Civilinė byla Nr. e2S-352-925/2026
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06345-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8; 3.3.2.6.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. H. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal P. H. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Saudingos autotransportas“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saudingos autotransportas“, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 4 888,79 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, išlaidos ir dienpinigiai, ir netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
2. Priėmus ieškovo ieškinį, atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Per šį terminą atsakovė teismui pateikė prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti. Atsakovė prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 5 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pateiktame prašyme nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatyta 5 967 Eur priteistina teisinių išlaidų suma. Prašymą teikęs atsakovės atstovas pažymėjo, jog byla yra sudėtinga, reikalaujanti daug specialių žinių apie kelių transporto mobilių darbuotojų darbą komandiravimo metu, todėl yra akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas atsakovei kainuos ženkliai daugiau nei prašoma užstato suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės UAB „Saudingos autotransportas“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą tenkino iš dalies ir nutarė įpareigoti ieškovą P. H. per septynias dienas nuo nutarties įteikimo sumokėti 4 000 Eur užstatą galimų atsakovės UAB „Saudingos autotransportas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
4. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra Baltarusijos rezidentas. Duomenų, kad ieškovas turėtų turto Lietuvoje, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kur šiuo metu dirba ieškovas. Ginčas jau buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo realius ekonominius santykius su Lietuva. Be to, Lietuvos ir Baltarusijos teisinis bendradarbiavimas iš esmės nevyksta, todėl ieškovui neturint turto ir pajamų Lietuvoje, o jam pačiam gyvenant Baltarusijoje, yra pagrindas spręsti dėl užstato taikymo.
5. Teismas, atsižvelgdamas į duomenis apie buvusį ieškovo darbo užmokestį atsakovės įmonėje (iš pateiktos 2025 m. liepos 22 d. pažymos matyti, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis siekė 1 725,14 Eur), įvertinęs bylos sudėtingumą, galimas atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei maksimalius rekomenduojamus priteisti jų dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė prašymą dėl užstato tenkinti iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas P. H. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Saudingos autotransportas“ prašymą dėl įpareigojimo ieškovui P. H. sumokėti užstatą atsakovės galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovui užstato instituto, nes tai yra tiesiogiai uždrausta pagal 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvenciją dėl civilinio proceso (toliau – ir Konvencija), kurios dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika.
6.2. Draudimą taikyti užstato institutą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1993 m. liepos 11 d. sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis dėl teisinės pagalbos), kurioje nustatyta, kad kiekvienos šalies piliečiams kitos valstybės teritorijoje užtikrinama tokia pati teisinė gynyba, kaip ir nacionaliniams piliečiams. Taigi dvišalė sutartis nustato tarptautinį įsipareigojimą netaikyti procesinių kliūčių (tokių kaip užstatas) vien dėl asmens pilietybės.
6.3. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 4?000 Eur užstatą per 7 darbo dienas, nors ši suma viršija viso vieno mėnesio atlyginimą, kurį ieškovas gaudavo dirbdamas atsakovei (faktiškai vidutinė išmokama ieškovui suma nesiekė 1200 Eur/mėn.). Tokiomis santaupomis, kaip nurodytas užstato dydis, ieškovas nedisponuoja. Tai reiškia, kad užstato dydis neatitinka ieškovo finansinių galimybių, yra neproporcingas jo pajamoms, o kartu sukuria neįveikiamą kliūtį pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.
6.4. Teismo nustatytas užstatas buvo susietas su atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kurias ši patirs pasirinkusi konkretų atstovą. Tačiau tai, ar samdyti advokatą ir už kokią kainą, pasirenka darbdavys, ir toks darbdavio pasirinkimas negali lemti to, ar darbuotojas galės iš viso naudotis teise į teisminę gynybą. Tokia praktika perkelia finansinę atsakomybę už darbdavio pasirinkimus silpnesniajai darbo santykių šaliai – darbuotojui, ir tai yra akivaizdžiai neteisinga. Šiuo atveju darbuotojo galimybė kreiptis į teismą tampa priklausoma ne tik nuo jo paties finansinių išteklių, bet ir nuo to, kokius procesinius sprendimus priima kita šalis – atsakovė.
6.5. Atsižvelgiant į ieškovo socialinę padėtį, kalbos barjerą, užsienio pilietybę ir atstovavimo ypatumus, užstato taikymas šiuo atveju yra ne tik neproporcingas, bet ir nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymima, kad 4 000 Eur užstato paskyrimas įpareigojant jį įmokėti per itin trumpą laiką, jį susiejant su kitos šalies atstovo pasirinkimu, yra perteklinis, diskriminuojantis ir nesuderinamas su pagrindine žmogaus teise kreiptis į teismą.
7. Atsakovė UAB „Saudingos autotransportas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsakovė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas įpareigojo ieškovą sumokėti užstatą ne vien dėl to, kad ieškovas yra užsienio asmuo, bet dėl to, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų.
7.2. Yra didelė tikimybė, kad ieškovas neatlygins bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią tikimybę. Pažymėtina, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, nes dirbdamas nė karto nesikreipė į darbdavį dėl darbo sąlygų ar mokėjimų, o tik pasibaigus darbo santykiams įstojo į profesinę sąjungą, nes sužinojo, kad yra galimybė nemokamai „patikrinti" darbdavio padarytus mokėjimus. Praktika rodo, jog tokiais atvejais darbuotojai (ieškovai) patys negali konkrečiai pasakyti savo reikalavimų, dažnai jau nebedirba Lietuvoje ir nesirūpina procesu, nedalyvauja teismo posėdžiuose. Yra didelė tikimybė, kad sužinojęs apie priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovas išvyks iš Lietuvos ir tai apsunkins galimybes atgauti turėtas išlaidas.
7.3. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, jog užstatas taikomas mechaniškai ir eliminuoja šalies teisę į teisminę gynybą, nes teismas nutartyje nurodė motyvuotus argumentus. Pakankamas palengvinimas darbuotojams yra tai, kad teikiant ieškinį nereikia mokėti žyminio mokesčio. Atsakovės manymu, užstato sumokėjimas motyvuotų ieškovą atsakingai galvoti apie proceso pasekmes ir įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Tokie reikalavimai proceso dalyviams taikytini nepriklausomai nuo pilietybės ar gyvenamos vietos.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Saudingos autotransportas“ prašymą dėl įpareigojimo ieškovui P. H. sumokėti užstatą atsakovės galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi, kuria, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl įpareigojimo ieškovui sumokėti užstatą.
12. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės neginčija antrosios sąlygos egzistavimo, kadangi pats pripažįsta, jog tokiomis santaupomis, kaip nurodytas užstato dydis, nedisponuoja, kas reiškia, jog užstato dydis neatitinka ieškovo finansinių galimybių, yra neproporcingas jo pajamoms. Todėl nėra pagrindo išsamiau nagrinėti apelianto finansinių galimybių atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju reikšmingas yra kitos būtinos sąlygos vertinimas, t. y. galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymas.
14. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MDItMzgxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-502-381/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-502-381/2018">2-502-381/2018</a>). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-969/2019">e3K-3-67-969/2019</a>).
15. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑486/2013).
16. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad yra sąlygos įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, grindė tuo, kad ieškovas yra Baltarusijos Respublikos rezidentas, su kuria šiuo metu nėra vykdomos tarptautinės sutartys, taip pat tuo, jog byloje nėra duomenų apie dabartinę ieškovo darbo vietą, turimą turtą Lietuvos Respublikoje, taip pat aplinkybe, jog ginčas jau buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo veiksmai, pateikus ieškinį teismui po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, nelaikytini piktnaudžiavimu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie ieškovo netinkamą šios teisės naudojimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė konkretaus ir esminio ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar galimybės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja ir / ar ateityje piktnaudžiaus jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, taip pat kad jis gali sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą (pavyzdžiui, ieškovas teikia akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ar reikalavimus, piktybiškai nevykdo CPK 42 straipsnyje numatytos procesinės pareigos ir pan.), skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai taikyta CPK 95 straipsnio 3 dalies sąlyga ir ieškovui nustatytas terminas įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
20. Papildomai pažymėtina, kad CPK
21. Siekiant teisingai išspręsti užstato taikymo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja bent viena CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyta aplinkybė, kuriai esant galiotų draudimas reikalauti sumokėti užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tą teismas privalo daryti ex officio (savo iniciatyva) nepriklausomai nuo to, ar šalys ginčija, ar ne, šių aplinkybių buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑111-798/2023, 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzMy01MTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1033-516/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1033-516/2023">e2-1033-516/2023</a>).
22. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTIyODktNjE0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-2289-614/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-2289-614/2025">e2S-2289-614/2025</a>)
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas P. H. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, taip pat į tai, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra 1954 m. kovo 1 d. priimtos Konvencijos dalyvės, leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, kuria remiantis ieškovui, kitos valstybės fiziniam asmeniui, netaikoma pareiga atsakovo prašymu sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pažeidė tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Dėl bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies ir CPK 794 straipsnio nuostatas dėl užstato sumokėjimo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Saudingos transportas“ prašymas dėl įpareigojimo ieškovui P. H. sumokėti užstatą atsakovės galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmetamas.
25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo P. H. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl įpareigojimo ieškovui P. H. sumokėti užstatą atsakovės galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė
