Baudžiamoji byla Nr. 2K-300-222/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57695-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1.1;
2.1.15.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nukentėjusiojo L. B. atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. B. (L. B.) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atsiprašyti nukentėjusiojo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką ir jį išlaikyti.
Iš R. L. priteista nukentėjusiajam L. B. 228,58 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, iš R. L. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2948,93 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1044,73 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nukentėjusiojo L. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. R. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 17 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,57 promilės), konflikto su L. B. metu, pribėgęs prie garažo, esančio Šalčininkų r., Turgelių sen., (duomenys neskelbtini), stovėdamas L. B. už nugaros, tyčia vieną kartą smogė šiam kastuvo briauna per galvą, taip padarė nukentėjusiajam sužalojimus: muštinę galvos kairės pusės viršugalvio ir smilkinio sričių žaizdą su atviru plyšimu, skeveldriniu, įspaustiniu kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio žvyno lūžiu ir atviru galvos smegenų kairio pusrutulio sužalojimu, sukėlusiu motorinę afaziją ir dešiniųjų galūnių parezę, ir dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžio su galvos smegenų sužalojimu sunkiai sutrikdė L. B. sveikatą.
2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis L. B. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir priteisti jam iš nuteistojo R. L. 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnių reikalavimus. Anot kasatoriaus, šis teismas neanalizavo ir nevertino apeliacinės bylos nagrinėjimo metu pateiktų medicininių dokumentų dėl patiriamų padarinių (žalos) sveikatai, neatsižvelgė į R. L. veiksmų brutalumą, nusikalstamos veikos padarymo būdą bei tai, kad dėl veikos buvo pažeisti gyvybiškai svarbūs nukentėjusiojo organai – galva ir smegenys. Nukentėjusysis išdėsto byloje nustatytas aplinkybes: R. L. iš nugaros tyčia smogė kastuvo briauna per galvą, taip atimdamas galimybę pasipriešinti ar sušvelninti smūgį. Tai rodo, kad R. L. turėjo aiškiai susiformavusią tyčią padaryti itin sunkius sveikatos sužalojimus (nukentėjusysis patyrė kaukolės lūžius, galvos smegenų pažeidimus). Kasatorius pabrėžia, kad nustatant neturtinės žalos dydį esminė aplinkybė yra sveikatos sužalojimo padariniai, o nuteistojo turtinė padėtis negali būti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes priešingu atveju būtų pažeista pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusio asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209/2010">2K-209/2010</a>, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2006">3K-3-394/2006</a>). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mažinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į nuteistojo turtinę, šeiminę padėtį, jo amžių ir pan. aplinkybes, taip nurodė motyvus, neatitinkančius BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias nenumatyta galimybė mažinti neturtinę žalą dėl nuteistojo turtinės padėties.
2.2. Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį, be kitų teisių, nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus, o BPK 98 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal teismų praktiką pateikti įrodymus leidžiama bet kurioje proceso stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2005, 2K-143/2011). Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui atstovo pateikti nauji dokumentai patvirtina, jog dėl R. L. nusikalstamos veikos jo (L. B.) sveikatos būklė toliau blogėja, diagnozuota epilepsija, o dėl patiriamų epilepsijos priepuolių atsirado kitų neigiamų padarinių – nukentėjusiajam uždrausta vairuoti, būti prie vandens šaltinių ir t. t. Šias aplinkybes patvirtina ir prie skundo pridedama 2017 m. gegužės 12 d. Santaros klinikų pažyma. Nurodyta epilepsijos diagnozė yra esminė aplinkybė ir turi būti įvertinta teismui darant išvadą dėl neturtinės žalos dydžio. Kasatorius pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų išliko dalinis dešinės plaštakos paralyžius (parezė) ir kalbos sutrikimas (disfazija), šie reiškiniai išliks visą gyvenimą. Jis yra dešiniarankis, tačiau dėl sužalojimo negali rašyti, valgyti ar rūpintis higiena. Jam sunkiai sekasi dėlioti žodžius, todėl labai sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to, po patirtų sužalojimų pasikeitė jo galvos forma, veido bruožai (dešinė veido pusė mažiau judri, jis negali reikšti emocijų), jo eisena tapo krypuojanti, šių liekamųjų, negrįžtamų reiškinių tinkamai neįvertino apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius pažymi, kad tik dėl nuteistojo R. L. nusikalstamų veiksmų iš sveiko, visiškai darbingo jauno amžiaus vaikino jis tapo neįgaliuoju, netekusiu daugiau kaip pusės (55 proc.) darbingumo.
2.3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje visiškai nepasisakyta dėl jo pateiktų papildomų dokumentų, patvirtinančių padarinius sveikatai.
3. Nukentėjusiojo L. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
4. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo R. L., padariusio tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), dėl kurio nukentėjusiajam L. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius nukentėjusysis L. B., prašydamas padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 29 000 Eur, nurodo, kad abiejų instancijų teismai tinkamai neįvertino kaltininko tyčios, veiksmų pavojingumo ir svarbiausia – nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių sveikatai, neproporcingai sureikšmino kaltininko (nuteistojo R. L.) interesus (jo turtinę padėtį, amžių ir kt.). Dėl to, kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai nustatant neturtinės žalos dydį prieštarauja CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatoms, priteistoji žala (pinigine išraiška) yra neadekvati.
4.1. Kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
4.2. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga.
4.3. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka apsiriboti aplinkybių, reikšmingų žalos dydžiui, išdėstymu bei formalių kriterijų, kuriais vadovaujamasi, išvardijimu. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra sumažinamas. Pastebėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.
4.4. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismo išvados, tiek apeliacinės instancijos teismo, pritarusio pirmosios instancijos teismui, išvados nėra tinkamai motyvuotos, taip pat jos neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytų ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą. Byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad nuteistasis R. L., būdamas nukentėjusiajam L. B. už nugaros, tyčia smogė šiam kastuvo briauna, t. y. pavojingu įrankiu, per galvą – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą; taip padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė atviras įspaustinis kaukolės skliauto kaulų lūžis su galvos smegenų sužalojimu. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pasireiškia kalbos, pusiausvyros sutrikimais, daliniu dešinės rankos paralyžiumi, galvos formos bei veido bruožų pasikeitimu, jam išsivystė epilepsija. Nepaisant operacinio ir stacionaraus gydymo ligoninėje, reabilitacijos, L. B. visiškai nepasveiko, išliko liekamieji reiškiniai, jis, būdamas jauno darbingo amžiaus (24 m.) žmogus, prarado 55 proc. darbingumo, jam dėl sveikatos būklės uždrausta vairuoti transporto priemonę, negalima būti prie ugnies ar vandens šaltinių. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, liekamieji žalingi reiškiniai sukėlė ir sukelia itin skausmingus išgyvenimus, neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, riboja jo galimybes visavertiškai tenkinti savo poreikius ir t. t. Teismai, išdėstę nukentėjusiajam padarytą žalą apibūdinančias aplinkybes, toliau nurodo, kad neturtinės žalos dydis (nukentėjusysis prašė priteisti 29 000 Eur žalos atlyginimo) mažintinas įvertinus kaltininko turtinę padėtį ir pan. Antai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis R. L. yra jaunas ir sveikas, darbingas, turi mažametį vaiką, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, nėra duomenų, kad turi registruoto turto, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti (2 948,38 Eur ligonių kasai, 1 044,73 Eur socialinio draudimo fondo valdybai ir 2 228,58 Eur nukentėjusiajam). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra aišku, kiek minėtos aplinkybės lėmė atlygintinos neturtinės žalos dydžio sumažinimą, tačiau galima manyti, kad pernelyg reikšmingai (atsižvelgus, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti žala buvo sumažinta beveik dvigubai). Taip pat neaišku, kodėl iš jauno sveiko ir darbingo asmens, kokiu apibūdino teismas kaltininką (R. L.), turėtų būti priteistas mažesnis žalos atlyginimas, nes savaime aišku, kad toks asmuo turi didesnes galimybes padarytą žalą atlyginti (nei, pvz., pensinio amžiaus ar nedarbingas, neįgalus asmuo).
4.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nukentėjusiajam L. B., dėl R. L. padaryto tyčinio sunkaus nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis neadekvatus, šiuo klausimu padarytos teismų išvados neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų žalos dydžio nustatymui, teismai neproporcingai, nesilaikydami pusiausvyros tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltininko interesų (pastaruosius be pagrindo sureikšmino), sumažino neturtinės žalos dydį, taip pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) buvo taikytos netinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, nukentėjusiajam L. B. nustatytinas priteistos neturtinės žalos dydis 23 000 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 20 d. nutartį ir iš nuteistojo R. L. nukentėjusiajam L. B. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 23 000 Eur.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
Dalia Bajerčiūtė
