Teismingumo byla Nr. T-28/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04705-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, teisme atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, uždarajai akcinei bendrovei „Lexnet“, tretysis suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B., dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lexnet“, t. y. Infolex savininkės ir administracijos solidariai 10 000 Eur dydžio ieškovei padarytos neturtinės žalos kompensacijos atlyginimą bei priteisti jos naudai 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) regreso teise atitinkamai dėl priteistų sumų nukreipti į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką M. B.; 3) priteisti ieškovės naudai iš abiejų atsakovų solidariai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jos naudai 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 straipsniai, 25 straipsnio 1 dalis, 29, 30, 33, 109 straipsniai, 110 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Žmogaus teisių chartija, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis, 2.36 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.271, 6.872 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); kt.).
Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO viešo sprendimo paieškoje aptikta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023, kurios 13 punkte nebuvo nuasmeninti ieškovės vardas ir pavardė. Taip buvo pažeisti asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai ir juose įtvirtinti reikalavimai asmens duomenų apsaugai.
Minėta nenuasmeninta nutartis buvo perkelta bei paviešinta taip pat ir kitoje viešoje erdvėje, t. y. Infolex sistemoje, kurios savininkė ir administratorė yra UAB „Lexnet“.
Ieškinyje pateikiami argumentai, be kita ko, susiję su ieškovės patirta neturtine žala ir jos dydžiu, atsakovų atsakomybe ir jos sąlygomis, atitinkamu teisiniu reguliavimu (be kita ko, įtvirtintu CK 6.271 straipsnyje), nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teigia patyrusi neturtinę žalą dėl pažeistos teisės į asmens duomenų apsaugą, t. y. viešai paskelbus netinkamai nuasmenintą teismo procesinį sprendimą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pagal teismų vidinio administravimo aktus galutinių teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo funkcijos yra priskiriamos teisėjų padėjėjams (o ne teisėjams), suabejojo, ar teismo procesinių sprendimų nuasmeninimas (kuris nėra teisėjo procesinis veiksmas nagrinėjamoje byloje) turėtų būti priskiriamas prie teisėjo vykdomos pagrindinės funkcijos – teisingumo, nagrinėjant bylas, ar – prie teismo, kaip institucijos vykdomos viešojo administravimo funkcijos, teisėjų padėjėjams dirbant su bylos duomenų patalpinimu (nuasmeninimu) teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Kaip pažymi teismas, ieškinyje dominuojantis teisinis santykis yra tarp ieškovės ir valstybės dėl netinkamai nuasmeninto teismo procesinio sprendimo paviešinimo teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Teismui kilo abejonė dėl šios bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams (tuo atveju, jeigu procesinių sprendimų nuasmeninimas patenka į teisėjo teisingumo vykdymo funkcijos turinį) ar administraciniams teismams (tuo atveju, jeigu procesinių sprendimų nuasmeninimas nepatenka į teisėjo teisingumo vykdymo funkcijos turinį).
Remiantis šiais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į CK 6.271, 6.272 straipsniuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 18 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Pagal bendrąją taisyklę, bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).
Kitoje teisės normoje (CK 6.272 straipsnis), kurios pagrindu kylantys ginčai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra priskiriami bendrosios kompetencijos teismui, yra įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis); žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis); be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis); jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (4 dalis).
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti /.../ Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu /.../.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnio „Viešumas“ 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. Teismų įstatymo 39 straipsnio „Teismų sprendimų oficialus skelbimas“ 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) buvo patvirtinta „Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Tvarka). Ši Tvarka buvo patvirtinta vadovaujantis Teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, atsižvelgiant į Teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnį, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Tvarkos 13 punkte nustatyta, jog, kai viešai skelbtinuose teismų procesiniuose sprendimuose ir teisėjų drausmės bylose priimtuose sprendimuose yra viešai neskelbtinų duomenų, parengiamos viešai skelbtinos šių sprendimų versijos, iš kurių yra pašalinami visi viešai neskelbtini duomenys. Aptariamosios Tvarkos 15 punkte, be kita ko, nustatyta, kad viešai skelbtinas „nuasmenintas“ teismų procesinių sprendimų versijas (Office Open XML dokumentų teksto (rinkmenos plėtinys docx) formatu) parengia, į LITEKO įsega ir paskelbia teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgalioti teismų tarnautojai (darbuotojai) arba teisėjai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai teismo procesinis sprendimas įsiteisėja.
Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos medžiagos, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. kovo 13 d. nutartimi buvo netenkintas ieškovės prašymas perduoti atitinkamos civilinės bylos nagrinėjimą kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nuasmenintų teismų procesinių sprendimų viešinimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra prilyginamas teisėjo ar teismo veiksmams nagrinėjant civilinę bylą, t. y. nėra susijęs su teisingumo vykdymo funkcija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Taigi ir ginčai dėl žalos atlyginimo paviešinus netinkamai (nepilnai) nuasmenintą teismo procesinį sprendimą, nepriskirtini bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai.
Nors neturtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti (solidariai) ir iš kito, t. y. privataus subjekto (UAB „Lexnet“), nenuasmenintą nutartį perkeliant ir paviešinant Infolex sistemoje, tai per se (lot. savaime) nelemia keliamo ginčo rūšinio teismingumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis).
Ieškovės ieškinys perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, teisme atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, uždarajai akcinei bendrovei „Lexnet“, tretysis suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B., dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
