R. B. pagal BK 281 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-666/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.25.3.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui D. Miliūtei,

gynėjai advokatei S. Radionovai,

nuteistajam R. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 13 d., apie 18val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje Eišiškių plento link vairavo UAB „Vilniaus tranzitas“ priklausantį krovininį automobilį Renault Midlum (duomenys neskelbtini) bei, ties 18-ju namu važiuodamas antrąja eismo juosta, nesilaikė saugaus atstumo, todėl nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį J. A. vairuotą automobilį Audi 100 (duomenys neskelbtini). Taip R. B. pažeidė KET 171 ir 172 punktus, reikalaujančius iš vairuotojo, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, bei palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Be to, siekdamas išvengti susidūrimo, R. B. saugiai neapvažiavo kliūties, o išvažiavo į ištisine linija atskirtą priešpriešinę eismo juostą, to pasekoje susidūrė su priešinga kryptimi – link miesto centro antrąja eismo juosta važiavusiu E. S. vairuotu automobiliu Audi 100 (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. B. pažeidė KET 161 punktą, draudžiantį kirsti ištisinę ženklinimo liniją, ir 164 punktą, įpareigojantį vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. R. B. minėtų KET reikalavimų pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu autoįvykiu. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Audi 100 (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir keleiviai: E. S. ir E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, K. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, D. S., K. J., D. J. ir V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis R. B. kasaciniame skunde prašo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl kasatoriaus ir E. S. automobilių susidūrimo priežasties. Iš bylos medžiagos matyti, kad susidūrimas įvyko dėl to, jog J. A. vairuojamas automobilis, nerodydamas kairiojo posūkio, prieš pat sunkvežimį įvažiavo į antrąją eismo juostą, dėl to kasatorius buvo priverstas staigiai stabdyti, o kadangi kelio danga buvo slidi, automobilis prarado stabilumą, tapo nevaldomas ir išslydo į priešingą eismo juostą, kur įvyko susidūrimas su E. S. vairuojamu automobiliu. Taigi, dėl šio susidūrimo yra kaltas J. A., o ne kasatorius. Kasatoriaus tvirtinimu, jis yra profesionalus vairuotojas, turintis didelį darbo stažą, automobilis buvo techniškai tvarkingas, greičio jis neviršijo, jokių kliūčių prieš jį nebuvo. J. A. manevras buvo staigus ir netikėtas, atliktas grubiai pažeidžiant KET 145 punkto reikalavimus, todėl kasatorius jo negalėjo numatyti ir negali būti atsakingas už dėl to kilusius padarinius. Kasatoriaus duotus parodymus patvirtina liudytojo V. G. parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas išvis nevertino, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino kritiškai, teigdamas, jog liudytojas negalėjo matyti prieš sunkvežimį susidariusios situacijos. Tačiau tai tėra spėjimas. Teismas neturėjo besąlygiškai remtis autotechninės ekspertizės išvada, kadangi ji atlikta vienašališkai, neatsižvelgiant į kasatoriaus bei liudytojo V. G. parodymus, be to, ja nustatytas, paties eksperto teigimu, tik tikėtinas šio autoįvykio mechanizmas. Remiantis BPK 301 straipsnio nuostatomis, nuosprendis negali būti grindžiamas vien nukentėjusiųjų parodymais, o juo labiau – spėlionėmis ir prielaidomis, kad autoįvykio mechanizmas galėjo būti vienoks arba kitoks. Teismai nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes tyrė ir vertino vien kaltinančius duomenis, o į teisinančius, t. y. kasatoriaus ir V. G. parodymus, kurie paneigia J. A. parodymus, nekreipė dėmesio. Teismai turėjo vertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tik tada daryti išvadas, o to nepadaręs, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 20 straipsnis), sukliudžiusį byloje priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Skundas atmestinas.

Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie paremti nuteistojo paaiškinimu ir jo gynybine pozicija apie autoįvykio aplinkybes, taip pat ir liudytojo V. G. parodymais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė autoįvykio aplinkybes, aiškinosi R. B. versijos pagrįstumą, tuo tikslu buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Teismai patikrino bylos duomenų patikimumą, remdamiesi automobilių padėtimi, užfiksuota po autoįvykio, ant kelio dangos išlikusiais pėdsakais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apie automobilio „Renault Midlum“ manevrą, autoįvykio mechanizmu, nustatytu eismo įvykio ekspertize. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino liudytojo V. G. parodymų, nes šio liudytojo parodymai ne tik aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tačiau ir pateikti argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismas abejoja jų patikimumu bei jais nesiremia. Be pagrindo kasaciniame skunde tvirtinama, kad teismas besąlygiškai rėmėsi eismo įvykio ekspertizės išvada. Autoįvykių bylose eismo įvykio ekspertizė yra labai reikšmingas įrodymas, nustatant autoįvykio mechanizmą, nes ją atlieka asmenys, turintys specialias žinias ir patyrimą sprendžiant šiuos klausimus, yra naudojamos pažangios technologijos ir mokslinės metodikos. Apeliacinės instancijos teismas ekspertizės išvadai nesuteikė prioriteto prieš kitus įrodymus ir rėmėsi tiek, kiek ji atitiko kitų bylos įrodymų patvirtinamas aplinkybes. Neteisingai kasaciniame skunde aiškinamos BPK 301 straipsnio nuostatos, teigiant, jog nuosprendis negali būti grindžiamas vien nukentėjusiųjų parodymais, kadangi BPK 301 straipsnio 2 dalis šį reikalavimą nustato nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymams. Visuma bylos duomenų – autoįvykio schema, eismo įvykio ekspertizės aktas, liudytojų J. A., V. V. parodymai – sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį, jog autoįvykio kaltininkas buvo R. B. Liudytojo V. G. ir R. B. parodymus teismai taip pat ištyrė ir argumentuotai atmetė. Todėl įstatymo taikymo aspektu bylos duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20, 301 straipsnių nuostatų. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

R. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Josifas Tomaševičius

Alvydas Pikelis