Baudžiamoji byla Nr. 2K-298-696/2017
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00964-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.6.2.2 (S)
2017 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
įtariamajam D. J.,
įtariamojo gynėjui advokatui Romaldui Briliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Rimos Kriščiūnaitės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 16 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu D. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dvejų metų penkių mėnesių šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė subendrinta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
D. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš D. J. priteista M. K. 157,74 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1895,50 Eur už advokato paslaugas.
Iš D. J. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 468,27 Eur gydymo išlaidų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui 540,30 Eur išmokėtos ligos pašalpos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, įtariamojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
1. D. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.55 val., prie šašlykinės, esančios Alytaus r., Miroslavo sen., Mankūnų k., tarpusavio ginčo metu, siekdamas išvengti smūgio, dėl neatsargumo rankomis nuo savęs pastūmė M. K., dėl to pastarasis krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, pakauškaulio, abiejų smilkinkaulių lūžio, subdurinės hematomos dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės daubos lūžio, poodinės kraujosruvos apie abi akis.
2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
2.2. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos duomenims, nes kaltinamajame akte yra nurodyti visi būtini duomenys apie įtariamąjį D. J. ir padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pripažino, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir nagrinėti bylą netrukdo, šią bylą išnagrinėjo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
2.3. Nuteistojo D. J. pozicija dėl kaltinimo pasikeitė tik apeliacinio proceso metu. Iki tol jis savo kaltę dėl M. K. neatsargaus sužalojimo iš dalies pripažino ir savo parodymais patvirtino kaltinime nurodytas esmines nusikaltimo aplinkybes. D. J. nuosekliai teigė, kad konflikto su K. K. ir M. K. metu pamatė link jo bėgantį M. K., kuris buvo užsimojęs smogti jam rankine, jis staigiai ištiesė prieš save rankas ir į šias nukentėjusysis atsitrenkė, o kadangi buvo neblaivus, tai nukrito ir susižalojo. Prokurorė pažymi, kad ir apeliaciniame skunde D. J. neginčijo veikos padarymo ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė sužalojimus, o ginčijo tik padarytos veikos juridinį vertinimą.
2.4. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva nutarus atlikti įrodymų tyrimą (nors nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai to neprašė) ir pakartotinai apklausus nukentėjusįjį M. K., nuteistasis D. J. savo poziciją iš esmės pakeitė ir pareiškė, kad nusikaltimo nepadarė, o tik prisiėmė kaltę už draugą M. K., kuris neva iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat parodė, kad liudytojai D. V., T. P., L. M., T. R., ir A. M. žino apie tai, kad jis prisiėmė svetimą kaltę, o prieš liudytojų apklausas neva su jais buvo susitarta, ką sakyti pareigūnams dėl M. K. sužalojimo. Siekiant patikrinti nuteistojo D. J. nurodytas naujas aplinkybes, apeliacinio proceso metu buvo pakartotinai apklausti nusikaltimo metu įvykio vietoje buvę liudytojai N. K., K. K., D. V., T. P., L. M., taip pat apklausti kiti D. J. nurodyti liudytojai M. K., A. M., H. G., tačiau nuteistojo parodymų, kad nukentėjusįjį M. K. sužalojo M. K., jie nepatvirtino. Kai nuteistasis D. J. buvo papildomai apklaustas, jis paaiškino, kad ir pats nematė smūgio sudavimo nukentėjusiajam ar jo pastūmimo, tačiau mano, kad smūgį sudavė M. K.. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie tai, kad sužaloti M. K. galėjo M. K., rėmėsi tik apeliaciniame teisme pakeistais nuteistojo D. J. parodymais ir nenuosekliais bei nekategoriškais nukentėjusiojo M. K., liudytojo K. K. (kurie įvykio metu buvo neblaivūs) ir liudytojos N. K. parodymais, tačiau visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl liudytojų D. V., T. P., L. M., T. R. parodymų. Šių liudytojų ir nuteistojo D. J. tarpusavyje neprieštaraujantys parodymai ir kita bylos medžiaga leido pirmosios instancijos teismui padaryti kategorišką išvadą, kad nukentėjusysis M. K. patyrė sužalojimus būtent dėl nuteistojo D. J. veiksmų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik nuteistojo ir kai kurių liudytojų apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, o ne bylos įrodymų visetu.
2.5. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat pripažino, jog, prokurorui perduodant šią bylą teismui ir teisėjui perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis aktas BPK 219 straipsnio reikalavimus atitiko, tačiau padarė išvadą, kad kaltinamasis aktas tuo metu atitiko įstatymo reikalavimus tik todėl, kad atitiko tuometinius D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos D. J. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, būtent, kad lauke M. K. bėgo užsimojęs su rankine link D. J., o pastarasis, norėdamas išvengti smūgio, ištiesė rankas į priekį, į šias M. K. atsitrenkė ir nukrito ant žemės. Tokia teismo išvada, pasak prokurorės, akivaizdžiai prieštarauja BPK 219 straipsnio turiniui, nes kaltinamojo akto atitiktis įstatymo reikalavimams negali priklausyti nuo to, kokia yra įtariamojo (kaltinamojo) gynybos pozicija ir kaip ji keičiasi procese, ar įtariamasis (kaltinamasis) kaltę pripažįsta, ar ją neigia. Kaltinamojo parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, neturintis prioriteto prieš kitus bylos įrodymus, ir teismas privalo juos vertinti visų bylos įrodymų kontekste, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Anot kasatorės, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Kasatorės manymu, šiuo atveju tokių kaltinamojo akto trūkumų teismas nenustatė, taip pat nėra ir kitų esminių aplinkybių, kurių nebūtų galimybės išsiaiškinti, nagrinėjant bylą teisme.
2.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tam apeliacinės instancijos teismui suteikta galimybė atlikti įrodymų tyrimą. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujinamas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Be to, BPK 324 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju (kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku) apeliacinės instancijos teismui nustatyta galimybė įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę ir privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su M. K. sužalojimu, neperduodamas bylos prokurorui.
2.7. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punkto nuostatų nesilaikymą, surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje, ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentų, o išeidamas iš apeliacinio skundo ribų sprendė ne tik nuteistojo, bet ir kito asmens kaltės klausimus. Priėmęs tokį sprendimą, teismas iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto D. J. apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie BPK pažeidimai, pasak kasatorės, laikytini esminiais, nes jie suvaržė D. J. teises į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Rimos Kriščiūnaitės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties D. J. byloje
4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.55 val., prie šašlykinės, esančios Alytaus r., Miroslavo sen., Mankūnų k., D. J. tarpusavio ginčo metu, siekdamas išvengti smūgio, dėl neatsargumo rankomis nuo savęs pastūmė M. K., dėl to pastarasis krito ir galva atsitrenkęs į žemę patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Teismas nuosprendį pagrindė tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek ir liudytojų parodymais. Nuteistasis apskundė nuosprendį apeliacine tvarka. Skunde jis neginčijo teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašė pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties būklėje ir tuo pagrindu jį išteisinti. Tačiau, apeliantui teisme pakeitus parodymus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Prokurorė skundžia tokį teismo sprendimą ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punkto nuostatų nesilaikymą, surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje, ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susidarė labai specifinė situacija, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš tikro atrodė, kad kaltinamasis aktas yra aiškus, kaltinamasis jį suprato ir pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, jo parodymus patvirtino liudytojai L. M., T. P., D. V., tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas nurodė visai kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats patikrinti negalėjo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jų nepatikrinęs, teismas negalėjo nei tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nei jį atmesti.
6. Paprastai, kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad nusikaltimą galimai padarė kitas asmuo ar dar ir kitas asmuo, nepasitvirtinus kaltinimui, teismas išteisina kaltinamąjį ir perduoda bylą prokurorui dėl kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (BPK 257 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-274-696/2017). Tačiau šioje byloje susidarė šiek tiek kitokia situacija. Apelianto iškelta versija, kad nusikaltimą padarė ne jis, o kitas asmuo, kurį jis įvardijo kaip M. K., iš viso nefigūravo byloje nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. M. K. nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Nė vienas teisme apklaustas liudytojas ar nukentėjusysis nenurodė matęs M. K. įvykio vietoje. Kartu byloje yra liudytojų L. M., T. P. parodymai, kurie teigia matę, kaip M. K. stūmė būtent D. J., ir D. V. parodymai, kad D. J. iš karto po įvykio sakęs, kad būtent jis sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi D. J. iškeltos versijos patikrinti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nebuvo jokių galimybių, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesiryžo nei atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, nei jį tenkinti, o pasinaudojęs vienintele galimybe, numatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte, perdavė bylą prokurorui tikroms nusikaltimo padarymo aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad D. J. nuteisimą lydėjo kelių anksčiau paminėtų liudytojų parodymai, kuriuos jie patvirtino apklausti ir apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą. Šie parodymai galimai yra melagingi, dėl to gali iškilti klausimas dėl šių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, ir paaiškėjus aplinkybei, kad D. J. galimai prisiėmė kaltę už kitą asmenį – M. K., kuris, nors ir nebuvo minėtas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, taip pat buvo įvykio vietoje ir kuris galimai galėjo padaryti nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą ar prisidėti prie šio sužalojimo padarymo, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje reikia atlikti daug procesinių veiksmų (apklausas, parodymų patikrinimą vietoje, akistatas ir pan.), taip pat prieš tai būtina M. K. pripažinti įtariamuoju arba įteikti jam pranešimą apie įtarimą, o to negalima padaryti bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti ir dėl išteisinamojo nuosprendžio D. J. priėmimo, nes byloje būtina ištirti, ar nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti kavinės viduje ar lauke, kas šiuos sužalojimus padarė, net jei ir bus nustatyta, kad nukentėjusįjį sužalojo M. K., būtina ištirti, koks yra D. J. vaidmuo padarant šią nusikalstamą veiką. Papildomai ištirtos aplinkybės dėl galbūt M. K. padarytos nusikalstamos veikos gali pakeisti kaltinamojo akto turinį ir tai reikšminga bylos išnagrinėjimo rezultatui, o šių trūkumų negalima pašalinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir laiko ją teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Rimos Kriščiūnaitės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Vytautas Piesliakas
