Teismingumo byla Nr. T-30/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24417-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės ieškovo naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje dėl atitinkamo 2018 m. įvykusio įvykio, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariamųjų ieškovo ir kito asmens atžvilgiu, pagal nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje požymius. Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, baigus atlikti ikiteisminį tyrimą ir prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, vietoje to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 220 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kaltinamasis aktas ieškovui būtų įteiktas pasirašytinai, jis buvo išsiųstas kaltinamojo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės bendru elektroninio pašto adresu, prieinamu visiems bendrovės darbuotojams ir tinklą aptarnaujantiems asmenims, nors ieškovas (kaltinamasis) sutikimo dėl kaltinamojo akto išsiuntimo nurodytuoju elektroninio pašto adresu ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei niekada nebuvo davęs. Tokiu būdu, apie ieškovui pareikštą kaltinimą, o taip pat apie kitus ieškovo asmens duomenis sužinojo bendrovės darbuotojai.
Ieškovas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundu jis kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija, išnagrinėjusi ieškovo skundą, konstatavo, jog išsiunčiant kaltinamojo akto nuorašą atitinkamu elektroninio pašto adresu, dėl kurio sutikimo, kad būtent į šį paštą būtų siunčiamas kaltinamojo akto nuorašas, ieškovas nebuvo davęs, nebuvo užtikrintas teisėtas ir sąžiningas asmens duomenų tvarkymas, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte; kaip ir nebuvo užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, kaip tai yra numatyta minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Išsiunčiant kaltinamojo akto nuorašą atitinkamo elektroninio pašto adresu, dėl kurio aiškaus sutikimo ieškovas nebuvo davęs, buvo sudarytos sąlygos susipažinti su ne jiems skirta informacija (pareiškėjo (t. y. ieškovo) asmens duomenimis) kitiems adresatams, kurie turi prieigą prie šio elektroninio pašto. Inspekcija, įvertinusi tai, kad ieškovo skunde nurodytų ir konstatuotų aplinkybių visuma gali turėti įtakos ne tik skundžiamos prokuratūros, bet ir kitų prokuratūrų prokurorų atliekamiems veiksmams, nusprendė teikti rekomendaciją duomenų valdytojui – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nurodydama, jog kaltinamųjų aktų nuorašų įteikimas privalo būti vykdomas, vadovaujantis išimtinai BPK 220 straipsnio 4 dalimi, ir turi atitikti anksčiau minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus.
Ieškinyje nurodoma, kad dėl anksčiau paminėtų ir Inspekcijos konstatuotų neteisėtų Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės veiksmų, ieškovas buvo šokiruotas, buvo pakenkta ieškovo, kaip žmogaus ir kaip bendrovės direktoriaus, dalykinei reputacijai, buvo pažemintas ieškovo geras vardas, garbė, orumas, dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė.
Ieškinyje pateikiami argumentai, susiję su atitinkamu teisiniu reglamentavimu (be kita ko, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsniu), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, civilinės atsakomybės sąlygomis.
Dėl neteisėtų prokurorės veiksmų ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą (2000 Eur), kurią ir reikalauja priteisti iš valstybės.
Išsiųsdama kaltinamojo akto nuorašą ieškovo vadovaujamos bendrovės bendruoju elektroninio pašto adresu, ir savarankiškai padarydama išvadą, kad toks baudžiamojo proceso dokumentų įteikimas kaltinamajam yra tinkamas, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė veikė nepateisinamai aplaidžiai ir paviršutiniškai, savo pareigines funkcijas atliko pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes, teisinio reglamentavimo nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalis), suabejojo, ar tai, jog prokurorė neužtikrino ieškovo asmeninių duomenų saugumo, yra funkcija, kuri priskiriama prie prokuroro vykdomos pagrindinės funkcijos – organizuoti, vadovauti, atlikti ikiteisminį tyrimą, ar – prie prokuratūros, kaip institucijos, vykdomos viešojo administravimo funkcijos.
Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie numatyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Byloje kilusio ginčo atveju, kaip, be kita ko, nurodo ieškovas, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė, kaltinamąjį aktą ieškovui išsiuntė jo vadovaujamos bendrovės atitinkamu bendru elektroninio pašto adresu, nors ieškovas (t. y. kaltinamasis) tokio sutikimo niekada nebuvo davęs.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo bei prie ieškinio pridėtos medžiagos, Inspekcija, be kita ko, ieškovo (tuo metu – pareiškėjo) skundą pripažino pagrįstu; teikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai rekomendaciją – priminti (akcentuoti) (ar pan.) prokurorams, kad kaltinamųjų aktų nuorašų įteikimas privalo būti vykdomas, vadovaujantis BPK 220 straipsnio 4 dalimi, ir turi atitikti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus. Kaip matyti iš Inspekcijos sprendimo turinio, jame, be kita ko, nurodyta, jog BPK nereglamentuota, kad toks sutikimas gali būti numanomas iš konkliudentinių veiksmų (pvz., iš pareiškėjo bendravimui su prokuratūros atstovais naudojamo elektroninio pašto).
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, jog duomenų subjektas, manydamas, kad šiame įstatyme nustatytos jo teisės buvo pažeistos, nes jo asmens duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį įstatymą, turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka skųsti teismui duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo veiksmus ar neveikimą.
Anksčiau minėto Įstatymo 48 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, patyręs turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto duomenų tvarkymo operacijos arba dėl kito veiksmo, kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos, turi teisę iš duomenų valdytojo reikalauti atlyginti jam padarytą žalą. Taigi tiesiogiai ex lege (lot. pagal įstatymą) šios kategorijos bylų rūšinis teismingumas nėra reglamentuotas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
BPK 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.
BPK 220 straipsnio „Kaltinamojo akto perdavimas teismui“ 4 dalyje nustatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo supažindinimas su kaltinamuoju aktu yra baudžiamojo proceso nuostata; atitinkami prokuroro veiksmai, kaltinamąjį teisės aktų nustatyta tvarka supažindinant su kaltinamuoju aktu, visų pirma, yra procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam procese. Šiuo atveju prokuroras veikia kaip baudžiamojo proceso subjektas.
Taigi atitinkami ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro veiksmai, įgyvendinant BPK 220 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, per se (lot. savaime) nėra viešojo administravimo funkcija (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas netinkamą BPK 220 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procesinės nuostatos įgyvendinimą, be kita ko, sieja ir su civiliniais teisiniais padariniais, nes pašaliniams asmenims buvo atskleisti jo asmens duomenys, jis patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą savo darbuotojų ir kitų asmenų (administruojančių bendrovės interneto svetainę ir elektroninį paštą) akyse; taip pat faktas, kad jo pavaldiniams tapo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir bylos perdavimą teismui, turėjo esminės įtakos jo, kaip darbdavio, reputacijai; buvo pažemintas ieškovo geras vardas, garbė, orumas ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas pagal savo pobūdį nepatenka į tų ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, kurie pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reglamentavimą yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai.
Keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
