Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2157

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 25 d. paduotu pareiškėjo A. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Kasaciniu skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Paaiškėjus esminei aplinkybei, kad ieškovas Rolandas Dromantas jokių nuostolių dėl preliminariosios sutarties pažeidimo nepatyrė, civilinėje byloje įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo Arvydo Čėsnos priteistos 0,5 mln. Eur netesybos (bauda), negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu, todėl civilinė byla turi būti atnaujinta ir netesybų priteisimo bei jų dydžio klausimas išspręstas iš naujo.

2. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatuota, kad kitoje byloje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021 dėl nuostolių atlyginimo šio teismo padaryta išvada, jog dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ieškovas iš viso nepatyrė jokių nuostolių, nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė esamoje civilinėje byloje, kadangi esamoje civilinėje byloje ir kitoje byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškinio pagrindas ir dalykas buvo skirtingi, t. y. civilinėje byloje nebuvo prašoma nuostolių atlyginimo, o tik netesybų, kurių dydžio nereikia įrodinėti, priteisimo. Toks Kauno apygardos teismo nutartyje pateiktas įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje apibūdinimas neatitinka įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo dalykas yra faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Taigi, įrodinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant ne tik į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, bet ir į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Be to, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021 (nutarties 49 punktas) nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė nuostolių ir netesybų santykio.

3. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl faktinės aplinkybės naujumo požymio, t. y. subjektyviojo ir objektyviojo sužinojimo apie faktinę aplinkybę kriterijaus; skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl faktinės aplinkybės specifikos (t. y. kad ieškovas jokių nuostolių nepatyrė) šios aplinkybės įrodinėjimas apsunkintas; teismai nelaikė, kad esminė bylai aplinkybė gali būti nustatyta kitoje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Tačiau sprendžiant netesybų mažinimo iki protingo dydžio klausimą būtent ieškovas (o ne atsakovas) turi pareigą įrodyti savo patirtus nuostolius. Paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, teismai turėjo spręsti dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės esminės reikšmės civilinei bylai, todėl teismai nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė