Dėl buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. e2S-122-863/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08577-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) N. M. (N. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo R. M.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. M., prašydamas pripažinti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove; šalys bendrų vaikų neturi. Santuokos sudarymo metu ieškovas dirbo Lietuvoje, važiuodavo pas savo sutuoktinę, kuri gyveno Ukrainoje; po pasikeitusių socialinių bei ekonominių aplinkybių nuvykti į Ukrainą pasidarė sunkiau, santykiai tarp šalių faktiškai nutrūko, nuo 1996 m. jokių santykių su sutuoktine nepalaikė. Šalims gyvenant atskirai, tačiau dar nenutraukus santuokos, ieškovas ir jo dukra R. M. lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, nusipirko butą (duomenys neskelbtini). 2000 m. iš savo sesers, kuri tuo metu su atsakove gyveno tame pačiame kaime, ieškovas sužinojo, jog santuoka su atsakove yra nutraukta. 2025 m. ieškovas nusprendė padovanoti savo buto dalį dukrai, bet atvykus pas notarą sužinojo, kad butas priklauso ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu. Pažymėjo, jog atsakovė niekada negyveno ginčo bute, neprisidėjo prie jo išlaikymo, o ir nutraukiant santuoką nekėlė klausimo dėl buto padalijimo, todėl suėjus senaties terminui išnyko teisiniai pagrindai ginčyti ieškovo teisę į butą. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinį reiškia pagal atsakovės turto buvimo vietą. Pažymėjo, kad dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvoje telefonu bei elektroniniu paštu, bet atsakymo negavo; telefonu buvo informuotas, kad ambasada tokių duomenų neteikia. Nurodė, kad buvo skambinta ir į Ukrainos valstybinę migracijos tarnybą, kurioje informavo, jog teismas turi pateikti užklausą per teisingumo ministeriją; atsakovės duomenys buvo ieškomi per internetą Ukrainos duomenų bazėje. Prašė įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, jog ieškovas turi pateikti teismui įrodymus, kad jis ėmėsi bent minimalių priemonių ir apskritai rinko ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus, t. y. duomenis apie atsakovę, ar ji yra gyva, ar jai gali būti keliama byla ir kur yra atsakovės faktinė gyvenamoji vieta, nors, kaip matyti iš ieškinio priedų, duomenis apie ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimą, ieškovas iš Ukrainos ambasados gavo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė – (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl teismas neturi jokių galimybių patikrinti registrų / gauti papildomus duomenis apie atsakovę, nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenis apie ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimą, ieškovas iš Ukrainos ambasados gavo, tačiau įrodymų, kad jis būtų vėl kreipęsis į Ukrainos ambasadą dėl prašomų duomenų pateikimo, ir kad tokį prašymą Ukrainos ambasadai jis būtų tikrai išsiuntęs, o Ukrainos ambasada nustatytais terminais jam nebūtų atsakiusi, ieškovas teismui nepateikė.

4. 2025 m. rugsėjo 4 d. ieškovas teismui pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinu raštišku užklausimu, pasirašytu elektroniniu parašu, pridedant teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kreipėsi į Ukrainos ambasadą ir Konsulinį skyrių dėl informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą suteikimo. Atsižvelgiant į esamą situaciją Ukrainoje, mano, jog ėmėsi visų galimų aktyvių veiksmų, siekdamas gauti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė laikyti ieškovo N. M. ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, jog ieškovas šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė papildomus duomenis – 2025 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinį užklausimą į Ukrainos ambasadą ir Konsulinį skyrių su prašymu suteikti informaciją, ar Ukrainos ambasada, ar Konsulatas galėtų suteikti informaciją apie atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau, šis prašymas siųstas el. paštu ir ieškovas nepateikė duomenų apie šio laiško išsiuntimą; be to, toks kreipimasis nelaikytinas oficialiu, ir ieškovas į Ukrainos ambasadą turėtų kreiptis oficialiai, t. y. arba tiesiogiai, arba paštu, prašymą išsiųsdamas registruotu paštu, teismui pateikdamas išsiuntimo įrodymus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo ieškovo nurodomo kreipimosi į Ukrainos ambasados Konsulinį skyrių yra praėjusios lygiai dvi savaitės, taigi labai trumpas terminas, ir neatmestina, kad ieškovas šiuo duomenis vis dar gali gauti. Be to, tokią teismo poziciją, t. y., kad duomenis (atsakymus) Ukrainos ambasada vis dėlto teikia, patvirtina paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad duomenis apie ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimą, ieškovas iš Ukrainos ambasados gavo. Kadangi atsakovė – (duomenys neskelbtini) pilietė, teismas neturi jokių galimybių patikrinti registrų / gauti papildomus duomenis apie atsakovę, nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovui tenka pareiga nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą, o šią pareigą ieškovas turi įvykdyti paduodamas ieškinį teismui. To nepadarius, teismui yra užkirsta galimybė toliau rengtis bylos nagrinėjimui civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismui nurodžius, o ieškovui pašalinus ne visus nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas N. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

7.1. Mano, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas bei užkirto kelią ieškovui, kuriam 89 metai, sutvarkyti savo turtinius klausimus, kad įpėdiniai neturėtų dėl to problemų po ieškovo mirties.

7.2. Nesutinka su teismo sprendimu, jog kreipimasis į Ukrainos ambasados Konsulinį skyrių buvo neoficialus. Teismo pozicija neparemiama jokiu normatyviniu aktu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis numato, jog advokatai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, kuri yra reikalinga teisinėms paslaugoms teikti. Šis įstatymas nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti pateiktas advokato kreipimasis į instancijas. Kreipimuisi į Ukrainos ambasadą buvo panaudotas el. parašas, o visi dokumentai persiųsti per Gosign programą, kurią oficialiai naudoja ir VĮ Registrų centras, kurioje nėra galimybės atspausdinti išsiuntimo patvirtinimą, bet ant siunčiamo dokumento yra žyma apie elektroninį parašą. Atkreipia dėmesį, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu taip pat yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, todėl visos įstaigos privalo nurodyti savo el. paštą, kaip vieną iš būtinų kontaktų, ir su visomis valstybinėmis institucijomis galimas susirašinėjimas per el. paštą, todėl teismo reikalavimas tai daryti registruotu paštu yra neteisėtas ir perteklinis.

7.3. Pažymi, jog teismo argumentai apie ieškovo anksčiau iš Ukrainos ambasados gautą informaciją vertinami kritiškai, nes pažyma dėl santuokos nutraukimo buvo išduota (duomenys neskelbtini); tuomet ant Ukrainos ambasados oficialaus blanko nebuvo nurodytas el. paštas, ir pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog per 24 metus daug kas pasikeitė, todėl ir buvo bandoma telefonu surasti tinkamą instituciją.

7.4. Ieškovo vertinimu, šiame ginče taikomas išimtinis teismingumas. Be to, ieškovas prašė taikyti CPK 130 straipsnį – įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl nesutiktina, jog teismui yra užkertama galimybė pasirengti tolesniam bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad antrą kartą pateikė šį ieškinį, padarė dokumentų vertimus, pakartotinai raštiškai kreipėsi į Ukrainos ambasadą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

10. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

12. CPK 111

13. Kaip šiuo atveju teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui (CPK 29 straipsnis), ir būtent ieškovas turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Tuo pačiu būtina pažymėti, jog byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavyksta gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu, sprendęs, kad ieškovas nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų (dėl duomenų apie ieškinio atsakovę). Visgi, tokia teismo pozicija vertintina kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas aktualių duomenų apie atsakovę (jos gyvenamąją vietą) neturi, todėl ir ieškinį pareiškė iš esmės pagal atsakovės turto buvimo vietą. Be to, ieškovo duomenimis, jis dėjo pastangas sužinoti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, be kita ko, per Ukrainos ambasadą, tačiau, anot ieškovo, tokių duomenų negavo; o šalindamas teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus, ieškovas dar pateikė ir papildomus duomenis – 2025 m. rugpjūčio 29 d. užklausimą apie atsakovę Ukrainos ambasadai ir Konsuliniam skyriui (duomenų apie gautą atsakymą nėra), šiame kontekste nesant pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio kreipimosi formos ydingumo. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas šiuo atveju išnaudojo ne visas galimybes sužinoti atsakovės gyvenamosios vietos ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo kliūčių pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu nepriimti ieškinio, ir pačiam teismui spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais ir (ar) reikšmingos informacijos apie atsakovę gavimo, be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkami sprendė ieškinio priėmimo klausimą. Todėl apelianto atskirasis skundas iš esmės tenkintinas ir skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovo N. M. (N. M.) atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok