Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų

Civilinė byla Nr. e2S-91-565/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13837-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3.; 3.1.18.2.6.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. V. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas R. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės J. V. S. (toliau – ir atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos įstaigoje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių šias aplinkybes; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vienas kitam neteikia išlaikymo; 3) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytą turtą; 4) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytą turtą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. areštuoti (uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti): 561 vnt. 28,96 Eur nominaliosios vertės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas;

2.2. areštuoti (uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti): 350 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas;

2.3. areštuoti (uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti): 9 600 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas;

2.4. areštuoti (uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti): 123 275,00 Eur Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą;

2.5. be atskiro šią bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei balsuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime priimant bet kokius sprendimus, mažinančius UAB (duomenys neskelbtini) vertę, įskaitant, bet neapsiribojant balsuoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatytais klausimais;

2.6. be atskiro šią bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei balsuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime priimant bet kokius sprendimus, mažinančius UAB „(duomenys neskelbtini), vertę, įskaitant, bet neapsiribojant balsuoti ABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytais klausimais;

2.7. be atskiro šią bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei balsuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime priimant bet kokius sprendimus, mažinančius UAB (duomenys neskelbtini), vertę, įskaitant, bet neapsiribojant balsuoti ABĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytais klausimais;

2.8. be atskiro šią bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei balsuoti Kaišiadorių rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini), narių susirinkime priimant bet kokius sprendimus, mažinančius Kaišiadorių rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini), vertę, įskaitant, bet neapsiribojant balsuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 21 straipsnio 2 dalyje numatytais klausimais;

2.9. spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus be atskiro šią bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei priimti sprendimus, reikšmingai įtakojančius UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei tuo pačiu akcijų vertę;

2.10. uždrausti Atsakovei atšaukti ir atleisti Ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, būdama UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovės) akcininke (pajininke) ir faktiškai įgyvendindama visas akcininko (pajininko) teises, gali vienašališkai priimti sprendimus, galinčius sutrikdyti bendrovių veiklą ir sumažinti jų turto vertę. Visą šalių santuokos laikotarpį verslą kūrė ir bendrovėms vadovavo ieškovas, o atsakovė buvo tik formali bendrovių akcininkė. Tarp šalių kilus konfliktams, atsakovė ėmėsi veiksmų, keliančių grėsmę bendrovių veiklai ir bendro turto vertei: reikalavo neteisėtai išmokėti grynuosius pinigus atsakovei; kurį laiką atsisakė pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus; be priežasčių atleido ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir paskyrė direktore save. Atsakovė siekia tapti visų bendrovių direktore, kas sudarytų sąlygas atsakovei priimti sprendimus, susijusius su bendrovių akcijomis, o taip pat disponuoti bendrovių turtu. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos siekiant išsaugoti ginčo objektą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies: areštavo (uždraudė perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti) J. V. S. vardu įregistruotas: 561 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 350 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 9 600 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 123 275 Eur Kaišiadorių rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra registruota bendrovių akcininkė, kuriai priklauso po 100 proc. bendrovių akcijų, atsakovė taip pat yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkė, kuriai priklauso 123 275 Eur nepiniginis pajinis įnašas iš bendro 123 295 Eur nepiniginio pajinio įnašo. Ieškiniu prašoma padalinti šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas ir pajinį įnašą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali savarankiškai spręsti dėl savo, kaip akcininkės, teisių įgyvendinimo, akcijų valdymo, nuosavybės teisės perleidimo. Dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas. Teismas nustatė, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų dalies bendrovių valdymo organams pakeisti (atleido ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų nuo (duomenys neskelbtini)), taip pat atsakovė vengė atlikti jai tenkančias pareigas bendrovių veikloje (vengė pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus), todėl ieškovo prašymą areštuoti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, Kaišiadorių rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą, uždraudžiant juos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, patenkino.

6. Atmesdamas kitą ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, teismas nurodė, kad prašymu – be atskiro bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju, uždrausti atsakovei balsuoti akcininkų ir pajininkų susirinkimuose priimant bet kokius sprendimus, mažinančius šių juridinių asmenų vertę, uždrausti balsuoti ABĮ 28 straipsnio 1 dalyje, ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytais klausimais, spręsti kitus su bendrovių gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus, uždrausti atsakovei priimti sprendimus, darančius reikšmingą įtaką UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) finansinei padėčiai bei tuo pačiu akcijų vertei, uždrausti atsakovei atšaukti ir atleisti ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų – siekiama neapibrėžtų ir perteklinių draudimų atsakovės kaip akcininkės (pajininkės) atžvilgiu. Teismas nenustatė, jog atsakovė siekia sumažinti jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų vertę. Ieškovas prašo uždrausti atsakovei priimti sprendimus (pvz., dėl įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, įstatų pakeitimo), kurie yra susiję su bendrovių valdymu ir jų veikla, o jų priėmimo apribojimas galėtų pakenkti nenutrūkstamam ir efektyviam bendrovių veiklos organizavimui. Be to, tokie klausimai nėra civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pritaikyti dalį prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti visa apimtimi bei pritaikyti visas prašytas laikinąsias priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. teismas, pritaikęs tik dalį prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, neužtikrino efektyvaus sprendimo įvykdymo, nes nustatyti areštai neužkerta kelio atsakovei toliau mažinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės vertę;

7.2. prasidėjus konfliktams, atsakovė reikalavo, kad ieškovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas įstatymus išmokėtų jai grynuosius pinigus. Ieškovui atsisakius, atsakovė ėmėsi kenkėjiškų veiksmų: be priežasčių atsisakinėjo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus ir, ieškovo neinformavusi, atleido jį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, apie ką ieškovas sužinojo tik netekęs prieigos prie įmonės banko paskyros;

7.3. po ieškinio pateikimo ieškovui paaiškėjo, kad atsakovė, tapusi UAB (duomenys neskelbtini) direktore, atliko nesąžiningus veiksmus: 2025 m. liepos 30 d. be pagrindo pervedė sau 6 661 Eur, o 2025 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Autojuta“ pervedė 36 000 Eur ir 4 000 Eur, taip per kelias dienas visiškai ištuštindama įmonės sąskaitą. Atsakovė šiomis įmonės lėšomis įsigijo prabangų Audi A5 automobilį, kuris nėra reikalingas UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, todėl pagrįstai laikytina, kad atsakovė švaisto UAB (duomenys neskelbtini) turtą;

7.4. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės siekį sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės akcijų vertę, tačiau ieškovas, nebūdamas akcininkas ir būdamas atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, objektyviai negalėjo tokių įrodymų turėti, bet žinojo apie atsakovės reikalavimus išimti grynuosius pinigus. Tik atsitiktinai gavus UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą paaiškėjo, kad šie įtarimai pasitvirtino – atsakovė per kelias dienas ištuštino UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas;

7.5. tai, kad atsakovė, tapusi UAB (duomenys neskelbtini) direktore, priima UAB (duomenys neskelbtini) nepalankius sprendimus, patvirtina aplinkybė, jog iškart po ieškovo atleidimo buvo įdarbintas naujas darbuotojas, apie kurį ieškovas neturi jokios informacijos. Iki tol UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo pelninga ir sėkminga, o nuomojamo nekilnojamojo turto priežiūrai papildomų darbuotojų nereikėjo;

7.6. pirmosios instancijos teismas neįvertino realios grėsmės, kad atsakovė gali atleisti ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, taip padarydama įmonei neatitaisomą žalą. Atsakovė jau viešai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ apie naujo vadovo paiešką;

7.7. pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčuose dėl akcijų laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, siekiant išsaugoti šalių padėtį (status quo) ir akcijų vertę;

7.8. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi, atsakovei nebūtų atimta teisė dalyvauti bendrovių veikloje – ji galėtų priimti sprendimus, tačiau reikšmingiems veiksmams būtų būtinas teismo leidimas. Atsižvelgiant į vykstantį ginčą ir konfliktiškus šalių santykius, tokia priemonė yra aiški, pagrįsta ir proporcinga, užtikrinanti bendrovių ir šalių turto apsaugą.

8. Atsakovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. dalis ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstos;

8.2. ieškovo atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų (ne)teisėtumas šiuo metu nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-30530-1210/2025, todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo teigti, kad atleidimas buvo neteisėtas. Be to, vienintelio akcininko teisė atšaukti bendrovės direktorių ir nutraukti su juo darbo sutartį yra nustatyta teisės aktuose, kuria atsakovė ir pasinaudojo, atleisdama pasitikėjimą praradusį vadovą;

8.3. atsakovė neginčija fakto, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore 2025 m. liepos 30 d. pervedė sau iš įmonės sąskaitos 6 661 Eur, tačiau tai ji padarė per klaidą, o 2025 m. rugpjūčio 11 d. ši suma buvo grąžinta į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą;

8.4. ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė kenkia UAB (duomenys neskelbtini), įsigydama automobilį Audi A5, nors galėjo naudotis UAB (duomenys neskelbtini) jai patikėtu automobiliu. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė faktiškai negali naudotis UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu BMW X6 automobiliu, nes 2025 m. birželio mėn. jame užsidegė gedimą signalizuojanti lemputė, o specializuotame servise nustatyta, jog transporto priemonės eksploatuoti negalima. Servisas taip pat informavo, kad ieškovas nurodė, jog tuo atveju jei dėl automobilio remonto kreiptųsi atsakovė, atsakovės vairuojamo BMW X6 remonto ir techninės priežiūros išlaidos nebus UAB (duomenys neskelbtini) apmokamos. Todėl negalėdama naudotis šia transporto priemone atsakovė buvo priversta įsigyti kitą automobilį;

8.5. ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė atsisakinėjo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus siekdama jam pakenkti. Atsakovė laikinai jų nepasirašė tik todėl, kad nenorėjo to daryti neįsigilinusi į dokumentų turinį. Susipažinusi su pateiktais dokumentais, ji juos pasirašė, o finansinė atskaitomybė įprasta tvarka buvo pateikta VĮ Registrų centrui gegužės mėnesio pradžioje, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė trukdė UAB (duomenys neskelbtini) veiklai;

8.6. darbuotojų skaičiaus kaita buvo ne dėl atsakovės priimamų neva nepalankių sprendimų, o dėl to, kad atšaukus ieškovą iš direktoriaus pareigų, jo darbo sutartis tuo pačiu (automatiškai) nepasibaigė, UAB (duomenys neskelbtini) atsirado dar vienas darbuotojas – pati atsakovė, kaip įmonės vadovė. Šios aplinkybės yra aiškiai žinomos ieškovui, tačiau jis, sąmoningai iškraipo jam žinomus faktus;

8.7. ieškovas teigia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė atleis jį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, sukeldama įmonei nepataisomą žalą, tačiau šis argumentas yra nepagrįstas ir neturi teisinės reikšmės. Įstatymas suteikia akcininkui teisę skirti ir atšaukti vadovą bei priimti kitus įstatuose numatytus sprendimus;

8.8. patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, ginčo įmonių veikla būtų paralyžiuota, nes atsakovė kiekvienam sprendimui turėtų kreiptis į teismą. Draudimas naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose laikytina pertekline priemone pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti, tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir yra neproporcinga.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. sausio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl tarnybinio lengvojo automobilio priskyrimo tarnybiniam naudojimui; 2025 m. rugpjūčio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą; atsakovės socialiniame tinkle „Facebook“ parašytą įrašą.

12. Apeliantas nurodo, jog naujai teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė atlikinėja veiksmus, kuriais siekia sumažinti bendrovių akcijų vertę, tai yra, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivedė dideles pinigines sumas; įsigijo prabangų automobilį. Be, to, atsakovė siekia nepagrįstai atleisti jį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų.

13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2025 m. birželio 11 d. UAB „Inchcape Auto“ pasiūlymą; 2025 m. rugpjūčio 28 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą, gavimą ir registravimą; išrašą iš www.rekvizitai.lt apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičių.

14. Atsakovė nurodė, jog teikiami įrodymai paneigia apelianto argumentus dėl jos nesąžiningų veiksmų bendrovių atžvilgiu.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Svarbu ir tai, jog nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde pateikė naujų argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto naujai teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nepriimami ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais ji atsikerta į ieškovo nurodytas aplinkybes. Be to, dalis šalių pateiktų įrodymų (pvz., atsakovės pateikta informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą ir registravimą) nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nėra pagrindo tokius įrodymus priimti (CPK 180 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimties, ieškovo ir atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

19. 2026 m. sausio 6 d. apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo užregistruoti apelianto R. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis išdėstė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus atskirojo skundo argumentus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė ir naujus rašytinius įrodymus (2025 m. rugsėjo 10 d. UAB „Stova“ ir 2025 m. spalio 24 d. UAB „Inchcape Auto“ raštų kopijas).

20. CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau CPK nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl atskirojo skundo.

21. CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos (CPK 335 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas jau yra pateikęs atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties. CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Atskirojo skundo papildymas, pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui praėjus keturiems mėnesiams po termino atskirajam skundui pateikti pabaigos, prieštarauja ne tik CPK 323 straipsnio reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių lygiateisiškumo principų.

23. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teikiamus papildomus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakoma priimti (CPK 323 straipsnis, 335 straipsnis, 338 straipsnis). Atitinkamai negali būti priimami ir vertinami nauji įrodymai, ieškovo pateikti siekiant pagrįsti argumentus, kuriais iš esmės pildomas atskirasis skundas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu.

26. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. V. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Ieškovas, be kitų reikalavimų, ieškiniu prašo jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 61 635 Eur ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą, kurio vertė 61 635 Eur; 281 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 8 137,76 Eur; 174 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 5 039,04 Eur; 4 801 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 139 036,96 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovei priteisti: 61 640 Eur ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą, kurio vertė 61 640 Eur; 280 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 8 108,08 Eur; 176 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 5 096,96 Eur; 4 799 vnt. vardinių paprastųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių bendra nominali vertė 138 978,04 Eur.

27. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti ginčo šalims priklausančių bendrovių akcijas bei pajinį įnašą; uždrausti atsakovei priimti sprendimus bendrovių akcininkų (narių) susirinkimuose; uždrausti atsakovei spręsti kitus su bendrovių gamybine bei finansine padėtimi susijusius klausimus be atskiro teismo leidimo; uždrausti atsakovei atšaukti ar atleisti ieškovą iš vadovo pareigų).

28. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki kol civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų bus baigta nagrinėti iš esmės, teismas nutarė areštuoti (uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti) atsakovės J. V. S. vardu įregistruotas: 561 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 350 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 9 600 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas; 123 275 Eur Kaišiadorių rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą. Kitą prašymo dalį atmetė.

29. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti būtinos sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nebuvimo. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nekvestionuoja pareikšto ieškinio pagrįstumo. Todėl dėl neginčijamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

30. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės nesąžiningus veiksmus visų jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių aspektu. Atsakovė, įgyvendindama bendrovių akcininko (nario) teises, siekia sumažinti bendrovių akcijų vertę, jos veiksmai kelia grėsmę bendrovių veiklai ir šalių bendram turtui, todėl jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Apelianto argumentai nepagrįsti.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo yra perteklinės ir neapibrėžtos. Apelianto prašomi taikyti ribojimai gali pakenkti bendrovių veiklai, o sprendimų dėl bendrovių gamybinės ir komercinės veiklos priėmimo uždraudimas ar ribojimas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką bendrovių veiklų tęstinumui.

32. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-909/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-909/2014">2-909/2014</a>). Tokiais atvejais turėtų būti užtikrinamas šiomis procesinėmis priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1971/2013). Teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje turi būti nustatyti konkrečių akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

33. Ieškovas iš esmės siekia apriboti atsakovės, kaip bendrovių akcininkės (pajininkės), turtines ir neturtines teises, įskaitant teisę laisvai dalyvauti bendrovių valdyme.

34. Atsakovė, veikdama kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė bei ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkė, pagal teisės aktus turi teisę priimti sprendimus, patenkančius į ABĮ 28 straipsnio 1 dalies ir ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, taip pat kitus sprendimus, susijusius su bendrovių gamybine ir komercine veikla, būtinus įprastam jų funkcionavimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi, būtų ne tik nepagrįstai suvaržytos atsakovės, kaip bendrovių akcininkės ir pajininkės, teisės, bet ir sutrikdytas įprastas, nenutrūkstamas bei efektyvus bendrovių veiklos organizavimas.

35. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis taip pat ir ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

36. Prašymas uždrausti atsakovei be atskiro bylą nagrinėjančio teismo leidimo kiekvienu konkrečiu atveju balsuoti bendrovių susirinkimuose ir priimti bendrovių veiklai bei finansinei padėčiai reikšmingus sprendimus ne tik sutrikdytų įprastą, efektyvią ir nenutrūkstamą bendrovių veiklą, bet ir faktiškai padėtų ieškovui iš esmės eliminuoti atsakovę iš bendrovių veiklos kaip akcininkę ar pajininkę. Šiuo atveju, šalių santykiams ir taip esant konfliktiškiems, tarp šalių kiltų dar daugiau nesutarimų dėl to, kurie konkretūs sprendimai laikytini darančiais reikšmingą įtaką bendrovių veiklai ir jų finansinei padėčiai ir dėl kurių sprendimų būtų būtina kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. Tai tik padidintų tolimesnių ginčų riziką ir trukdytų bendrovėms priimti sprendimus, kurie būtini jų efektingai veiklai ir finansinei būklei užtikrinti.

37. Būtinybė kiekvienam sprendimui gauti išankstinį teismo leidimą neatitiktų ir proporcingumo ir ekonomiškumo principų, apsunkintų operatyvų bendrovių valdymą, vilkintų sprendimų priėmimą. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos prastėti bendrovių veiklos rezultatams, o tai savo ruožtu galėtų turėti įtakos ir bendrovių akcijų bei pajinio įnašo vertės mažėjimui, t. y. ieškovo siekiamas tikslas išsaugoti šio turto vertę faktiškai nebūtų pasiektas.

38. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčuose dėl akcijų laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, siekiant išsaugoti status quo ir akcijų bei pajinių įnašų vertę. Vien tai, jog santuokos metu įgytą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą sudaro UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijos bei ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinis įnašas, savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismui areštavus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas bei ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą, ieškovo prašomas papildomas draudimas atsakovei naudotis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose laikytinas pertekliniu ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdu. Be to, nagrinėjamu atveju nėra tikėtina, kad atsakovė tikslingai mažintų bendrovių akcijų ar pajinio įnašo vertę, nes ieškiniu prašoma padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Taigi tokie veiksmai būtų nenaudingi ir pačiai atsakovei.

39. Byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių nurodytus argumentus, neturi pagrindo teigti, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo taikytas areštas yra nepakankamas ir neužtikrins status quo ir akcijų bei pajinio įnašo vertės išsaugojimo.

41. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Ginčo atveju nėra CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – apeliacinės instancijos teismas tarpiniame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą iš esmės ir kuriai šaliai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmos instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria :

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė