Civilinė byla Nr. e2S-99-803/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05965-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-222-1084/2026 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei N. Č. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės N. Č. priešieškinį ieškovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje D. Č..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad santuoka tarp sutuoktinių yra faktiškai iširusi, šalys jau ilgą laiką negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skirtinguose namo aukštuose ir kambariuose, neveda bendro ūkio. Bendrų vaikų šalys neturi. Šalys 2024 m. birželio 11 d. sudarė notaro patvirtintą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 3/1186 dalys žemės sklypo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė, o atsakovei nuosavybės teise atiteko butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio – ieškovo – kaltės, pripažinti, kad 16/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priteisti šalims po 8/25 dalis namo, priteisti atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 2024 m. šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas, ieškovas neberodė atsakovei pagarbos, buvo neištikimas. Šalys bandė taikiai nutraukti santuoką, išspręsti turto padalijimo klausimą. Tačiau ieškovas siekia išvyti atsakovę iš namų – atjungė elektrą, pakeitė durų spyną, nurodydamas, kad neįleis atsakovės į namus. Tik policijos pareigų dėka atsakovei pavyko patekti į namus.
3. Šalys 2024 m. birželio 11 d. sutarties dėl turto pasidalijimo sudarymo laikotarpiu buvo susitarę, kad namą parduos, todėl jo neįtraukė į sutartį. Namas ieškovui priklausė pagal 1993 m. birželio 24 d. dovanojimo sutartį, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Tačiau po santuokos sudarymo šalys renovavo namą ir pastatė antrą aukštą. Atsakovė 1998 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir gautas lėšas bei dalį kitų savo gaunamų pajamų investavo į namo renovaciją. Dėl to namas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui parduoti, inicijuoti bet kokius pirkimo – pardavimo sandorius 8/25 namo dalims, nes ieškovas siekia kuo greičiau parduoti šalims priklausančią namo dalį, buvo iškvietęs turto vertintojus. Ieškovas, gavęs atsakovės priešieškinį, 2025 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutartimi 8/25 dalis namo perleido savo sūnui D. Č..
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atliko įrašą viešajame registre dėl ieškovui priklausančių 8/25 namo dalių nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti.
6. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui A. Č. ir ieškovo sūnui D. Č. iškeldinti atsakovę iš jos gyvenamosios vietos name ir įpareigoti netrukdyti naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name, iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad byloje pagrindinis ginčas yra kilęs dėl namo. Ieškovo elgesys patvirtina jo procesinį nesąžiningumą. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė siekia dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tyčia perleido dalį namo trečiajam asmeniui. Šiuo metu ieškovas su savo sūnumi siekia priverstinai iškeldinti atsakovę iš namo. Tačiau namas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovė name gyvena nuo pat šalių santuokos pradžios. Taip pat name yra laikomas visas atsakovei priklausantis kilnojamasis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui A. Č. ir jo sūnui D. Č. iškeldinti atsakovę N. Č. iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo juos netrukdyti atsakovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name, iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė vykdyti skubiai.
8. Teismas nustatė, kad dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovė priešieškinyje yra pareiškusi reikalavimą. Dėl to padarė išvadą, kad, nepritaikius atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas A. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kadangi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs ieškovui, todėl nebuvo galimybės įvertinti abiejų šalių pozicijų. Teismas rėmėsi tik subjektyvia atsakovės nuomone, neteisingomis aplinkybėmis, nepagrįstais kaltinimais. Nors laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui, tačiau tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, taikoma, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokios realios grėsmės, todėl nepranešimas ieškovui apie prašymo taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nulėmė neteisingą teismo išvadą ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
9.2. Atsakovė savo asmeninius daiktus, kilnojamąjį turtą laiko užrakintuose kambariuose, į kuriuos seniai neįsileidžia ieškovo. Atsakovė gyvena skirtingose patalpose daugiau nei vienerius metus, todėl jos teiginiai, kad ieškovas jai neleidžia naudotis turtu, yra visiškai nepagrįsti. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsakovės iniciatyva 2024 m. birželio 11 d. buvo sudaryta notaro patvirtinta sutuoktinių turto padalinimo sutartis, kuria buvo išspręsti visi šalių vardu įregistruoto nekilnojamojo turto klausimai. Atsakovė reikalavo sudaryti sutartį, po to ketino išsikraustyti gyventi į butą, kuris pagal sutartį atiteko jai. Taip pat atsakovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos name.
9.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nuosavybės teise turi ne tik kitą butą (duomenys neskelbtini), bet ir butą (duomenys neskelbtini), namų valdą (duomenys neskelbtini) ir 6 žemės sklypus įvairiose Lietuvos vietose. Tuo tarpu ieškovas turi tik vieną gyvenamąjį būstą – dalį namo, kuris yra jo tėvų namai. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir tikslingas, siekiant apsaugoti atsakovės interesus, nes ji turi labai daug nekilnojamojo turto, tarp kurio yra ir trys gyvenamosios patalpos.
9.4. Atsakovė neįrodė savo priešieškinio pagrįstumo. Sutuoktiniai 2024 m. birželio 11 d. sutarties 6.4 punktu susitarė, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento jokių materialinių pretenzijų dėl pasidalinto turto viena kitai neturi, jokių piniginių kompensacijų viena iš kitos gauti nepageidauja, o kitas VĮ „Registrų centre” įregistruotas turtas priklauso sutarties šalims asmeninės nuosavybės teise, į juos jokių bendrų santuokinių ar asmeninių lėšų nėra investuota. Kadangi namas su ūkiniais statiniais yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl 2025 m. balandžio 28 d., sudarant dalies šio turto perleidimo sandorį sūnui D. Č., nereikėjo nei sutuoktinės sutikimo, nei dalyvavimo.
9.5. Teismas neteisėtai nutartimi apribojo trečiojo asmens nuosavybės teises. D. Č. nuosavybės teise valdoma namo dalis nėra ir negali būti ginčo objektu pagal atsakovės priešieškinį. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui niekada nepriklausė visas namas, o tik tam tikra jo dalis. D. Č. taip pat nepriklauso visas namas. Pati atsakovė prašo jai priteisti tik 8/25 dalis namo. Teismas nepagrįstai nustatė draudimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo. Nei ieškovas, nei jo sūnus nėra antstoliai, kurie galėtų vykdyti teismo sprendimą dėl asmens iškeldinimo. Be to, teismo sprendimą dėl iškeldinimo turi teisę priimti tik teismas. Dėl to tokia teismo nutartis prieštarauja logikai, protingumo ir sąžiningumo principams.
10. Atsakovė N. Č. atsiliepimu nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neturėjo priimti atskirojo skundo, nes pateiktas skundas iš esmės neatitinka raštvedybos reikalavimų, yra nepasirašytas kvalifikuotu ieškovo atstovės parašu. Teismas priimdamas nutartį neturėjo pareigos pranešti ieškovui, kad bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė ieškovui pažeisti atsakovės teises ir ją neteisėtai iškeldinti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jeigu ieškovas nesiektų atlikti neteisėtų veiksmų prieš atsakovę, jis teismo nutarties neskųstų.
10.2. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovės asmeninės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, gyvenamosios vietos nedeklaravimą name nėra esminės ir reikšmingos, kad dėl jų teismo nutartis galėtų būti panaikinta. Atsakovė gyvena name, todėl ieškovas neturi teisės jos iškeldinti, teisme vykstant ginčui dėl šio namo. Nors atsakovė turi asmeninio nekilnojamojo turto, tačiau jame gyvena kiti asmenys. Dėl to atsakovė negali persikelti į kitas patalpas. Atsakovė turi visišką teisę gyventi name, kuris buvo iš esmės pagerintas, rekonstruotas santuokos metu.
10.3. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys gyvena name, o aplinkybė, kad tam tikras atsakovės kilnojamasis turtas užrakintas atskiruose kambariuose, neturi jokios reikšmės. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie sudarytas turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis taip pat neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šiomis aplinkybėmis šalys įrodinėja savo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra apribotos trečiojo asmens teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui ir D. Č. uždrausta iškeldinti atsakovę iš namo ir trukdyti naudotis jos turtu. Taigi jokios nuosavybės teisės nėra apribotos, bet užkirstas kelias galimiems atsakovės nuosavybės teisės pažeidimams.
10.4. Ieškovas tyčia perleido 8/25 dalis namo savo sūnui D. Č., suprasdamas, kad 64/100 namo dalis arba 16/25 dalis priklauso abiem šalims, nes turtas iš esmės buvo pagerintas santuokoje. Teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir atliko įrašą viešajame registre dėl ieškovui priklausančių 8/25 dalių namo nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti. Dėl to ieškovas su sūnumi ėmėsi kitų neteisėtų veiksmų, siekė priverstinai, tyčia iškeldinti atsakovę iš namo. Atsakovė name gyvena nuo pat santuokos pradžios. Atsakovė, pardavusi savo turtą, visas gautas lėšas ir pajamas skyrė namui pagerinti.
10.5. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas, kuris yra nesąžiningas, prievarta iškeldins atsakovę iš bendrų gyvenamųjų patalpų. Dėl to atsakovė neteks galimybės naudotis savo turtu, jos teisės bus grubiai pažeistos. Be to, asmenys iš gyvenamojo būsto gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu. Tačiau ieškovas nepagrįstai skundžia teismo nutartį, patvirtindamas, kad ir toliau siekia atsakovę iškeldinti
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta ieškovui ir jo sūnui iškeldinti atsakovę iš jos gyvenamosios vietos, ieškovas ir jo sūnus įpareigoti netrukdyti atsakovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiais name, iki teismo sprendimo priėmimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
12. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatas procesinio dokumento netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma atlikti pateiktame procesiniame dokumente. Dėl to atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad ieškovo atskirasis skundas neatitinka raštvedybos reikalavimų, nėra pagrindas atsisakyti jį priimti. Atskirajame skunde yra aiškiai suformuluotas ieškovo reikalavimas, taip pat yra aiškūs jo nesutikimo su teismo nutartimi argumentai.
13. Nagrinėjamoje byloje šalys procesinius dokumentus teismui teikia per Elektroninių paslaugų portalą. Nagrinėjamas ieškovo atstovės advokatės pateiktas atskirasis skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu, elektroninėje bylos kortelėje prie atskirojo skundo yra nurodytas šio parašo identifikacinis numeris. Taigi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai teigia, kad ieškovo atskirasis skundas nėra tinkamai pasirašytas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTY1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1565/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1565/2010">2-1565/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjg2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1286/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1286/2012">2-1286/2012</a>). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neprivalo pranešti priešingai bylos šaliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nurodė visus savo nesutikimo su šia nutartimi argumentus bei juos pagrindžiančias aplinkybes. Dėl to vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą, nepranešęs ieškovui, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
17. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra taikomos šeimos bylose. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiame straipsnyje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismui yra suteikta teisė paskirti, jo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio – ieškovo – kaltės, pripažinti, kad 16/25 dalys namo priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir priteisti šalims po 8/25 dalis namo. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
19. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovė priešieškiniu neginčija, kad namas atsakovui priklausė nuosavybės teise dar iki šalių santuokos sudarymo, tačiau teigia, kad po santuokos sudarymo savo lėšomis prisidėjo prie namo renovacijos. Taigi atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl namo dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškė pagal CK nuostatas, pateikė duomenis, kuriais grindžia nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino šalių 2024 m. birželio 11 d. sutarties dėl turto pasidalijimo sudarymo aplinkybes. Pripažintina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl namo dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra preliminariai pagrįstas, tuo tarpu atsakovės prisidėjimo prie namo pagerinimo dydis bei 2024 m. birželio 11 d. sutarties sąlygos galės būti tinkamai įvertinti tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
20. Po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, ieškovo sūnus D. Č. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Jis pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį (el.b., failas 4, l. 87-89). Taip pat atsakovė pareiškė ieškovui ir trečiajam asmeniu ieškinį dėl 2025 m. balandžio 28 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovės ieškinys buvo priimtas ir yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-610-752/2026. Taigi aplinkybės, ar ieškovas teisėtai perleido dalį namo savo sūnui, bus įvertintos, tik išnagrinėjus nurodytą bylą.
21. Santuokos nutraukimo bylose įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės, tokios kaip įpareigojimas vieno sutuoktinio netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas), gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės, kuriomis siekiama išlaikyti ginčo objekto statusą (tiek teisinį, tiek faktinį), esamą per visą proceso laikotarpį.
22. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTUyNi0zMDIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1526-302/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1526-302/2018">e2-1526-302/2018</a>).
23. Nagrinėjamoje byloje šalių procesiniuose dokumentuose, o taip pat ir ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė faktiškai laiko name savo kilnojamuosius daiktus ir kitą turtą, šalys gyvena skirtingose namo patalpose daugiau nei vieneri metai. Dėl to aplinkybės, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi kito nekilnojamojo turto ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitu adresu, nereiškia, kad ji neturinti teisės iki teismo sprendimo dėl turto padalijimo šioje byloje priėmimo patekti į namą bei naudotis tomis namo patalpomis, kuriose yra jos daiktai ir kuriose ji faktiškai gyveno ir šiuo metu gyvena.
24. Nagrinėjamoje byloje yra trečiojo asmens D. Č. 2025 m. gegužės 14 d. pareiškimas notarų biurui, kuriame prašoma persiųsti atsakovei pareiškimą išsikelti ir visiškai atlaisvinti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančią namo dalį, o atsakovei per tris mėnesius neatlaisvinus užimto turto, jis kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo (el.b., failas 2, l. 151). Ieškovas 2025 m. gegužės 14 d. pareiškimu notarų biurui prašė persiųsti atsakovei pareiškimą, kuriame prašė atsakovės atlaisvinti jam priklausančią garažo dalį, o atsakovei per vieną mėnesį neatlaisvinus turto, ieškovas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo (el.b., failas 2, l. 152). Nurodytas garažas yra tame pačiame žemės sklype, kuriame yra ir namas. Pripažintina, kad ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai gali kelti atsakovei grėsmę, kad jai gali būti trukdoma naudotis name esančiu jos turtu, taip pat naudotis name esančiomis patalpomis, kuriose atsakovė faktiškai šiuo metu gyvena.
25. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
26. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad pirmosios instancijos nustatytas įpareigojimas netrukdyti atsakovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name, šiuo metu varžytų jų interesus ar galėtų padaryti jiems žalos. Tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai, kuriais atsakovei būtų užkirstas kelias naudotis savo turtu ir patekti į jai įprastą gyvenamąją vietą, teismui priėmus atsakovei galimai palankų sprendimą, reikštų žalos atsakovei padarymą. Dėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą ir trečiąjį asmenį netrukdyti atsakovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name, iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
27. Pagal CK nuostatas fizinis asmuo iš gyvenamosios patalpos gali būti iškeldinamas tik teismo tvarka, išskyrus CK numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (CK 3.71 straipsnio 3 dalis, 6.610 straipsnis). Pagal prokuroro sankciją asmenys yra iškeldinami tik iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų namų ir butų arba iš viešbučių administracijos teikimu (CK 6.615 straipsnis, 6.626 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ieškovas ar trečiasis asmuo būtų pareiškęs atsakovei ieškinį dėl jos iškeldinimo iš namo. Be to, net ir tokio reikalavimo pareiškimo atveju, be galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovės iškeldinimas iš namo būtų negalimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad draudimas ieškovui ir trečiajam asmeniui iškeldinti atsakovę iš namo yra perteklinis ir teisiškai ydingas, nes iškeldinamas iš gyvenamosios patalpos yra atskiras ir savarankiškas teismo procesas. Tuo tarpu ieškovės priešieškinio reikalavimų užtikrinimui yra pakankamas pirmosios instancijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytas įrašas viešajame registre uždrausti ieškovui perleisti jam priklausančias 8/25 dalis namo, o ieškovės interesus toliau gyventi name esančiose patalpose ir naudotis name esančiu savo turtu pakankamai užtikrina skundžiama nutartimi nustatytas teismo įpareigojimas ieškovui ir trečiajam asmeniui netrukdyti ieškovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir pakeiti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir įpareigojant ieškovą ir jo sūnų netrukdyti atsakovei naudotis patalpomis ir turtu, esančiu name, kitos atsakovės prašymo dalies netenkinant (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355(aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovo A. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išdėstyti ją taip:
Atsakovės N. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Atsakovės N. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo sūnų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti atsakovei N. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis ir turtu, esančiu gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14492-1084/2025.
Kitos atsakovės N. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė
