T. I. pagal BK 222 str., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-498/2011

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02031-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.10; 1.2.18.8: 2.3.6.4.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

išteisintajai T. I.,

išteisintosios gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu T. I. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda, BK 220 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Iš T. I. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau –ir AVMI) 3867,22 Lt turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu nuteistosios T. I. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą tenkino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį panaikino ir T. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą iš dalies tenkinti, išteisintosios T. I. ir jos gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. I. buvo nuteista už tai, kad, būdama UAB „Bergstalis“ generalinė direktorė, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21d. tyčia Neringoje, L. Rėzos g. 1A, apgaulingai tvarkė UAB „Bergstalis“ buhalterinę apskaitą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo standartais“; 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“; VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ nuostatas, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų 26 562,67 Lt (čekių ir „Nemokėtojų”) pajamų, jų neužregistravo apskaitos registruose, būtent:

pagal UAB „Bergstalis“ kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. buvo suteikta maitinimo paslaugų už 527 664,9 Lt, o pagal to paties laikotarpio elektroninio kasos aparato ataskaitų duomenis tik už 515 562,54 Lt, t. y. nepagrindė apskaitos dokumentais 13 963,67 Lt pajamų (6 030,15 + 1 839,82 + 4 862,75 + 1 210,85 + 20,10), gautų iš piliečių už parduotus patiekalus, jų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse, iš jų: nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. – 6 030,15 Lt (62 996,70 – 56 966,55); nuo 2008 birželio 1 d. iki 2008 birželio 30 d. – 1 839,82 Lt (90 774,50 – 88 934,68 + 20,10); nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. – 4 862,75 Lt (177 320,20 – 172 457,45); nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. – 1 210,85 Lt (46 065,30 – 44 854,45); o nuo 2008 liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. įtraukė į apskaitą 1 861,31 Lt daugiau pajamų (150 508,20 – 152 369,51), nepagrįstų apskaitos dokumentais;

pagal UAB „Bergstalis“ kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. skiltyje „Nemokėtojai“ buvo užregistruota 75 951 Lt įplaukų pagal „Administratoriaus kortelę“, o per tą patį laikotarpį apskaitos registruose buvo užregistruota tik 66 914 Lt gautų „Nemokėtojų“ pajamų, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė 12 619,10 Lt (6 948,90 + 3 587,90 + 2 082,30) gautų pajamų pagal kompiuterinės programos „R-Keeper“ skiltyje „Nemokėtojai“ duomenis ir šių pajamų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse, iš jų: nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. – 6 948,90 Lt (21 573,90 – 14 625); nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 3 587,90 Lt (7 921,40 – 4 333,50); nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. – 2 082,30 Lt (22 324,50 – 20 242,20); o nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. užregistravo apskaitos registruose 3 582,10 Lt (2 082,30 + 1 457,60) pajamų daugiau, negu užregistruota kompiuterinės programos „R-Keeper“ skiltyje „Administratoriaus kortelė“, jų nepagrindė apskaitos dokumentais. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „Bergstalis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, T. I., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. būdama UAB „Bergstalis“ generaline direktore ir atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės veiklą, vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdama to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur numatyta, kad,,mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”; 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių nuostatas, nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Neringoje, L. Rėzos g. 1A, vykdydama ūkinę finansinę veiklą bei veikdama per įmonės vyr. buhalterę R. S., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, siekdama išvengti 3 867 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tyčia, UAB „Bergstalis“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už maitinimo paslaugas gautų 25 351,82 Lt pajamų ir į 2008 metų gegužės–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM bei elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, būtent:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB „Bergstalis“ 2008 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai” nenurodė PVM apmokestinamosios vertės 6 030 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 920 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 920 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB „Bergstalis“ 2008 m. birželio mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 8 789 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 1 341 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 341 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB „Bergstalis“ 2008 m. liepos mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 3 588 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 547 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 547 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB „Bergstalis“ 2008 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 6 945 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 1 059 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1059 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Taip T. I. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktose 2008 m. gegužės–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą įrašė neteisingus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog T. I. padaryta veika turi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ją išteisino. Taip pat teismas tuo pačiu pagrindu išteisino T. I. ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie įmonės pelną bei pajamas pateikimo, nes padarė išvadą, kad šios veikos susijusios.

Kasaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, turėjo nurodyti teisės pažeidimus ir juos taisyti, tačiau tik paviršutiniškai, fragmentiškai ir nelogiškai vertino bylos duomenis, vadovavosi tik dalimi BPK 20 straipsnio reikalavimų, taip padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos ir nepagrįstai išteisino T. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas dėl specialisto statuso ir įrodymo šaltinio vertinimo. Šis teismas, tikrindamas prieštaringas aplinkybes ir šalindamas prieštaravimus, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu teismui buvo pateikti auditoriaus D. S. „Komentarai ir pastabos dėl 2009 m. balandžio 14 d. specialisto išvados Nr. 5-3/31 „Dėl UAB „Bergstalis“ ūkinės finansinės veiklos“ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-201/2010. Prokuroras pažymi, kad auditorius neatliko jokio tyrimo ir teismui pateiktas dokumentas nėra audito išvada. Šiuo dokumentu, nesilaikydamas Audito įstatyme numatytų audito tikslų – nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, todėl, viršydamas savo kompetenciją, auditorius atliko specialisto išvados bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vertinimą ir pateikė subjektyvią nuomonę, nepagrįstą byloje surinkta medžiaga, pirminiais, suvestiniais UAB „Bergstalis“ apskaitos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai neįsigilindamas į faktines bylos aplinkybes, vien pateiktais auditoriaus kompetencijos ribas viršijančiais komentarais paneigdamas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir 2009 m. balandžio 14 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/31, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad byloje nenustatyti BK 222 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas dėl specialisto statuso ir įrodymo šaltinio vertinimo šioje baudžiamojoje byloje.

Prokuroro manymu, T. I. padarytų veiksmų tyčinį pobūdį parodo tai, kad ji, būdama UAB „Betgstalis“ akcininkė, generalinė direktorė, žinojo realią įmonės finansinę padėtį, įmonės veiklos organizavimo galimybes, tiesiogiai dalyvavo bendrovės gamybos proceso organizavime, žinojo kompiuterinės programos „R-Keeper“ galimybes, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, be to, privalėjo žinoti teises aktus reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė. 2009 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/31, kurios teisingumą ir pagrįstumą teismo posėdžio metu patvirtino specialistė V. V., kategoriškai konstatuotos pasekmės, t. y. tai, kad dėl T. I. veiksmų buvo negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai vertindamas specialistės pasakytą teiginį, kad „ji viską nustatė“, padarė nepagrįstą išvadą, kad ši detaliai nustatė įmonės turtą, veiklą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas T. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, nepateikė jokių argumentų, kodėl daro išvadą, jog T. I. nepadarė šios nusikalstamos veikos, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Kasacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras patikslino, kad prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Apylinkės teismo T. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad, būdama UAB „Bergstalis“ generalinė direktorė, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. tyčia Neringoje, L. Rėzos g. 1A, apgaulingai tvarkė UAB „Bergstalis“ buhalterinę apskaitą, o būtent į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų 26 562,67 Lt (čekių ir „Nemokėtojų”) pajamų, jų neužregistravo apskaitos registruose; ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti to laikotarpio UAB „Bergstalis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisino T. I. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagrindė savo sprendimą.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Ji numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to buvo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. T. I. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų 26 562,67 Lt (čekių ir „Nemokėtojų”) pajamų, jų neužregistravo apskaitos registruose. Tačiau to nepakanka baudžiamajai atsakomybei už padarytą veiką atsirasti. Būtini padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „Bergstalis“ turto ar finansų būklės, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija, nes specialistė viską nustatė. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė V. V. patvirtino, kad iš bendrovės pateiktų dokumentų nustatė įmonės pajamas, pelną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visos UAB „Bergstalis“ finansinės operacijos buvo užfiksuotos „R-Keeper“ programoje, kurią įmonė naudojo gaunamoms pajamoms, suteikiamoms nuolaidoms darbuotojams ir klientams apskaičiuoti, maisto prekių likučiams nustatyti ir kt. Ši programa atlieka su fiskaliniu kasos aparatu susijusias funkcijas, taip pat funkcijas, susijusias su valdymo (vidaus) apskaita, kurią pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. R-Keeper“ programos sistemoje buvo užregistruoti visi ūkiniai įvykiai, visos pajamos buvo apskaitomos naudojantis „R-Keeper“ programa ir nenustatyta duomenų, kad ji būtų perprogramuota, tačiau ne visi duomenys, užfiksuoti R-Keeper programoje, buvo perkelti į apskaitos registrus. Tačiau dėl veikos padarinių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, remiantis apskaitos registrais ir R-Keeper programoje esančiais duomenimis, buvo galimybė nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. To nepaneigė ir specialistė V. V.. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai išteisino T. I. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuosprendžio surašymo

BPK 305 straipsnis nustato reikalavimus nuosprendžio surašymui. BK 305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, nebuvimo, dėl kurio padarymo buvo nuteista T. I.. Tačiau nuosprendyje nėra motyvų, kodėl T. I. buvo išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas nuosprendyje dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pasisakė labai lakoniškai. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad į T. I. buvo nuteista už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingą duomenų apie pelną bei pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis), t. y. ji buvo kaltinama, jog apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą tuo pačiu metu padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas, o kadangi šios veikos susijusios, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, kartu konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis T. I. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 222 ir BK 220 straipsniuose numatyti nusikaltimai nors ir gali būti tarpusavyje susiję, bet iš esmės yra skirtingi, šiuose straipsniuose numatyti skirtingi jų sudėties požymiai. Taigi vieno nusikaltimo sudėties paneigimas automatiškai nepaneigia kito nusikaltimo sudėties. Apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, jog dėl apgaulingo UAB „Bergstalis“ buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Taigi teismas paneigė tik BK 222 straipsnio 1 dalies požymį – negalėjimą iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarinius kaip būtiną nusikaltimo sudėties požymį. Tačiau buhalterinės apskaitos pažeidimai nebuvo visiškai paneigti.

Taigi byloje nustatyta, kad T. I., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų 26 562,67 Lt (čekių ir „Nemokėtojų”) pajamų, jų neužregistravo apskaitos registruose, būtent: pagal UAB „Bergstalis“ kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. buvo suteikta maitinimo paslaugų už 527 664,9 Lt, o pagal to paties laikotarpio elektroninio kasos aparato ataskaitų duomenis tik už 515 562,54 Lt, t. y. nepagrindė apskaitos dokumentais 13 963,67 Lt pajamų (6 030,15 + 1 839,82 + 4 862,75 + 1 210,85 + 20,10), gautų iš asmenų už parduotus patiekalus, jų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse. Be to, pagal UAB „Bergstalis“ kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 21 d. skiltyje „Nemokėtojai“ buvo užregistruota 7 5951 Lt įplaukų pagal „Administratoriaus kortelę“, o už tą patį laikotarpį apskaitos registruose buvo užregistruota tik 66 914 Lt gautų „Nemokėtojų“ pajamų, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė 12 619,10 Lt (6 948,90 + 3 587,90 + 2 082,30) gautų pajamų pagal kompiuterinės programos „R-Keeper“ skiltyje „Nemokėtojai“ duomenis ir šių pajamų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse. Dėl to buvo nesumokėta 3867 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Taigi ne visos pajamos buvo įtrauktos apskaitos registrus. Tai lėmė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio dydį. Apygardos teismas turėjo motyvuoti išteisinimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kaip to reikalauja BK 305 straipsnio 3 dalis ir 331 straipsnio 1 dalis, o ne apsiriboti teiginiu, kad jei nėra vieno nusikaltimo sudėties, tai nėra ir kito nusikaltimo sudėties. Teismas to nepadarė, todėl ši prokuroro kasacinio skundo dalis tenkintina. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi išnagrinėti T. I. apeliacinį skundą dėl jos nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir motyvuotai pagrįsti savo išvadas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl T. I. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Antanas Klimavičius

Vytautas Piesliakas