Baudžiamoji byla Nr. 2K-635 / 2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui J. Lauciui,
gynėjui V. Kupcikevičiui,
nuteistajam A. Ž.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nuosprendis, kuriuo A. Ž. apeliacinis skundas atmestas, o Lietuvos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo A. Ž. atžvilgiu dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo iš dalies patenkintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas. A. Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (6250 Lt) bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos jungtinio Saločių – Grenctalės pasienio kontrolės punkto sargybų būrio pasieniečiu, tyčia piktnaudžiaudamas VSAT valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi priešingais Valstybės sienos apsaugos tarnybai interesais, dirbdamas jungtinio Saločių – Grenctalės pasienio kontrolės punkto darbo vietoje US2, sargyboje Nr. 2 vykdydamas užduotį,,Sargybinis prie išleidžiamojo užtvaro“, turėdamas pareigą paskutinį kartą atlikti kertančių valstybinę sieną ir įvažiuojančių į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininių automobilių ir juos vairavusių asmenų pasienio tikrinimą, būdamas atsakingas už kontrolinių talonų iš kertančių valstybinę sieną asmenų paėmimą, pažeisdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (2000 spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII – 1996 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reglamentuojančius VSAT valstybės tarnautojų veiksmus, saugant valstybės sieną bei atliekant kertančių valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių pasienio tikrinimą, reikalavimus, 2001 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintų,,Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ 12.1, 12.9 punktus, reglamentuojančius VSAT valstybės tarnautojo veiksmus, atliekant kertančių valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių pasienio tikrinimą, reikalavimus, 1998 m. liepos 14 d. Bauskės muitinės bei pasienio tarnybos ir Lietuvos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybos susitikimo protokolu patvirtintos,,Kontrolinio talono naudojimo Saločių – Grenctalės poste“ tvarkos 2.5 punkto, reglamentuojančio Saločių išleidžiant iš posto teritorijos su kontroliniu talonu vykstančią transporto priemonę, reikalavimus, 1999 m. gruodžio 28 d. patvirtintos,,Saločių – Grenctalės Jungtinio sienos perėjimo punkto technologinės bendro darbo schemos“ 7.11 punktą, reglamentuojanti VSAT valstybės tarnautojų veiksmus, atliekant įvažiuojančio į Lietuvos Respubliką krovininio transporto tikrinimą, reikalavimus, 2002 m. vasario 1 d. Šiaulių rinktinės vado – vyriausiojo komisaro patvirtintos,,Saločių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos“ 5, 6 punktus, reglamentuojančius VSAT valstybės tarnautojų veiksmus, atliekant per Saločių punktą krovinį gabenančių transporto priemonių įleidimą, kontrolinių talonų joms išdavimą, spaudų dėjimą, išleidimą iš posto bei atliekant pasienio tikrinimą, reikalavimus, 2002 m. vasario 1 d. Pasvalio užkardos vado vyresniojo inspektoriaus patvirtintos,,Pareigūnų, vykdančių užduotį,,Sargybinis prie išleidžiamojo užtvaro“ Saločių PKP darbo instrukcijos (priedas 2 – 6) 2 dalies 8, 8.1, 8.2, 8.3, 8.4 punktus, reglamentuojančius šią užduotį vykdančio pasieniečio atliekamos pasienio tikrinimo ir kontrolinių talonų surinkimo tvarką, reikalavimus, 2002 m. liepos 5 d., tarp 20 val. 50 min. – 21 val., tyčia neatlikęs privalomo krovininių automobilių pasienio tikrinimo, pakeldamas išleidžiamąjį į Lietuvos Respubliką kelio užtvarą, leido įvažiuoti į Lietuvos Respubliką V. R. vairuojamam krovininiam automobiliui,,Skania R124LB“, (duomenys neskelbtini) su priekaba,,OPAZ 18“ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gabenama 15 600 000 vienetų 1 248 000 Lt vertės Didžiojoje Britanijoje pagamintų cigarečių,,Soveregin classic“ bei tarp 21 val. 20 min. – 21 val. 30 min., - M. R. vairuojamą krovininį automobilį,,Skania R124LB“, (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gabenama 35 010 000 vienetų 1 200 800 Lt vertės Didžiojoje Britanijoje pagamintų cigarečių,,Soveregin classic“, o gautus iš V. ir M. R. kontrolinius talonus sunaikino. Dėl tokių A. Ž. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliktų veiksmų didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė, nes jais buvo diskredituotas VSAT institucijos valstybės tarnautojo vardas, pažemintas Lietuvos Respublikos valstybės autoritetas, nebuvo užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos interesai ir tuo buvo sudarytos sąlygos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai įvežti 30 610 000 vienetų 2 448 800 Lt vertės cigarečių,,Soveregin classic“ kontrabandinį krovinį.
Kasaciniame skunde kasatorius prašo abiejų instancijų teismų sprendimus panaikinti, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nuosprendis gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, kai jis surašytas laikantis baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Sutinkami su BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Senato nutarime Nr. 40,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ yra nurodęs, kad tuomet, kai Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicija blanketinė, nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nuosprendyje nurodomas jo straipsnis, dalis, punktas, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę (nutarimo 3.1.2. punktas). Jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti šeši įstatymai ir kitokie teisės aktai, kuriuos jis neva pažeidęs. Labai glaustai, bendrais teiginiais nurodyti šių norminių aktų reikalavimai, tačiau visiškai nenurodoma kaip, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė jam inkriminuotus konkrečių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Nuosprendžiuose teigiama, kad jis privalėjo išsaugoti kontrolinius įvažiuojančių transporto priemonių talonus. Jokiame teisės akte nėra numatyta konkreti pareiga tokį taloną išsaugoti, todėl nenustačius tvarkos, kaip talonai turėjo būti saugomi, talonai ir nebuvo išsaugoti. Dėl to teismų išvados, kad talonai nebuvo surasti, kadangi juos neva sunaikino jis, nėra pakankamai pagrįstos. Nėra nustatyta, kad talonus tikrai sunaikino jis ir jei taip - kokiu būdu tai padarė, nes sunaikinimo būdas jam neinkriminuotas. Nepagrįsta teismų išvada, kad jo veiksmai sudarė sąlygas į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai įvežti kontrabandinį krovinį. Galima daryti prielaidą, kad tokie veiksmai galėjo apsunkinti kontrabandos tyrimą, tačiau tokia aplinkybė jam nebuvo inkriminuota. Apeliaciniu skundu ginčijo ir tą aplinkybę, ar jis yra tinkamas pareiginio nusikaltimo subjektas. Įvykio metu buvo ką tik pradėjęs dirbti VSAT tarnybos pasieniečiu, jam nebuvo išduotas tarnybinis pažymėjimas, asmens numeris, nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymu, todėl negalėjo efektyviai dirbti ir netgi negalėjo būti paskirtas dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje.
Apeliacinės instancijos teismas formaliai atkartojęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, bet nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes suvaržė įstatymų garantuotą kaltinamojo teisę, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo A. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, apibūdinanti pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir sudaranti pagrindą tokią veiką kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.
Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nors jis nėra šio pareiginio nusikaltimo subjektas. Įvykio metu jis buvo ką tik pradėjęs dirbti VSAT tarnybos pasieniečiu, jam nebuvo išduotas tarnybinis pažymėjimas, asmens numeris, jis nebuvo supažindintas su pareigybės aprašymu, todėl negalėjo žinoti visų jo funkcijų
BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2000 m. spalio 16 d. įstatymą,,tarnybos pareigūnas yra priimtas statutiniu valstybės tarnautoju“ ir,,turintis viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. turi teisę duoti privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus kitiems fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių“ (įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Ž. pagal VSAT Šiaulių rinktinės vado įsakymą, 2002 m. balandžio 3 d. paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Sargybų būrio pasieniečiu (T. 3., b. l. 95). Kolegijos nuomone, A. Ž., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, suprato jo kompetencijai priskirtų pareigų pobūdį ir vykdė jam pavestas darbines funkcijas, už tai gaudamas atlyginimą iš valstybės biudžeto, todėl jis yra pareiginio nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje subjektas.
Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla jei veika padaroma tiesiogine tyčia. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad A. Ž. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine konkretizuota tyčia. Jis, sutikdamas įvykdyti ir įvykdydamas aiškiai neteisėtą R. V. reikalavimą – be patikrinimo išleisti iš pasienio kontrolės punkto automobilius ir sunaikinti jų kontrolinius talonus, akivaizdžiai pažeidė jo tarnybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas labai didelės vertės kontrabandos krovinys.
BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimu viršijimo turi būti padaroma didelė žala valstybei, tarptautinei viešai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Teismų praktikoje turtiniai nuostoliai, kurie viršija 250 MGL dydžio sumą, paprastai pripažįstami didele žala. Fizinė žala – tai mirties atvejai ir įvairaus laipsnio kūno sužalojimai bei apsinuodijimai ir kt. Kartu su fizine, turtine žala paprastai yra padaroma ir neturtinio pobūdžio žala – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino atsiradusius padarinius ir todėl pagrįstai konstatavo, kad A. Ž. savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei, tyčia pažemindamas ir diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, pasienio tarnybos autoritetą.
Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog A. Ž. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra teisinga ir pagrįsta įrodymais, kurie buvo ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų esminių pažeidimų
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. nutarimo Nr. 53,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžių teisėtumą ar pagrįstumą neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir
nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas išnagrinėtas laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų ir šio teismo teisėjų kolegija nutartyje pateikė motyvuotas išvadas dėl jo apeliacinio skundo esmės, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Benediktas Stakauskas
Jonas Algirdas Riepšas
Viktoras Aidukas
