A. S. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52242-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinis ieškinys dėl 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, nustatant vienerių metų baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešių mėnesių laisvės apribojimas ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktas bausmės laikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V.-P. civilinis ieškinys dėl 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi iš nuteistojo A. S. priteista nukentėjusiajai E. V.-P. 800 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 19.55 val. Šiauliuose, Karaliaučiaus–Prūsų g., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 157 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes važiuodamas Karaliaučiaus gatve ir prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. prieš sukdamas sankryžoje į kairę pusę, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi link Šiaulių antra eismo juosta Karaliaučiaus gatve tiesiai važiuojančio motociklo „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. V.-P., ir susidūrė su jos motociklu, o susidūrimo metu pabirus nuolaužoms ir nuolaužai atsiradus po paskui E. V.-P. važiuojančio R. P. motociklo „Honda“, valst. (duomenys neskelbtini), priekiniu ratu, pastarasis motociklo nesuvaldė ir nugriuvo, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu motociklo vairuotojai E. V.-P. dėl dešinio laivakaulio lūžimo, krūtinės ląstos, dešinės rankos ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, kairio dubens ir kairės kojos odos nubrozdinimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kito motociklo vairuotojui R. P. dėl odos nubrozdinimų dešinio kelio sąnario srityje, abiejose plaštakose buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajų, nepagrįstai suteikė prioritetą liudytojo V. H. parodymams, o kitus įrodymus (ekspertizės aktus) vertino tik iš dalies, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. S. išteisinimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, jog A. S. padaryta veika atitinka visus nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Dėl A. S. pažeistų KET 9, 101, 157 punktų reikalavimų kilo eismo įvykis, jo metu E. V.-P. buvo nesunkiai, o R. P. nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, A. S. pažeidė KET nusikalstamai pasitikėdamas (BK 16 straipsnio 2 dalis), t. y. prieš sukdamas į kairę, matydamas priešpriešiais tiesiai atvažiuojančius motociklininkus ir neduodamas jiems kelio (jų nepraleisdamas), numatė galintis sudaryti kliūtį motociklininkams ir sukelti eismo įvykį, tačiau manė, kad eismo įvykio rizika labai menka, ir lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą pagal prokuroro prašymą, buvo šališkas ir pažeidė jo teisę į teisingą procesą. Kasatoriaus nuomone, kaltinimas apeliacinės instancijos teisme gali būti keičiamas tik tuo atveju, kai asmuo yra nuteistas pirmosios instancijos teisme. Šioje nagrinėjamoje byloje jis buvo išteisintas, todėl kaltinimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme jam buvo staigmena, iš esmės prarasta teisė į apeliaciją, nes kasatorius neteko teisės ginčyti faktines aplinkybes, teikti įrodymus ir prašyti juos ištirti. Be to, teisiamajame posėdyje pagal naują kaltinimą jis nebuvo išsamiai apklaustas, o gynėjo prašymas (atlikti patikrinimą vietoje) atmestas be motyvuojančių argumentų ir paaiškinimų. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tiek priėmęs naują kaltinimą, tiek nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, akivaizdžiai turėjo šį nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.3. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu veikoje trūksta bent vieno baudžiamajame įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

4.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad jo (kasatoriaus) padaryta veika atitinka visus nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Kasatoriaus nuomone, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą tik nustačius inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties elementų visumą (t. y. veikos objektą, subjektą, objektyviąją ir subjektyviąją nusikalstamos veikos dalį), o ne požymius.

4.5. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog jis pažeidė KET 9, 101, 157 punktų reikalavimus, turėjo nustatyti, ar visi inkriminuoti KET pažeidimai yra reikšmingi kilusioms pasekmėms. Atkreipiamas dėmesys, kad KET 9 punktas yra bendra norma, įpareigojanti visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Akivaizdu, kad KET 9 punkto reikalavimai turėjo būti taikomi ne tik jam, bet ir abiem motociklų vairuotojams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad tik jis pažeidė šį KET reikalavimą. Kasatoriaus nuomone, šis KET reikalavimas jam nepagrįstai buvo inkriminuotas.

4.6. Kasatorius skunde kritikuoja liudytojo T. J. parodymus ir pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai suteikė išskirtinę (prioritetinę) reikšmę šio liudytojo (t. y. dėl įvykio vietos plano surašymo aplinkybių ir 29 m stabdymo pėdsako; taip pat dėl nukentėjusiosios atsitrenkusio motociklo į šaligatvio bortą, nors visuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad motociklas nuo susidūrimo vietos nuslydo šonu 51,7 m) prieštaringiems parodymams, o liudytojo V. H. parodymus nepagrįstai atmetė. Taip pat, kasatoriaus nuomone, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji E. V.-P.laiku reagavo į atsiradusią kliūtį ir stabdyti pradėjo prieš 72,6 m iki susidūrimo vietos. Kasatorius pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog į kelio ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ veikimo zoną (50 km/h) nukentėjusioji įvažiavo ne mažesniu kaip 79,5 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį mieste viršijo beveik 30 km/h, o remiantis eksperto E. Grigelio ekspertizės aktu, įvažiavo net 82,7 km/h greičiu. Ši aplinkybė patvirtina, kad E. V.-P. žymiai viršijo leistiną greitį ir pavėluotai reagavo, kad jį sumažintų ženklo Nr. 550 „Šiauliai“ veikimo zonoje. Akivaizdu, kad iki šio ženklo vairuotoja privalėjo sumažinti motociklo greitį iki 50 km/h, kadangi greičio nesugebėjo sumažinti, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, o jis dėl to negalėjo saugiai baigti manevro, t. y. posūkio į kairę. Tai, kad nukentėjusioji, važiuodama leistinu greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, patvirtina ir 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizių aktuose pateiktos išvados.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir dėl to netinkamai kasatoriui inkriminavo veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, ne jo, o būtent nukentėjusiosios padaryti KET 9, 11, 127, 129 punktų pažeidimai lėmė eismo įvykį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, nepagrįstai ypatingą dėmesį skyrė tik E. V.-P. motociklo stabdymo pėdsakui ir ekspertų išvadoms. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, nes rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008).

4.8. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad jis yra atsakingas ir dėl R. P. susižalojimo, nes pastarasis dėl savo paties padarytų KET pažeidimų (t. y. važiavo didesniu nei leistinu greičiu ir antra eismo juosta; nesilaikė tinkamo atstumo ir pan.) nesuvaldė motociklo ir nugriuvo. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl R. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo net nebuvo pradėtas, o aplinkybės, kuriomis susižalojo, netirtos. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatos, priešingai nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio nuostatos, neįtvirtina atsakomybės už KET reikalavimų pažeidimus, dėl kurių nežymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.).

7. Iš A. S. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, taip pat jame ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų T. J., V. H. parodymus, nukentėjusiosios E. V.-P. motociklo važiavimo greitį, stabdymo laiką ir pėdsaką, ekspertizių aktuose pateiktas išvadas ir kitus įrodymus, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą, siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog nukentėjusioji dėl viršyto greičio laiku nestabdė motociklo ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, o jis dėl to negalėjo saugiai baigti manevro (posūkio į kairę) ir pan. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų, taip pat jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme (BPK 256 straipsnis)

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą pagal prokurorės prašymą, buvo šališkas ir pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą. Kasatoriaus nuomone, kaltinimas apeliacinės instancijos teisme gali būti keičiamas tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

10. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam (išteisintajam) negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir BPK 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-57-696/2017, 2K-7-162/303/2019, 2K-87-303/2023 ir kt.). Taigi, pabloginti išteisintojo ar nuteistojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, išteisintojo, nuteistojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Pažymėtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį, jeigu yra gautas prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. BPK 320 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į BPK skyriuje, kuriame reglamentuojamas apeliacinis procesas, nurodytus ypatumus. BPK 256 straipsnis yra BPK XIX skyriuje „Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos“.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymas kaltinime nurodytos veikos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (t. y. KET punkto pakeitimas iš 109 į 157 punktą) buvo suformuluotas ir pateiktas kartu su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniu skundu. Apie paduotą prokurorės apeliacinį skundą buvo pranešta išteisintajam A. S. (BPK 317 straipsnis). Išteisintojo A. S. gynėjas advokatas Šiaulių apygardos teismui pateikė atsiliepimą tiek į prokurorės, tiek į nukentėjusiosios E. V.-P. įgalioto atstovo advokato apeliacinius skundus. Be to, išteisintasis A. S. dalyvavo 2022 m. kovo 3 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, atliekant įrodymų tyrimą, taip pat buvo apklaustas dėl pakeisto kaltinimo ir turėjo galimybę pasisakyti tiek dėl prokurorės skundo, tiek dėl prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos procesinė situacija nesuvaržė A. S. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas apeliacinio proceso metu, bei jo galimybių veiksmingai gintis nuo kaltinimo tiek fakto, tiek ir teisės aspektu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, kasatoriaus teisės į gynybą nesuvaržė ir teisingo proceso principo nepažeidė.

14. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tiek keisdamas kaltinimą pagal prokurorės prašymą, tiek nustatęs, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, turėjo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neperdavė bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tam nebuvo nustatytas joks faktinis ar teisinis pagrindas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris lemtų tokio sprendimo priėmimą. Be to, tokio prašymo, t. y. perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nei A. S., nei jo gynėjas nereiškė ir apeliacinio proceso metu.

Dėl įrodymų vertinimo

15. Kasaciniame skunde nuteistasis A. S., ginčydamas BK 281 straipsnio 1 dalyje inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su, jo nuomone, netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos netinkamai ir atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

16. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį ir motyvus teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

18. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir tikrindamas apskųstą išteisinamąjį nuosprendį, ne tik atliko įrodymų tyrimą (t. y. dėl prokurorės pateikto naujo kaltinimo apklausė A. S., taip pat apklausė liudytoją T. J., nukentėjusiąją E. V.-P.), bet ir iš naujo vertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, įvertino byloje esančius įrodymus (paties nuteistojo A. S., nukentėjusiųjų E. V.-P. ir R. P., liudytojų V. H., M. P., T. J. parodymus; 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės aktą Nr. 11Š-1037 (19), 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-39(21), 11K-143(21), 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-232(21), teismo ekspertų E. Grigelio ir V. Pačebuto teisiamųjų posėdžių metu duotus paaiškinimus; pareigūno T. J. 2019 m. spalio mėn. tarnybinį pranešimą; pareigūno L. D. 2019 m. spalio mėn. raštą Nr. 40-S-27363-(11.1E); eismo įvykio vietos 2019 m. spalio 16 d. planą; 2020 m. liepos 7 d. administracinio nusižengimo protokolą, surašytą E. V.-P.; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, taip pat atsižvelgdamas į prokurorės pateiktą prašymą ištaisė kaltinime padarytus netikslumus dėl faktinių aplinkybių (t. y. nustatė, kad A. S. posūkio į kairę manevrą atliko sankryžoje), motyvuotai aptarė ir paneigė gynybos versijas, kad eismo įvykio kilimą lėmė nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų visumos pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias tiek priežastinį ryšį tarp A. S. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio, tiek jo kaltę dėl kilusių padarinių. Be to, skundžiamame sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

19. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė atlikti A. S. parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje, nereiškia, jog teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų.

20. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020, 2K-18-976/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018, 2K-113-697/2022 ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018, 2K-9-976/2022 ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 7 d. protokoline nutartimi motyvuotai atmetė išteisintojo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą paskiriant A. S. parodymų patikrinimą eismo įvykio vietoje. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

21. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022).

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

22. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai sprendė priežastinio ryšio klausimą esant situacijai, kai motociklo vairuotoja viršijo leistiną greitį. Kasatoriaus nuomone, motociklo vairuotojos E. V.-P. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė, dėsninga padarinių kilimo sąlyga.

23. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nurodyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 157 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

24. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

25. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-373-976/2018, 2K-18-976/2021 ir kt.). Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-97-976/2020 ir kt.).

26. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-26-648/2019, 2K-18-976-2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Dėl to A. S. kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais ir remiantis šioje byloje nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

27. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai du eismo dalyviai, t. y. nukentėjusioji E. V.-P. ir nuteistasis A. S., pažeidė Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu vairuodamas automobilį A. S. pažeidė KET 9, 101, 157 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes sankryžoje, prieš sukdamas į kairę pusę, neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio motociklo, kurį vairavo E. V.-P., ir susidūrė su jos motociklu, o susidūrimo metu pabirus nuolaužoms ir nuolaužai atsiradus po paskui E. V.-P. važiuojančio R. P. motociklo priekiniu ratu, pastarasis motociklo nesuvaldė ir nugriuvo. Šio eismo įvykio metu E. V.-P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kito motociklo vairuotojui R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo tarpu E. V.-P., važiuodama motociklu, pažeidė KET 129, 131.1 punktų reikalavimus, nes važiavo viršydama leistiną greitį.

28. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė būtent eismo įvykio mechanizmui, priežastiniam ryšiui tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados (ekspertizės aktai) – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija.

29. Šioje byloje yra pateikti ekspertizės aktai, atsakantys į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-1037 (19) nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė vairuotojo A. S. veiksmai, nes sankryžoje, važiuodamas kairio posūkio kreive, jis nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Honda“, valst. (duomenys neskelbtini), dėl to su juo susidūrė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 19 d. ekspertizės akte Nr. 11K-39(21), 11K-143(21) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio vairuotojo A. S. veiksmai, nes sankryžoje atlikdamas posūkio ar apsisukimo į kairę manevrą jis nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui. Nurodyta ir tai, kad tikėtina, jog techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir motociklo vairuotojos E. V.-P. veiksmai, nes ji važiavo ne mažesniu nei 104,7 km/h greičiu (viršydama didžiausią leistiną 90 km/h greitį), prieš pravažiuodama gyvenvietės kelio ženklą – ne mažesniu nei 79,5 km/h greičiu, o prieš pat susidūrimą – ne mažesniu nei 70,8 km/h greičiu, nors didžiausias leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h, dėl to ji palengva nemažino važiavimo greičio, prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jos vairuojamo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias ekspertų išvadas kartu su kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, padarė išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo A. S. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes atlikdamas sankryžoje manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido tiesiai važiuojančių motociklų, kurie turėjo pirmumo teisę. Nors motociklo vairuotojos E. V.-P. padaryti KET 129, 131.1 punktų reikalavimų pažeidimai (dėl kurių ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir nubausta 6 Eur bauda) ir susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (eismo įvykiu, dėl kurio pačiai nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. P. nežymiai sutrikdyta sveikata), tačiau jos veiksmai (t. y. viršytas leistinas greitis) vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas A. S. būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią priešinga kryptimi važiuojantiems motociklams, kuriuos objektyviai jis turėjo galimybę matyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad padariniai kilo dėl pačios nukentėjusiosios elgesio, konstatavo, kad KET 9, 101, 157 punktų reikalavimus pažeidė nuteistasis A. S., o šių reikalavimų pažeidimai lėmė kilusius padarinius – nukentėjusiosios E. V.-P. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiojo R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

31. Kasacinės instancijos teismas pritaria tokiam bylos aplinkybių vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje buvo išanalizuoti ir teisiškai įvertinti eismo dalyvių, t. y. tiek A. S., tiek E. V.-P., veiksmai, prieštaraujantys Kelių eismo taisyklių reikalavimams, atskleistas jų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, taip pat išanalizuotas įvykio mechanizmas ir galimybės esamoje situacijoje automobilio vairuotojui išvengti susidūrimo su motociklu, o šio teismo padarytos išvados dėl pripažintų įrodytomis faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo A. S. kaltės nuosprendyje išsamiai motyvuotos. Pažymėtina, kad A. S. pripažinimas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį grindžiamas tais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, būtent KET 9, 101, 157 punktais. Teisėjų kolegija nesutikti su padarytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo, o iš naujo vertinti bylos aplinkybes, ekspertų išvadas ir kitus duomenis, kaip minėta, nėra kasacinės instancijos teismo dalykas.

32. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis atsakingas ir už R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatos, priešingai nei ANK 423 straipsnio nuostatos, neįtvirtina atsakomybės už KET reikalavimų pažeidimus, dėl kurių nežymiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nereti atvejai, kai vieno eismo įvykio metu keletui nukentėjusiųjų padaromi skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymai, kurie gali būti nustatyti skirtingose BK 281 straipsnio dalyse. Tokiu atveju, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse nustatytus padarinius, pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles inkriminuotina tik ta BK 281 straipsnio dalis, kuri nustato atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, be padarinių, nustatytų BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse, dažnai sukeliami ir kiti padariniai, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas (ANK 423 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiais atvejais kvalifikuojant veiką taip pat vadovaujamasi taisykle, kad sunkiausi padariniai, už kuriuos nustatyta baudžiamoji atsakomybė, apima lengvesnius (šiuo nagrinėjamu atveju nustatytą nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą), nepaisant to, jog pastarieji patys savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstamo eismo įvykio skirtingos pasekmės nukentėjusiesiems buvo sukeltos viena ir ta pačia veika. Todėl nors eismo įvykio metu R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau A. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas