Baudžiamoji byla Nr. 2K-687/2006
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.5; 2.1.6.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo N. M. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. B., jis kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
N. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 26 d., apie 1.30 val., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su J. B., spyręs du kartus ir tris kartus sudavęs kumščiu A. G. į krūtinę ir šoną; J. B. ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu sudavęs šiam į krūtinę ir galvą, tempė A. G. iš laiptinės į lauką, po to J. B. sudavė nukentėjusiajam į galvą su strypu, taip A. G. nežymiai sutrikdžius sveikatą ir atėmus galimybę priešintis buvo užvaldyti nukentėjusiojo buto raktas, laikrodis, aplankas su jame buvusiais 30 Lt ir traktorininko pažymėjimu.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartį, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, nes konflikto su A. G., prasidėjusio bute, tęsinys vyko laiptinėje, t. y. viešoje vietoje. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bute A. G. mušė R. G., dėl to ši laiptinėje jį pastūmė. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo pagrobti nukentėjusiojo daiktai, nes jie buvo rasti M. bute, kur vyko išgertuvės. Kasatorius nurodo, kad pakišti tų daiktų jis pats negalėjo, nes tuo metu buvo suimtas. Kasatorius mano, kad nukentėjusysis juos apkaltino plėšimu, siekdamas pats išvengti atsakomybės, nes jis priekabiavo prie R. G. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad grindžiant jo kaltę buvo remiamasi viena citata iš jo laiško, siųsto motinai, nepagrįstai neįsigilinus į visą laiško turinį.
Nuteistojo N. M. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo N. M. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus teiginys, kad jis nukentėjusiajam priklausančio turto neužvaldė, tik prisidėjo prie smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – laiptinėje ir dėl to jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis), o ne plėšimas, nepagrįstas. Kasatorius iš esmės ginčija teismo išvadą dėl jo padaryto nukentėjusiajam turto užvaldymo, teigdamas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo dingę daiktai buvo rasti M. bute, kurių jis pats negalėjo ten jų padėti, nes buvo suimtas.
Nuteistojo kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas kasaciniam teismui daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs nukentėjusiojo A. G. viso bylos tyrimo metu duotus parodymus, sprendė, kad jo parodymai yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo. Nukentėjusysis parodė, kad jam, R. G., J. B., N. M. ir A. M. begeriant alkoholį pastarojo bute, kilo konfliktas tarp jo ir R. G. Kambaryje N. M. ir J. B. pradėjus jį mušti, pabėgo į laiptinę, tačiau pastarieji jį pasivijo laiptų aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukšto (R. G. konflikto metu laiptinėje nebuvo) ir ėmė stumdyti, mušti, jis ištrūkęs užbėgo į trečiąjį aukštą, tačiau netrukus pribėgo N. M. su J. B. ir pastarasis toliau jį mušė, o kai jis nugriuvo, kažkuris iš jų pasakė „iškraustom kišenes“. Gerai prisimena kad N. M. iš marškinių kišenės ištraukė aplanką su traktorininko teisėmis, kur buvo 30 Lt, o J. B. iš sportinių kelnių kišenės paėmė laikrodį su nutrūkusia apyranke ir raktą nuo buto. Nukentėjusiojo teigimu, jis po 20 min. laiptinėje sutiko policininkus, kuriems pasakė, kad yra sumuštas ir apiplėštas, pas A. M. į butą po to nebuvo užėjęs, iš karto po įvykio ėjo namo. Teismas, sugretinęs šiuos nukentėjusiojo parodymus su policijos pareigūnų V. B. ir V. J. parodymais, pagal kuriuos iš karto po įvykio jiems nukentėjusysis nurodė, kad buvo sumuštas ir apiplėštas, taip pat N. M. parodymus akistatos su A. G. metu, kuriuose N. M. pripažino naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė A. G., be to, patvirtino matęs nukentėjusiojo marškinių kišenėje rudos spalvos aplankalą, sprendė, kad N. M. ir J. B. smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. G. ir daiktų iš jo pagrobimo faktas įrodytas. Teismas šiais duomenimis paneigė ir teisiamojo N. M. iškeltą versiją, kad A. G. dėl girtumo aplanką su dokumentu ir pinigais, buto raktą ir laikrodį galėjo palikti M. bute, akcentuodamas tai, kad apie tai, jog buvo apiplėštas ir buvo pagrobti dokumentai su pinigais, nukentėjusysis pasakė iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. B. ir J. J., be to, tai, kad laiptinėje A. G. marškinių kišenėje turėjo rudos spalvos aplankalą, patvirtino ir pats N. M. akistatos su A. G. metu. Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. G. iš karto po pokalbio su policijos pareigūnais į M. butą neužėjo, parėjęs namo žmonai papasakojo, kad jį sumušė N. M. su J. B., ištraukė traktorininko pažymėjimą, raktą, laikrodį ir pinigus. Bylos duomenimis, tuoj po nukentėjusiojo sumušimo N. M. ir J. B. išėjo į savo namus, o sulaikyti buvo tik kitą dieną, taigi disponuoti pagrobtais daiktais galėjo savo nuožiūra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė, kad dalies daiktų – traktorininko pažymėjimo ir rakto – atsiradimas po kažkiek tai laiko M. bute, nepaneigia kasatoriaus dalyvavimo apiplėšiant A. G.
Kasatoriaus skundo argumentas, kad teismas, grįsdamas jo kaltę, be pagrindo rėmėsi jo motinai iš įkalinimo vietos rašyto laiško citata, neva visiškai neįsigilinus į visą laiško turinį, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teisme N. M. apklaustas kaip kaltinamasis. nepripažino panaudojęs smurtą užvaldant A. G. turtą. Ikiteisminio tyrimo metu N. M. iš pradžių pripažino savo ir J. B. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį (2005 m. rugsėjo 27 d. įtariamojo apklausos ir 2005 m. spalio 6 d. akistatos su A. G. protokolai), o vėliau – 2005 m. lapkričio 9 d. ėmė neigti prieš tai duotus parodymus. Nusikalimo bendrininkas J. B. neigė savo kaltę nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Kratos metu iš N. M. namų buvo paimti laiškai, kurių vienas apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (2005 m. lapkričio 16 d. objektų tyrimo protokolas), nes laiške buvo reikšmingos bylai informacijos. Šio protokolo duomenimis, laiške, parašytame motinai 2005 m. lapkričio 7 d., yra sakinys: „Su J. kalbėjau, tai abu skirtingai prirašėme, tai reiks keisti parodymus“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas įvertino šią laiško frazę pagal N. M. parodymų, duotų 2005 m. rugsėjo 27 d., spalio 6 d. ir 2005 m. lapkričio 9 d. kontekstą, ir sprendė, kad N. M. parodymai yra nepatikimi. Taigi ši frazė buvo reikšminga vertinant kasatoriaus parodymų prieštaringumą, ja nebuvo remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Pažymėtina, kad kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog N. M., veikdamas bendrininkų grupe su J. B., daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, panaudojęs fizinį smurtą ir taip atėmęs A. G. galimybę priešintis, užvaldė nukentėjusiajam priklausančius daiktus (raktą, laikrodį, aplanką su jame buvusiu traktorininko pažymėjimu ir 30 Lt), grindė įrodymais, įvertintais pagal savo vidinį įsitikinimu, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nutartimi pasisakė dėl visų skundo argumentų, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Rimantas Baumilas
Lidija Liucija Žilienė
