Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams

Baudžiamoji byla Nr. 2K–665/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.7.4.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

nuteistajam V. T.,

nuteistojo gynėjui advokatui R. Girdziušui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas S. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria V. T. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, V. T. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis daryti sunkų nusikaltimą, šie du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2004 m. liepos 26 d., apie 13 val., sporto klubo salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sugavo nukentėjusįjį A. B. bei, panaudodami psichinę bei fizinę prievartą, nuvedė jį į šalia esantį persirengimo kambarį, pranešė apie tai telefonu V. T. ir laukė, kol jis atvyks; apie 13.44 val. atvykus V. T., šis, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas jį, t. y. suduodamas rankos plaštaka du smūgius nukentėjusiajam A. B. į veidą, reikalavo perduoti turtą ir užvaldė nukentėjusiojo A. B. turtą: 3400 Lt ir 20 000 Lt vertės automobilį „VW Polo“ (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie pastato (duomenys neskelbtini), ir, naudodamas psichinę prievartą, atvirai reikalavo iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti 10 000 eurų, žadėdamas po to grąžinti A. B. automobilį.

Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu V. T. veiksmus perkvalifikavo iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad nukentėjusįjį A. B. ir nuteistąjį V. T. siejo ankstesni turtiniai santykiai – verslas, į kurį nuteistasis V. T., skolindamas nukentėjusiajam pinigus, investavo lėšas. Teismas pripažino, kad V. T., spręsdamas šiuos turtinius santykius, pasirinko neteisėtą būdą, ir nustatė, kad V. T., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą teisę – reikalavo skolos grąžinimo ir padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms – paėmė nukentėjusiojo automobilį kaip garantiją skolai grąžinti. Tuo pačiu teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo automobilį tiesiogiai paėmė V. T., tačiau nuteistasis pritarė tam ir žinojo, jog automobilis yra jo reikalavimo grąžinti skolą garantija.

Kasaciniame skunde nuteistasis V. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis dėl jo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintus principus, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kasatorius padarė nusikaltimą, už kurį jis nuteistas. Kasatoriaus nuomone, teismo procesinis dokumentas nelabai derinasi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatomis, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamųjų struktūrai ir turiniui, jog nuosprendis laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, ir tai, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bei patikrinti teismo posėdyje, o įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Be to, skunde nurodoma, kad teismas nedetalizavo, kokiais veiksmais ir kokio pobūdžio žala padaryta, kuo pasireiškia didelė žala nukentėjusiojo teisėms. Teisinė kategorija didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams yra platesnė nei didelė turtinė žala ir apie tokios žalos mastą sprendžiama atsižvelgiant ne tik į padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į pažeistų asmens teisėtų interesų svarbą, pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes. Kasatorius tvirtina, kad A. B. nuosavybės teisės nebuvo pažeistos, nes nukentėjusysis pats pasiūlė palikti savo automobilį automobilių saugojimo aikštelėje ir galėjo jį bet kada pasiimti, kadangi rakteliai buvo palikti sargų poste, kur dirbo ir nukentėjusiojo brolis. Nukentėjusiojo pasiūlytas prievolės įvykdymo užtikrinimas neprieštaravo civilinių įstatymų nuostatoms ir pats nukentėjusysis pasirinko tokį atsiskaitymo su kreditoriais užtikrinimo būdą. Ir reikalavimas grąžinti skolą, ir skolos grąžinimo užtikrinimas atitiko įstatymus.

Nuteistojo V. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo

BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos yra pamatinės Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos, kurių konkretus reglamentavimas ir taikymas baudžiamosiose bylose pasireiškia per šio kodekso specialiosios dalies straipsnius. BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintos normos tiesiogiai Baudžiamojo kodekso pažeidimams byloje netaikomos, o taikomos per kitus straipsnius.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Veika savavaldžiavimo atveju pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota, vykdymu. Kitas būtinasis savavaldžiavimo sudėties objektyvusis požymis yra pavojingi veikos padariniai – padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Žala gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, teisinė kategorija didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams yra platesnė nei kategorija didelė turtinė žala ir apie tokios žalos mastą sprendžiama atsižvelgiant ne tik į padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į pažeistų asmens teisėtų interesų svarbą, pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes.

Pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas V. T. veiksmus perkvalifikavo iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad V. T. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo ginčijamą teisę – reikalavo iš A. B. skolos gražinimo ir kaip garantiją skolai grąžinti paėmė nukentėjusiojo automobilį, taip padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms.

Kasaciniame skunde V. T. nesutinka su jam inkriminuotu didelės žalos požymiu ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nedetalizavo, kokiais veiksmais ir kokio pobūdžio žala padaryta, kuo pasireiškia didelė žala nukentėjusiojo teisėms. Šie nuteistojo argumentai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl V. T. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. B. patyrė didelę žalą nėra motyvuota byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kvalifikuodamas V. T. veiksmus kaip savavaldžiavimą, teismas nenurodė motyvų, kodėl jis laiko, kad V. T. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai sukėlė didelę žalą A. B. teisėms. Vien tik tos aplinkybės, kad iš nukentėjusiojo buvo paimtas automobilis, paminėjimas nepagrindžia didelės žalos požymio buvimo kaltininko veikoje. Kartu dėl šios priežasties negalima laikyti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kuri nustato teismo pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl žalos dydžio, atsižvelgdamas į V. T. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais sukeltų padarinių visumą, jų pobūdį ir reikšmę nukentėjusiojo A. B. teisėms.

Kitų BPK pažeidimų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio dokumento turiniu ir struktūra, neperžengdama kasacinio skundo ribų, kolegija nenustatė. Dėl likusių savavaldžiavimo veikos požymių (išskyrus didelės žalos požymį) teismas pateikė motyvuotas išvadas, kurių nepaneigia kasacinio skundo argumentai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (kurių kasatorius neginčija, tačiau nesutinka su jų vertinumu) teismas pagrįstai pripažino, jog tarp V. T. ir A. B. buvo turtiniai santykiai. Jie abu buvo ginčo dėl turtinių santykių subjektai. V. T., vykdydamas savo ginčijamą teisę reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą, pasirinko neteisėtą jos įvykdymo būdą. Jis savo teisę vykdė savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos: nuteistasis reikalavo iš A. B. skolos gražinimo kaip garantiją panaudodamas iš nukentėjusiojo neteisėtai paimtą automobilį. Nuteistasis pats tiesiogiai nepaėmė nukentėjusiojo automobilio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta, kad nuteistasis žinojo ir pritarė automobilio paėmimui, jo panaudojimui kaip reikalavimo gražinti jo skolą bei kitų sporto salėje buvusių ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų piniginių reikalavimų garantiją. O ta aplinkybė, kad nukentėjusysis pats pasiūlė savo automobilį kaip reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, nepaneigia V. T. veiksmų neteisėtumo, nes nukentėjusysis buvo privestas taip elgtis dėl sporto salėje buvusių asmenų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Pranas Kuconis

Vytautas Masiokas

Antanas Klimavičius