Baudžiamoji byla Nr. N1-243-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23257-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;
2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 18 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Aleksonytei,
kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak), viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. Š.,
nukentėjusiojo V. M. (V. M.) įstatyminiam atstovui O. M. (O. M.), įgaliotajam atstovui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus atstovui Vladimirui Šilobritui,
vertėjai Oksanai Tereščenko,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, bausmės vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas keturiems mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsi mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
2) 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, įpareigojant per bausmės laiką: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,
3) 2024 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė? elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslais, darbu ar gydymusi; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024 m. gruodžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu, 90 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 4 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė? elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslais, darbu ar gydymusi; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis V. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024 m. birželio 17 d., apie 14.00 val., gatvėje netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nepilnamečiui V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veido sritį, dėl to pastarasis nukrito, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. M. poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kaltinamasis parodė, kad pusbrolis (kaltinamasis apklausose jį vadina broliu) paprašė nuraminti V. (nukentėjusįjį), nes mokykloje jie vienas iš kito tyčiojasi. Neatsimena, kada tas įvykis buvo, tikriausiai vasarą, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tą dieną picerijoje gėrė alkoholį. V. buvo su draugais. Įvykio metu nukentėjusysis pasakė, kad jam (kaltinamajam) su pusbroliu laikas į psichiatrinę, po šių žodžių sudavė nukentėjusiajam V. M. kumščiu vieną kartą į smakrą, jis nukrito. Nežino, kokius sužalojimus jis patyrė. Žino apie ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nieko negali dėl to pasakyti, nežino, kokios sumos prašo. Nedirba, pajamų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl to, kas įvyko.
Nukentėjusiojo V. M. įstatyminis atstovas O. M. parodė, kad jam paskambino iš mokyklos socialinė darbuotoja ir pasakė, kad sumušė jo vaiką. Su žmona tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) darbe. Grįžę pradėjo aiškintis, kas įvyko. Paaiškėjo, buvo suduotas smūgis, vaikas buvo praradęs sąmonę. Paklausė sūnaus, kaip viskas vyko, jis pasakė, kad ėjo su draugais iš mokyklos, pakeliui juos pasivijo V. S., pradėjo provokuoti muštynes, spjovė ant marškinėlių, ar į veidą. Sūnus paklausė, kodėl taip daro ir tas jam trenkė. Jokios kalbos apie pusbrolį nebuvo. Sūnui buvo mėlynė veido srityje, įskilęs dantis. Dabar vaikas bijo eiti į mokyklą. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 3 000 Eur žalą. Mano, kad tai nedidelė suma, 3 mėnesių atlyginimas. Vaikas gavęs tokią žalos atlyginimo sumą supras, kad yra teisingumas. Sūnui mėlynė praėjo per tris savaites. Pastebi, kad sūnus nenori eiti į mokyklą, į lauką. Vaikas kreipėsi pas gydytojus, kažkokius vaistus vartojo, bet apie tai daugiau žino mama. Į psichologą nesikreipė. Tą pačią dieną kreipėsi į odontologą, dantis nėra išgydytas, jis tik nuskilęs, bet skausmo nėra.
Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. Š. paaiškino, kad už V. gauna tik 455 Eur, šiuo metu atlygina kitą žalą. Mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas per didelis. Prašo ieškinio sumą sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 22 d. apklaustas V. S. parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta. Galėjo būti 2024 m. birželio 17 d. kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, bet šiuo metu datos neprisimena, nuvažiavo dviračiu į (duomenys neskelbtini) miestą susitikti su draugu, su juo vartojo alkoholį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas kavinėje pamatė iš matymo pažįstamą jo pusbrolio E. Z. bendraklasį pavarde M. Kažkada pusbrolis jam sakė, kad M. nuolat mokykloje jį skriaudžia, rodo nepadorius gestus, net susimuša. M. ėjo su dviem draugais, privažiavo prie jų su dviračiu. Jie buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jau buvo pasukę link (duomenys neskelbtini). Privažiavęs pasikalbėjo su M., apie ką, neatsimena, bet pokalbio metu jis (V. M.) pavadino jį „psichu“, todėl jis M. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į veidą. Pataikė į dešinės pusės žandą. Nuo smūgio šis nukrito nugara ant asfalto. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (1 t., b. l. 149-151).
Iš 2024 m. birželio 19 d. O. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 14.00 val. prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), šalia kelio, ant šaligatvio V. S. priėjęs prie jo sūnaus V. M. spjovė jam į veidą ir vieną kartą su kairės rankos kumščiu trenkė į V. M. veido sritį pataikydamas ties dešine akimi, ko pasėkoje šis nukrito ir trumpam buvo praradęs sąmonę. Tokiais savo veiksmais V. S. sukėlė fizinį skausmą ir neigiamas emocijas V. M. (1 t., b. l. 1-5).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 19 d. apklaustas liudytojas O. M. parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 18.00 val. sūnus V. M. pradėjo pasakoti, kad šiandien po pamokų iš (duomenys neskelbtini) jam su draugais, t. y. N. G., V. B., einant link mokyklos, iš picerijos „(duomenys neskelbtini)“ lauko teritorijos asmuo sušvilpė ir pasakė „idite siuda“ (ateikite čia). Sūnus į tai nieko neatsakė ir toliau su draugais nuėjo link mokyklos. Einant link mokyklos prie jų su dviračiu privažiavo asmuo, kuris jiems švilpė ir juos kvietė. Kai jis privažiavo, jie atpažino, kad tai V. S., kuris pradėjo konfliktuoti ir spjovė į veidą bei vieną kartą su kairės rankos kumščiu trenkė V. M. į veido sritį, pataikydamas ties dešine akimi, todėl jis nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir trumpam buvo praradęs sąmonę. Nuo smūgio po kaire akimi atsirado kraujosruva (1 t. b. l. 18-21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. papildomai apklaustas liudytojas O. M. parodė, kad nuo V. S. veiksmų jo sūnus patyrė fizinį skausmą ir neigiamas emocijas. Po tokios įvykusios situacijos jo sūnus ir kiti mokyklos mokiniai bijojo eiti į mokyklą, išeiti į lauką, leisti laisvalaikį (1 t., b. l. 26-29).
2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, kurį 2024 m. birželio 19 d. pateikė liudytojas O. M.. Garso įraše girdima kaip bendrauja vaikinas (ikiteisminio tyrimo duomenimis galimai įtariamasis V. S.) su merginomis (tapatybės nenustatytos). Garso įraše girdėti, kaip V. S. sako, kad jis sudavė (duomenys neskelbtini) ilgais plaukais, baltais marškinėliais, jo vardas V. M., šis nukrito kaip lapas, taip padarė, nes šis pasakė ant jo (kaltinamojo) pusbrolio, ant jo (kaltinamojo) irgi „tu ką psichas?“ (1 t., b. l. 22-24).
2024 m. birželio 19 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota V. M. apžiūra. Apžiūros metu po dešine akimi ant skruosto matoma kraujosruva. Taip pat nuskilusi dalis dešinės pusės iltinio danties (1 t., b. l. 40-46).
2024 m. birželio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neužfiksuota (1 t., b. l. 54-59).
2024 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad V. M. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas, nustatytas V. M. kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas prieš 2024 m. birželio 17 d. 21.37 val. kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) Tikėtina, kad V. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūvant ir dešinio skruosto sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar, galimai, paviršiumi. Pasisakyti apie tikslesnį sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės, nes neaprašyta tiksli sužalojimo lokalizacija bei makromorfologinis vaizdas (1 t., b. l. 65-66).
2024 m. lapkričio 18 d. specialistė K. G. pateikė paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio apsilankymo aprašyme (duomenys neskelbtini), nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-72).
2024 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko V. M. situacijos vertinimo anketoje, pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-77).
2024 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis nukentėjusysis V. M. parodė, kad su draugais ėjo iš mokyklos, užėjo į kioską, prie picerijos, sėdėjo S. Jie su draugais išėjo iš kiosko. Jis (S.) juos pakvietė. Jie ignoravo kvietimą ir nuėjo toliau. S. su dviračiu juos pasivijo ir jam trankė. Jis nugriuvo. Trumpam prarado sąmonę. Pagal kvapą jautėsi, kad S. girtas. S. jam sudavė vieną smūgį kumščiu po dešine akimi, kaire ranka, vieną kartą. Prieš suduodant smūgį S. pasakė, kad jis skriaudžia jo pusbrolį, bet jis su juo nebendrauja. Prieš smūgį S. jam spjovė ant megztinio. Po įvykio mokykloje jautėsi saugiai. Mieste nelabai saugiai jautėsi. Po suduoto smūgio ant veido buvo mėlynė ir nuskilo dantis. Krisdamas ant asfalto krito ant nugaros, ant važiuojamosios kelio dalies. Labai skaudėjo. Po kritimo skaudėjo dantį ir skruostą, nugaros neskaudėjo (1 t., b. l. 93-94).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 30 d. apklausta liudytoja K. R. parodė, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 15.40 val. ėjo (duomenys neskelbtini), artėdama prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo 3 mokinius, vienas iš jų buvo V. M., kitas pavarde B., o mažesnio duomenų neprisimena. Prie jų su dviračiu stovėjo kitas berniukas, tiksliau sėdėjo ant jo, jis nugara buvo atsisukęs į ją, todėl jo iš karto nepažino. Gali parodyti, kad tikrai nepastebėjo, kad tarp jų vyktų konfliktas, jokių šauksmų ar ginčių negirdėjo. Praėjo berniukus, kirto (duomenys neskelbtini) gatvę ir kai ėjo per pėsčiųjų perėją, žiūrėdama į kairę ir į dešinę, pamatė, kaip V. M. krenta atbulas. Nuo jo nuvažiavo berniukas su dviračiu, kaip vėliau jį atpažino, tai buvo jų buvęs gimnazijos mokinys V. S.. V. M. iš karto atsikėlė ir kartu su kitais dviem berniukais pribėgo prie jos. V. M. pasakė, kad V. S. jam sudavė, tačiau kodėl aiškinti nenorėjo. Neprisimena, ar ant V. M. veido būtų mėlynė ar paraudonavimas. Pačio smūgio ji nematė (1 t., b. l. 99-101).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. apklausta liudytoja Y. H. parodė, kad yra N. Y. motina. 2024 m. birželio mėn., kažkur viduryje, tikslesnės datos ir laiko nepasakys, jos sūnus N. atėjo namo, visas išsigandęs, papasakojo, kad kai jis ėjo su V. M. ir V. B. iš gimnazijos, kažkur prie kavinės, kurios nežino, juos pašaukė vaikinas, V. S., jie nieko neatsakė ir toliau su draugais nuėjo link mokyklos. Jiems einant link mokyklos, jiems kelią su dviračiu užtvėrė S. Jis pradėjo konfliktuoti ir spjovė V. M.. Sakė, kad pastarasis neva jo pusbrolį įžeidė. Po to S. vieną kartą su rankos kumščiu trenkė V. M. veido sritį, todėl jis nukrito, o atsistojęs buvo šiek tiek apsvaigęs (1 t., b. l. 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 26 d. apklausta liudytoja N. B. parodė, kad V. B. yra jos sūnus. 2024 m. vasaros pradžioje, tikslesnės datos ir laiko nenurodys, jos sūnus V. atėjo namo visas išsigandęs. Jis papasakojo, kad kai jis ėjo su V. M. ir N. Y. į kioską, kažkur prie kavinės, esančios netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, juos pašaukė vaikinas V. S.. Pasak sūnaus, S. buvo neblaivus. Sūnus pasakojo, kad jie nieko neatsakė ir toliau su draugais nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jiems einant toliau, vėl pašaukė, vaikai neatkreipė dėmesio, o vėliau jau juos su dviračiu pasivijo S. Pasak sūnaus, S. M. pasakė, kad ką jis turi prieš jo pusbrolį. S. pradėjo konfliktuoti ir spjovė V. M. ant marškinėlių. S. pusbrolis mokosi vienoje klasėje su M. Po to S. vieną kartą su rankos kumščiu trenkė V. M. į veidą. Nuo smūgio jis nukrito, o atsistojęs buvo kaip nesavas (1 t., b. l. 114-117).
2024 m. rugpjūčio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos V. S. situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-132).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos veikos objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022)..
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad V. S. panaudojo fizinį smurtą prieš V. M., t. y. 2024 m. birželio 17 d., apie 14.00 val., gatvėje netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nepilnamečiui V. M. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. M. poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-158), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 159-162), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių, jo socialinę brandą, įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kilusių padarinių sunkumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. švelnesnę BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Kaltinamajam, įvertinus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skiriama 45 parų arešto bausmė (BK 90 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.
Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi subendrintos 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės, todėl paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis (BK 63 straipsnio 9 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu (abi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams), veikos priskiriamos toms pačioms kategorijoms, todėl jos turi būti bendrinamos sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi subendrintos 45 parų arešto bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, skiriama maksimali galima 45 parų arešto bausmė nepilnamečiui (BK 90 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno iki devynių mėnesių. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustato laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. BK 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Įvertinus tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio priėmimo, po paskutinio teistumo kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedaro, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo. Todėl, vadovaujantis BK 92 straipsniu, V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 85 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, numatant, kad per 9 mėnesius kaltinamasis nemokamai nevyriausybinėse įstaigose išdirbtų ne mažiau kaip 90 valandų, taip pat BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, punktuose numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, kuris užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, įpareigojant 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymosi įstaigoje, 2) mokytis, tęsi mokslą ar dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551/2010">2K-551/2010</a>). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, yra ne tik žalą padariusio asmens kaltė, bet ir jo turtinė ir socialinė padėtis.
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. įgaliotasis atstovas pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiajam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 51-53). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva dešiniame skruoste) padaryta vienu trauminiu smūgiu. Dėl to nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skundėsi fiziniu skausmu. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamajame procese gali būti atlyginta tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t. y. tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažįstamas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti neturinę žalą grindžiamas ir tuo, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam nuskilo dantis, kuris iki šiol kliba. Teismas, vertindamas šiuos argumentus, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-72). Kaltinamajam akte ši aplinkybė kaltinamajam neinkriminuota. Taigi, byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir žalos, susijusios su nuskilusiu ir (ar) klibančiu dantimi.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis, nuo suduoto smūgio parkritęs ant važiuojamosios kelio dalies, jautė fizinį skausmą, nesaugumo jausmą, tam tikrą diskomfortą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visa apimtimi. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo amžių (abu (duomenys neskelbtini)), kaltinamojo socialinę ir turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 300 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, todėl nukentėjusiojo įstatyminio atstovo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo, o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.267 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyminio atstovo teisė atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat iki pilnametystės įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakankam žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 3 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija) nuostatas teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMTYtNjU0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-316-654/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-316-654/2016">T-316-654/2016</a>). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį ((duomenys neskelbtini)) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu dvi duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir 2024 m. gruodžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi subendrinta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi subendrintos 45 parų bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, ir skirti galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 85 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, nustatant, kad per 9 mėnesius kaltinamasis nemokamai nevyriausybinėse įstaigose išdirbtų ne mažiau kaip 90 valandų, taip pat BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, punktuose numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymosi įstaigoje, 2) mokytis, tęsi mokslą ar dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusiojo ir jo įstatymo atstovo civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. M. (V. M.), atstovaujam įstatyminio atstovo O. M. (O. M.) iš V. S. ir subsidiariai iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą O. M.. Išaiškinti, kad ši viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasibaigs V. S. sulaukus pilnametystės arba, kai jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurio pakaks žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, duomenų 2 laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
