žinojusi apie tai, kad kiti nuteistieji pelnosi būtent iš nepilnamečio asmens prostitucijos.

Teismai, kasatorių manymu, nepagrindė ir nemotyvavo, kaip ir kokiu būdu L. G. galėjo gauti nuosprendžiuose nurodytus 24 000 Lt pajamų iš nusikalstamos veikos, o neįrodžius, kad kasatorė gavo pinigus, uždirbtus iš prostitucijos, nebuvo galimas piniginių lėšų konfiskavimas. Bylos duomenys (tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiosios parodymai) patvirtina, kad L. G. jokių pajamų iš E. U. prostitucijos negavo. Kasaciniame skunde pažymima, kad nuteistieji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų E. U. teikė lytines paslaugas nuomojamuose butuose, pati nukentėjusioji nurodė, kad ten buvo nuvykusi tik keletą kartų, o už apsilankymą bute buvo mokama po 50 Lt. Taigi, teismams tiksliai neįrodžius, kiek kartų E. U. buvo apsilankiusi L. G. butuose bei kokią piniginių lėšų sumą nuteistoji galėjo jauti iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su šia nusikalstama veika, už buto nuomą, teismai nepagrįstai nusprendė taikyti 6000 Lt turto konfiskavimą.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Stankevičius prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiais apie netinkamai taikytas BK 72 straipsnio nuostatas. Prokuroro nuomone, bylos įrodymai patvirtina, kad L. G. žinojo, jog Z. G. į jos nuomojamus butus siunčia lytines paslaugas teikiančias merginas ir pati prašė rasti tokių klientų. Prokuroro teigimu, tą patvirtina aplinkybė, jog butai buvo nuomojami 1-2 val., bei nuoseklūs Z. G. parodymai ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad jis su L. G. aptarinėja savo prostitucijos verslą. Ši aplinkybė parodo, kad jie veikė bendrai, todėl L. G. ne tik žinojo apie Z. G. daromą nusikalstamą veiką, bet ir atliko dalį objektyviųjų bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius turinčių veiksmų, suvokdama, jog sudaro sąlygas Z. G. pelnytis iš kito asmens prostitucijos bei dėl savanaudiškų paskatų pati pelnėsi iš jos.

Prokuroras nurodo, kad byloje nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. iš E. U. prostitucijos nuteistųjų bendrininkų gautos pajamos negalėjo būti mažesnės negu 24 000 Lt; šios pajamos laikytinos BK 307 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatu ir jas teismas privalėjo konfiskuoti, o kadangi gauti pinigai iš E. U. prostitucijos buvo išleisti arba paslėpti, teismai, vadovaudamiesi BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai konfiskavo nuteistųjų turtą.

Be to, atsiliepime prokuroras pažymi, kad nors kasatorės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismų sprendimai nepatvirtina, jog L. G. gavo pinigų iš E. U. prostitucijos, tačiau L. G. kaltės klausimo kasaciniame skunde neginčija ir sutinka su veikos kvalifikacija. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai įrodymų vertinimo motyvus išdėstė tinkamai, įrodymus apie gautas pinigų sumas iš kito asmens prostitucijos vertino atsižvelgdami į surinktų įrodymų visetą ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Nuteistosios L. G. ir jos gynėjos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies taikymo

Byloje nustatyta, kad Z. G., D. G., A. N. ir kasatorė L. G., veikdami bendrininkų grupe ir pasiskirstę vaidmenimis, 2008 m. Kaune pelnėsi iš kito asmens prostitucijos: Z. G. ir D. G. organizavo nepilnamečio asmens prostituciją ir jai vadovavo; A. N. atveždavo nukentėjusiąją E. U. į susitikimo su klientais vietas, L. G. išnuomodavo patalpas E. U. prostitucijai. Nustatyta, kad nusikaltimo bendrininkai iš šios nusikalstamos veikos turėjo 24 000 Lt pajamų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nusprendė iš nusikalstamos veikos gautų pajamų sumą išieškoti iš visų keturių nuteistųjų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiu sprendimu teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nes šis sprendimas visiškai atitinka BK 72 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo red.) 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus, ir 5 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tenka pastebėti, kad teismas taikomą normą nurodė netiksliai į nuosprendį įrašydamas, kad taikomas BK 72 straipsnio ne 2, o 3 dalies 3 punktas. Akivaizdu, kad tai techninė klaida, nes 3 aptariamos normos dalyje kabama apie kitiems asmenims perduotą turtą, be to, toje dalyje 3 punkto nėra. Techninė klaida nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo - ją nutartimi turėtų ištaisyti nuosprendį priėmęs teismas.

Kasatorė skunde neigia teismo nustatytas aplinkybes teigdama, kad teismas konfiskavo jos turtą, gautą iš teisėtos veiklos – butų nuomos. Skunde nurodoma, kad tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog kasatorė jokių pajamų iš E. U. prostitucijos negavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti 6000 Lt pinigų suma iš šios nuteistosios išieškota pagrįstai. Kasatorė skunde pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas iki 1500 Lt sumažino iš A. N. išieškotiną pinigų sumą, ir tvirtina, kad ir jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Taip kasatorė leidžia suprasti, kad ir iš jos išieškotina pinigų suma turėtų būti sumažinta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir šis argumentas nėra pagrindas keisti skundžiamus teismų sprendimus, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad iš A. N. išieškotina pinigų suma buvo sumažinta ne dėl jo vaidmens nusikaltimo padaryme, o dėl jo dalyvavimo nusikaltime laiko. Byloje nustatyta, kad A. N. dalyvavimo nusikaltime laikas sudaro tik ketvirtadalį viso nusikaltimo laiko. Tokia proporcija ir buvo sumažinta iš jo išieškotina pinigų suma. Tuo tarpu kasatorė nusikaltime dalyvavo visą jo darymo laiką, todėl dėl šios priežasties mažinti iš jos išieškotiną pinigų sumą nėra pagrindo.

Kasatorė skunde užsimena ir apie tai, kad teismas galėjo svarstyti ir BK 72 straipsnio 4 dalies taikymą. Iš skundo turinio galima spręsti, kad patalpų suteikimą prostitucijai kasatorė traktuoja kaip aptariamoje normoje reglamentuojamą turto perdavimą kitiems asmenims. Anot kastorės, ir tokiu atveju jos turtas neturėtų būti konfiskuotas, nes byloje nėra įrodymų, jog ji žinojo, kad kiti nuteistieji pelnosi būtent iš nepilnamečio asmens prostitucijos, tai ir apibrėžia inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios teiginys apie jos padaryto nusikaltimo sunkumą atitinka bylos medžiagą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad L. G. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 307 straipsnio 3 dalies (sunkus nusikaltimas) į 307 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas). BK 72 straipsnio 4 dalyje kalbama apie kitiems asmenims perduoto turto panaudojimą darant tik sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Iš šių nuostatų išplaukia, kad turtas, panaudotas darant apysunkį nusikaltimą, neturėtų būti konfiskuotas. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad turtas, kurį mini kasatorė (prostitucijai išnuomoti butai), ir nebuvo konfiskuotas. Tokio klausimo teismas net nesvarstė. Teismas sprendė tik dėl iš kito asmens prostitucijos pasipelnytų pinigų konfiskavimo.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios L. G. ir jos gynėjos kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistosios L. G. ir jos gynėjos advokatės Renatos Janušytės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Jonas Prapiestis

Valerijus Čiučiulka