D. Š. pagal BK 232 str., 290 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-315-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00477-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 2.1.3.9

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo D. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi D. Š. nutraukta baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje (nukentėjusieji L. S., T. B.), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamojo D. Š. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis ir grąžinta byla nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl visų D. Š. kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. Š. kaltinamas (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse):

1.1. pagal BK 232 straipsnį ir 290 straipsnį tuo, kad 2014 m. kovo 28 d. pareiškime „Dėl organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų“, adresuotame Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. Valiui, viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus V. Kursevičių ir B. Simonaitienę dėl jų veiklos, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Šiaulių apskrities VMI vyriausiąją specialistę T. B., VSDFV Šiaulių skyriaus direktorių L. S.;

1.2. pagal BK 232 straipsnį tuo, kad, veikdamas kartu su R. P. ir L. P., su jais suderinęs, jų vardu surašė įvairius skundus, adresuotus Šiaulių apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą ir Šiaulių apygardos teismo teisėją B. Simonaitienę dėl jos veiklos.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi nutraukė baudžiamosios bylos dalį, kuria D. Š. kaltinamas pagal BK 290 straipsnį (nukentėjusieji L. S. ir T. B.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad BK 290 straipsnis 2015 m. birželio 25 d. įstatymu nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios, o pagal BK 3 straipsnio 2 dalį įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3. Panevėžio apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo D. Š. skundą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti apylinkės teismui dėl visų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų, konstatavęs, kad apie BK 290 straipsnyje numatytos veikos dekriminalizavimą paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pagal BPK 3 straipsnio 2 dalį teismas turėjo baigti nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad D. Š. baudžiamoji byla apeliacine tvarka dėl neįsiteisėjusios apylinkės teismo nutarties, kuria byla buvo išspręsta iš esmės, išnagrinėta neteisėtos vienasmenės sudėties apeliacinės instancijos teismo, konstatavo esminį BPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimą, todėl 2017 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

5. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino kaltinamojo D. Š. apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl visų kaltinamajame akte nurodytų D. Š. nusikalstamų veikų. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 290 straipsnyje numatytos veikos dekriminalizavimas paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šis teismas turėjo baigti nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip tai numatyta BPK 3 straipsnio 2 dalyje, o ne nutraukti D. Š. baudžiamosios bylos dalį pagal BK 290 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

6. Kasaciniu skundu kaltinamasis D. Š. prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų ir iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį; 2) dėl Panevėžio apygardos teisme daromų žmogaus teisių ir laisvių bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų kreiptis į Generalinį prokurorą ir į Teisėjų veiklos vertinimo komisiją dėl teisėjų R. Bilevičienės, A. Ridiko, P. Šimkaus, S. Bagdonavičiaus ir V. Ciesiūno veiklos ir kompetencijos vertinimo; 3) pripažinti, kad D. Š. yra persekiojamas pagal sufabrikuotus kaltinimus dėl politinės ir visuomeninės veiklos, dėl pilietinės pareigos atlikimo, valdžios ir pareigūnų korupcinių nusikaltimų faktų paviešinimo.

6.1. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi antrą kartą tyčia šiurkščiai pažeidė žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 3 dalyse, 7 straipsnio 1 dalyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1, 3 dalyse, 15 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1, 4 dalyse, nes sukūrė precedentą persekioti ir bausti jį, kaip nevyriausybinės visuomeninės organizacijos pirmininką, už veikas, kurios nuo 2016 m. balandžio 1 d. dekriminaliuotos (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

6.2. Kasatorius nurodo, kad į apeliacinės instancijos teismą kreipėsi su skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nes manė, jog šį sprendimą priėmusi teisėja R. Bilevičienė buvo šališka ir neteisinga, atėmė iš D. Š. teisę tinkamai apklausti kaltinimo liudytoją J. G., o kitiems bylos proceso dalyviams (teisiamiesiems R. P. ir L. P., prokurorei, nukentėjusiesiems) šios teisės nesuteikė, taip pat neleido iškviesti gynybos liudytojų. Taip teisėja siekė neleisti teisme išsiaiškinti visų sufabrikuotos bylos aplinkybių ir baudžiamojo persekiojimo užsakovo bei nuslėpti šiuos padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir teisiamųjų teisių suvaržymus. Teisėja buvo priversta pakeisti posėdžio pradžioje priimtą sprendimą nagrinėti sufabrikuotą bylą pagal netekusį galios BK 290 straipsnį. Dėl pirmiau nurodytų BPK pažeidimų ir jo teisių suvaržymo, taip pat dėl to, kad buvo atimta teisė prašomais prie bylos pridėti dokumentais įrodinėti savo nekaltumą (bylos sufabrikavimą) ir kt., kasatorius prašė panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo nutarties ir grąžinti bylą tirti iš naujo ne Panevėžio apygardos teismo jurisdikcijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas D. Š. apeliacinį skundą, savo nutartyje įtvirtino tai, ko jis neprašė, t. y. panaikino visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tyčia slėpdamas teisėjos R. Bilevičienės padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Šis teismas nurodė, kad pirmininkaujanti teisėja R. Bilevičienė pirmąjį teismo posėdį paskyrė ir baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti 2016 m. vasario 10 d., nors 2016 m. vasario 10 d. bylą pradėjo nagrinėti teisėjas A. Neverdauskis, o teisėja R. Bilevičienė pradėjo nagrinėti bylą iš esmės, perskaitė kaltinamąjį aktą 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje, kai BK 290 straipsnyje numatyta veika buvo dekriminalizuota. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl teisėjos R. Bilevičienės veiksmų atimant teisę suprasti sufabrikuoto kaltinimo pobūdį ir esmę, apklausti liudytoją J. G., baudžiamojo persekiojimo užsakovus Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą A. M. (A. M.), Šiaulių AVPK tyrėją ir kt., priimti dokumentus ir jais įrodinėti savo nekaltumą bei bylos sufabrikavimą, žinoti ir suprasti, kaip byloje atsirado esminis dokumentas – liudytojo J. G. kalba 2016 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje – įrodantis teisėjos R. Bilevičienės šališkumą ir užsakomojo politinio baudimo faktą.

6.3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, teisėjai R. Bilevičienei nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, naujai į bylą paskirta teisėja D. Vaidachavičienė pradėjo bylos nagrinėjimą kaip po pertraukos, darydama tuos pačius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes iš naujo nagrinėja bylą dėl veikų, kurios nuo 2016 m. balandžio 1 d. dekriminalizuotos. Taigi apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu slėpė sunkius korupcinius nusikaltimus, kai sufabrikavus baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečiai ir NVO nariai baudžiami už pranešimus apie teisėjų ir valstybės pareigūnų padarytus sunkius tyčinius korupcinius nusikaltimus. Tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, aiškiai pablogindamas jo padėtį, nes kaip aukštesnės pakopos teismas įteisino baudžiamąjį persekiojimą dėl dekriminalizuotų veikų pagal aiškiai sufabrikuotą kaltinimą, paliepdamas bet kokiais būdais ir priemonėmis pažeisti asmenų, siekiančių atlikti savo pilietinę pareigą ir pranešti atitinkamoms institucijoms apie teisėjų ir valstybės pareigūnų padarytus sunkius korupcinius nusikaltimus, teises.

6.4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, per prievartą paskirdamas advokatą A. Penelį jį ginti apeliaciniame procese, pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis motyvuotai pareiškė nepasitikintis šiuo advokatu.

7. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kaltinamojo kasacinį skundą atmesti.

7.1. Prokuroras nurodo, kad įstatymų leidėjui dekriminalizavus nusikalstamą veiką, nurodytą BK 290 straipsnyje, spręstina, jog nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267-942/2016">2K-267-942/2016</a>. Todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl BK 290 straipsnio buvo nutraukta, sukūrė precedentą persekioti kasatorių baudžiamąja tvarka dėl dekriminalizuotų veikų ir taip aiškiai pablogino jo padėtį. Teismo sprendimas panaikintas nustačius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, turėjusius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas D. Š. apeliacinį skundą ir grąžindamas baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl visų D. Š. kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų, vadovavosi išimtinai BPK normomis ir nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl kasatoriaus teisių pažeidimo ar jo padėties pabloginimo.

7.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo apeliacinio skundo prašymą bylą perduoti nagrinėti kitam teismui ir motyvuotai pasisakė, kodėl šis prašymas netenkinamas.

7.3. Prokuroro nuomone, nepagrįstas D. Š. argumentas dėl teisės į gynybą pažeidimo apeliacinės instancijos teisme, kai nagrinėjant jo apeliacinį skundą teismo posėdyje dalyvavo jam netinkantis advokatas A. Penelis. Iš tikrųjų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme D. Š. pareiškė nušalinimą šiam advokatui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nušalinimo argumentus, nekonstatavo nušalinimo pagrindų, numatytų BPK, bei, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, D. Š. pareikštą nušalinimą motyvuotai atmetė. Prokuroras pažymi, kad D. Š. nepasitikėjimą advokatu A. Peneliu išreiškė ne dėl jo netinkamos gynybos, o dėl, jo manymu, netinkamos kito byloje kaltinamojo R. P. gynybos, kai pats R. P. tokios pozicijos nėra išsakęs.

7.4. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo tenkinti D. Š. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir į Teisėjų veiklos vertinimo komisiją dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos R. Bilevičienės ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų A. Ridiko, P. Šimkaus, S. Bagdonavičiaus ir V. Ciesiūno veiklos ir kompetencijos įvertinimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina priimtus nuosprendžius ar nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir teismų veiklos kokybės nevertina. Vertinant teisėjų veiklą ir kompetenciją nedalyvauja ir prokuratūra. Nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir kasatoriaus prašymas konstatuoti, kad jis yra persekiojamas pagal sufabrikuotus kaltinimus dėl politinės, visuomeninės ir pilietinės pareigos atlikimo, valdžios ir pareigūnų korupcinių nusikaltimų viešinimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas politine ir visuomenine prasme skundžiamų teismų sprendimų nevertina.

8. Kaltinamojo D. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribų

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atlieka tik jam įstatymų priskirtas funkcijas. Kaltinamasis D. Š. savo kasaciniame skunde, be prašymo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir iš dalies Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį, pateikė prašymų, kurių kasacinės instancijos teismas spręsti neturi įgaliojimų: kreiptis į generalinį prokurorą ir į Teisėjų veiklos vertinimo komisiją dėl teisėjų R. Bilevičienės, A. Ridiko, P. Šimkaus, S. Bagdonavičiaus ir V. Ciesiūno veiklos ir kompetencijos vertinimo, pripažinti, kad D. Š. yra persekiojamas dėl politinės ir visuomeninės veiklos. Įgyvendindamas kompetenciją, kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti ir pasisakyti tik dėl teismų priimtų procesinių sprendimų šioje byloje. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde argumentuotai pagrindžiama, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi kasaciniame skunde pateikti prašymai, išeinantys už kasacinio teismo kompetencijos ribų, ir šiuos prašymus pagrindžiantys argumentai paliktini nenagrinėti.

9.1. Nenagrinėtini yra ir kasacinio skundo argumentai dėl teisėjų šališkumo ir jų padarytų BPK pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes jie nesusiję su skundžiamų abiejų instancijų teismų sprendimų turiniu.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

10. Kasaciniu skundu kaltinamasis D. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį ir iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad, jam kreipusis į apeliacinės instancijos teismą su skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir paprašius dėl teismo posėdžio metu padarytų BPK pažeidimų ir teisėjos šališkumo dalį šios nutarties panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kitam teismui, apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, aiškiai pablogindamas jo teisinę padėtį, nes nutartyje įtvirtino tai, ko jis neprašė, t. y. panaikino visą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodė teismui bausti jį už veikas, kurios nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra dekriminalizuotos. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

10.1. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 232 straipsnyje ir 290 bei 232 straipsniuose, su kaltinamuoju aktu perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 25 d., o byla (neįvykus teismo posėdžiams 2016 m. vasario 10 ir kovo 8 d.) pradėta nagrinėti iš esmės 2016 m. gegužės 23 d. Kadangi įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 BK 290 straipsnyje nurodytą veiką nuo 2016 m. balandžio 1 d. dekriminalizavo, bylą nagrinėjęs teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi D. Š. nutraukė bylos dalį dėl kaltinimo pagal BK 290 straipsnį (nukentėjusieji L. S., T. B.) BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaltinamajam D. Š. dėl padarytų BPK pažeidimų ir teisėjos šališkumo apskundus šią nutartį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl visų D. Š. kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisingas.

10.2. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį nurodydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

10.3. Aptariamu atveju apie BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas D. Š., dekriminalizavimą paaiškėjo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šis teismas privalėjo baigti bylos nagrinėjimą ir dėl šio kaltinimo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip tai nustatyta BPK 3 straipsnio 2 dalyje, o ne bylos dalį D. Š. nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino šią teismo nutartį ir perdavė šią bylos dalį (dėl kaltinimo pagal BK 290 straipsnį) nagrinėti pirmosios instancijos teisme kartu su kitais jam pareikštais kaltinimais, dėl kurių teisminis bylos procesas nebuvo nutrūkęs ir dėl šių veikų nebuvo priimtas joks galutinis procesinis sprendimas.

10.4. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą ir dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 290 straipsnį ir tik tada priimti išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų neperžengė ir apelianto teisinės padėties nepasunkino. Tokiu sprendimu iš dalies buvo patenkintas D. Š. apeliacinis skundas, kuriame buvo skundžiama 2016 m. birželio 8 d. nutartis.

10.5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajam gynėją, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančių normų nepažeidė, apelianto procesinių teisių nesuvaržė. Kasatoriaus argumentai dėl jo procesinių teisių suvaržymo yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti kaltinamojo D. Š. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas