Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

Administracinė byla Nr. eI-1948-426/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04646-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) teismui pateikė prašymą: 1) priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – ir atsakovė) 11,69 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., 2) priteisti iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę rinkliavą Šiaulių miesto savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė). Paaiškina, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą.

Pareiškėja teigia, kad su atsakove sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu – šiuo atveju pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ pakeitimu, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvestą privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavestą pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ pakeitimu, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovė nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 30 d. paveldėjimo teise valdė 61/200-ąją dalį nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)). Atsakovei priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo deklaruota vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, kitai patalpų bendraturtei rinkliava skaičiuojama atskirai, todėl atsakovei, vadovaujantis administracinių teisės aktų reikalavimais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tvirtina, kad atsakovei kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau ji rinkliavos nesumokėjo. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai bei dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl atsakovė privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavas.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės R. B. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidarė 11,69 Eur įsiskolinimas) priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurie pakeisti ir papildyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ (toliau – ir Nuostatai), kurie vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip atliekų turėtojus, pagal Nuostatus turinčius pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 papunktis). Vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (Nuostatų 5 punktas). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Pastoviąją dedamąją moka, be kita ko, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučių namų butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė arba rinkliavos administratoriui pateiktas prašymas dėl patalpų apmokestinimo vietine rinkliava); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kintamąją rinkliavos dedamąją - nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 10, 12.1, 14 punktai). Vietinės rinkliavos mokėtojų grupės, jiems taikomi vietinės rinkliavos dydžiai ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 16 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra žemės sklypo su statiniais (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, jog už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 11,69 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 11,69 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą. Iš atsakovės R. B. pareiškėjai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 11,69 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė