Administracinė byla Nr. eI3-3979-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01393-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Veiklos būdas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą Nr. A33(1)-1900 (toliau – ir 2022 m. kovo 3 d. sprendimas) ir 2022 m. kovo 28 d. Administracijos sprendimą Nr. A33(1)-2899 (toliau – ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo iš nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą Nr. A34(1)-9591, 2022 m. vasario 11 d. prašymą Nr. A34(1)-1250, 2022 m. kovo 14 d. prašymą Nr. A349(1)-2120.
Paaiškina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-2451 į Administracijos 2022 m. sausio 7 d. raštą Nr. A33(1)-218, kurio 6 pastraipoje išaiškino, kad „norint pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, turi būti rengiamas detaliojo plano keitimas ar koregavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio nuostatomis“. 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Administracijos buvo pasiūlyta pareiškėjai, o 2022 m. kovo 28 d. Administracijos sprendimu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl detaliojo plano keitimo inicijavimo, kadangi detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.
Nurodo, kad Bendrovei nuosavybės teisė priklauso 0,3331 ha ploto žemės sklypas esantis Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus rajono savivaldybė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas 2007 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-2548-41,, Dėl T. M. privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ 1.1 punkto pagrindu, kuris buvo patikslintas 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2902-41,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-2548-41 patikslinimo Vilniaus rajone“, kurie buvo priimti vadovaujantis 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-81,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“. Atitinkami pakeitimai buvo padaryti Nekilnojamojo turto registre.
Pastebi, jog 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 171 patvirtintų,,Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.4 punkte įtvirtintas, naudojimo būdo išaiškinimas, pagal kurį infrastruktūros teritorijos skiriamos: 1) gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti. Šių teritorijų planavimą reglamentuoja RSN – Miestų, miestelių ir kaimų užstatymo normų dalis „Susisiekimo sistema“ 2) geležinkeliams įrengti ir eksploatuoti; 3) susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (degalinėms, depams, uostams, aerouostams, parkingams, garažų kompleksams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti; 4) inžinerinės infrastruktūros (vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros tinklai) tinklams, objektams ir jų apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti; 5) nuotekų valymo įrenginiams ir jų sanitarinės apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti;6) inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir eksploatuoti.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.
Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.
Minėtuose paaiškinimuose nurodo, kad 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A27-81,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiu Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, detalaus plano patvirtinimo“ priėmimo metu galiojo LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 pavirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (įsigaliojo 1999-06-01 ir negalioja nuo 2015-01-01) pagal kurio VI skyriaus,,Automobilių aptarnavimo infostruktūra“ - 1.4. punkto reikalavimus automobiliams aptarnauti turėjo būti planuojamos degalinės. Pagal LR Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 – 713 buvo patvirtinta STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojo 2017-01-01)-7.3p., degalinių operatorinės su prekybos sale buvo priskirtos prie prekybos paskirties pastatų, o pagal teisinį reglamentavimą galiojusį 2004-01-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A27-81,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiu Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, detalaus plano patvirtinimo“ priėmimo metu degalinių operatorinės su prekybos sale buvo priskirtos prie teritorijos, skirtos susisiekimo, ryšių ir kitoms komunikacijoms bei jų objektams statyti ir eksploatuoti (infrastruktūros teritorijos). Taigi, pareiškėja nurodo, kad 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A27-81,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, detalaus plano patvirtinimo“ priėmimo dienai buvo ir dabar ginčo žemės sklypas yra toje pačioje zonoje (inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3), t. y. niekas nesiekė ir nesikeičia išskyrus teisinį reglamentavimą. Pagal Žemės sklypų žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytu Neklinojamjo turto kadastre, įrašų keitimo aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-909/D1- 990: Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės sklypo naudojimo pobūdis Žemės sklypų naudojimo būdas, į kurį keičiamas Nekilnojamojo turto kadastre esantis įrašas apie žemės naudojimo būdą ir pobūdį 1 Inžinerinės infrastruktūros teritorijos 1.1. Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos 1.2. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1- 920 redakcija)- 3.2. įrašai Nekilnojamojo turto kadastre keičiami nekeičiant žemės sklype vykdomos veiklos, t. y. Apraše ir šio įsakymo 3.1. punkte nurodytų įrašų keitimas nėra kadastro duomenų keitimas. Visi aukščiau paminėti argumentai patvirtina, kad teisme nagrinėjama teisinė situaciją susiklostė tik dėl teisės aktų pasikeitimų, bet tai negali paneigti LR Teritorijų planavimo įstatymo 50 str. nuostatos, jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Taigi, pagal 2004-01-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A27-81,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiu Bukiškių k., Avižienių sen., Vilniaus rajonas, detalaus plano patvirtinimo“ pareiškėja įgijo teisę ir teisėtą lūkestį naudoti žemės sklypą - susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (degalinėms, depams, uostams, aerouostams, parkingams, garažų kompleksams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti.
Atsakovė Administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, 2022 m. kovo 28 d. sprendimo panaikinimo pagrindų – neaišku, ar pasak pareiškėjos minėti sprendimai yra nemotyvuoti, ar yra neteisėti. Pareiškėjas nenurodo, kokius teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė Administracija. Neaišku, koks yra faktinis ir teisinis skundo pagrindas, todėl Administracijai yra sudėtinga netgi suformuluoti atsikirtimus į skundo reikalavimus.
Teigia, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir Reglamentas) Administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo) gali pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai tik tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima (Reglamento 13 priedo 14 punktas). Pareiškėjos Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pareiškėja prašymuose dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo objekto yra nurodžiusi, kad planuojama projektuoti degalinę su kavinės patalpomis ir automobilių plovyklą.
Pastebi, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriamos prekybos paskirties pastatams (7.3), o automobilių plovyklos priskirtos paslaugų paskirties pastatams (7.4). Tokiu būdu šie pastatai turi būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje (kaip tai numato Aprašo V skyriaus 20 punktas), o pareiškėjos Žemės sklypui toks naudojimo būdas nėra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atitinkamai
vadovaudamasis šiais teisės aktais Administracijos direktorius skundžiamu 2022 m. kovo 3 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad negali pritarti pateiktai užduočiai, kadangi tai prieštarautų nurodytoms statybos techninių reglamentų nuostatoms ir patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.
Tvirtina, jog Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Todėl tai reiškia, kad bet koks Detaliojo plano keitimas (koregavimas) negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui ir turi būti suderintas su to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Atitinkamai Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymą nustatė, kad negali jo tenkinti, nes pagal U zonos bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinieriniams tinklams). Dėl nurodytų priežasčių Administracijos direktorius priėmė 2022 m. kovo 28 d. sprendimą, kad pareiškėjos pasiūlymas keisti Detalųjį planą yra atmetamas. Atsakovės vertinimu, pareiškėjos skunde nėra pakankamai motyvuoto pagrindo, norint pripažinti Administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimą neteisėtu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime nurodo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Paaiškina, jog pagal Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-8 patvirtintas Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3).
Pastebi, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 sprendinius, pareiškėjos Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir Susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijų būdas, todėl, Inspekcijos vertinimu, naudojimo būdo keitimas į komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą prieštarautų Bendrajam planui. Be to, pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype pagal Detaliojo plano sprendinius konkrečios galimų statyti statinių paskirtys nenurodytos, skystojo kuro degalinei teisės aktais taikoma apsaugos zona Detaliojo plano sprendiniuose nenustatyta, minimalūs atstumai iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių ir kitų objektų nebuvo vertinti, todėl darytina išvada, kad skystojo kuro degalinės statyba Detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta.
Teigia, jog pagal Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, numatant degalinės statybą pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype, Detalusis planas turėtų būti keičiamas ar koreguojamas teisės aktų nustatyta tvarka, jei toks keitimas ar koregavimas būtų galimas pagal Bendrojo plano sprendinius.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. A33(1)-1900 ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. A33(1)-2899 pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 21 d. Administracija gavo pareiškėjos prašymą Nr. A34(1)-9591 patvirtinti 2021 m. lapkričio 12 d. pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį objektui – degalinė su kavinės patalpomis ir automobilių plovykla – esančiam (duomenys neskelbtini). Objektą norima statyti žemės sklype, kadatrso Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Administracija 2022 m. vasario 11 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. A34(1)-1250 su pakartotiniu prašymu patvirtinti objektui projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
Administracija 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. A33(1)-218 kreipėsi į Inspekciją su užklausimu: „Ar galima, įvertinus susiklosčiusią situaciją, pakeisti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nerengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūrų, žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos naudojimo būdą į komercinių objektų statybos teritoriją, siekiant įgyvendinti degalinės statybos tikslą.“
Inspekcija 2022 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-245, kuriame išaiškino, kad: „(...) norint pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, turi būti rengiamas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas, vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio nuostatomis“. Taip pat Inspekcija nurodė, kad, jos nuomone šioje konkrečioje situacijoje „(...) jei aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nenumato galimybės plėtoti norimą veiklą, Detaliojo plano keitimas arba koregavimas negalimas“.
Administracija, išnagrinėjusi gautą Inspekcijos išaiškinimą bei pareiškėjos teiktus prašymus, priėmė skundžiamą 2022 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriame nurodė, jog negali pritarti pareiškėjos užduočiai, nes pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriamos prekybos paskirties pastatams, o automobilių plovyklos priskirtos paslaugų paskirties pastatams. Šie pastatai turi būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje.
Pareiškėja 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Administracija su prašymu inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jai priklausančiame Žemės sklype, numatant Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą – iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3) į komercinės paskirties teritoriją (K1).
Administracija, išnagrinėjusi 2022 m. kovo 14 d. prašymą, priėmė skundžiamą 2022 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos pasiūlymą dėl Detaliojo plano koregavimo, nes jos siūlomi Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja U zonos bendrojo plano sprendiniams – Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir būdas: susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos (linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinieriniams tinklams).
Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimu ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tuo atveju, kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas.
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kuomet planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuoujamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą jei šis parengtas (24 straipsnio 1 dalis). Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (24 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (24 straipsnio 6 dalis).
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, jog pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.”
Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Vadinasi, vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Taip aptartas teisės normas aiškina ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTUtNDkyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-155-492/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-155-492/2018">A-155-492/2018</a>).
Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Įstatymo 2 straipsnio 35 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, tampa aišku, kad šis procesas iš tikro yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent teisės aktų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo objektui – (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (degalinė su kavinės patalpomis ir automobilių plovykla). Iš byloje pateiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų (2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas) matyti, jog pareiškėjos Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Administracija vertindama pareiškėjos prašymus, rėmėsi Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – ir Aprašas) kuris, numato, kokie žemės sklypų naudojimo būdai yra galimi atitinkamoje žemės naudojimo paskirtyje ir koks yra kiekvieno iš žemės naudojimo būdų turinys. Aprašo V skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pareiškėjos Žemės sklypas yra skirtas transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, nuotekų valyklų statiniams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams, vandenvietėms. Pažymėtina, jog pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017), degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriamos prekybos paskirties pastatams (STR 1.01.03:2017 7.3 punktas), o automobilių plovyklos priskirtos paslaugų paskirties pastatams (STR 1.01.03:2017 7.4 punktas).
Taigi teismo vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip matyti, Administracija išaiškino, jog pareiškėjos planuojami pastatai (degalinė su kavinės patalpomis ir automobilių plovykla) negali būti planuojami susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoje, t. y. būtent pareiškėjos Žemės sklype. Pareiškėjos nurodyti pastatai galėtų būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje (Aprašo V skyriaus 20 punktas), tačiau šiuo atveju pareiškėjos Žemės sklypui toks naudojimo būdas nėra numatytas. Be to, tiek Administracija 2022 m. kovo 3 d. sprendime, tiek Inspekcija 2022 m. vasario 2 d. raštu,,Dėl Jūsų paklausimo“ Nr. 9.12-2D-2461 (pateiktas atsakymas į Administracijos 2022 m. sausio 7 d. užklausą) nurodė, jog pareiškėjos Žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-81 patvirtintą Detalųjį planą buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3). Tokiu būdu Administracija atsižvelgdama į Inspekcijos rekomendacijas ir vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, 2022 m. kovo 3 d. sprendime taip pat paaiškino, jog norint pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas/keitimas.
Taigi iš to seka, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, žemės naudojimo paskirtis ir/ar būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje teritorijoje neparengtas detalusis planas. Ginčo Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, todėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdas turi ir/ar gali būti keičiamas keičiant/koreguojant Detaliojo plano sprendinius.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Administracija prašydama inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jai priklausančiame Žemės sklype, numatant Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą – iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3) į komercinės paskirties teritoriją (K1). Kaip matyti, Administracija ginčijamu 2022 m. kovo 28 d. sprendimu nesutiko su pareiškėjos pasiūlymą dėl Detaliojo plano koregavimo, nes jos siūlomi Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja aukštesniems teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t. y. bendrajam planui.
Administracija, nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. kovo 14 d. prašymą, turėjo nustatyti, ar numatomas Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą nustatė, kad negali jo tenkinti, nes pagal U zonos bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinieriniams tinklams). Minėto plano Aiškinamajame rašte, t. y. Aiškinamojo rašto 2.5 skyriuje, yra detalizuojami urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų naudojimo tipai, šiuo konkrečiu atveju aktuali inžinerinės infrastruktūros koridoriaus (kitos paskirties žemė) sąvoka, kuri reiškia, jog tokia teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijoms ir inžineriniams tinklams.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog keičiant žemės sklypo naudojimo būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pažymėtina, jog keisdama Žemės sklypo naudojimo būdą, Administracija turi laikytis nustatytos tvarkos, t. y. užtikrinti, kad keitimas būtų suderintas su bendruoju planu. Taigi tuo atveju, jei pareiškėjos 2022 m. kovo 14 d. pašymas būtų patenkintas ir Žemės sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas iš susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą, toks keitimas prieštarautų U zonos bendrojo plano sprendiniams. Atitinkamai todėl ir teismas vertina, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, todėl Administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. sprendimas taip pat laikytinas teisingu ir pagrįstu.
Be kita ko, šias aplinkybes taip pat patvirtino Inspekcija 2022 m. vasario 8 d. rašte Nr. 2D-245, kuriame išaiškino, jog šioje konkrečioje situacijoje naudojimo būdo keitimas į komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą prieštarautų bendrajam planui, kadangi pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 sprendinius, pareiškėjos Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima tik kita paskirtis bei susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijų būdas.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė Žemės sklypo naudojimo būdą (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba), tuo tarpu atsakovė atsiliepime nenurodė nustatyto naudojimo būdo ir pobūdžio pagal tuo metu galiojusį Administracijos direktoriaus įsakymą, t. y. pagal 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“. Tačiau teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Kaip matyti, pagal byloje esančius rašytinius duomenis, pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje šiuo metu galioja 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-8 patvirtintas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3). Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja turėjo atsiliepime nurodyti naudojimo būdą ir pobūdį pagal anksčiau galiojusį 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“.
Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pagal Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 317 punktą, detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Teismas pažymi, jog kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-8 patvirtintas Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3). Tuo tarpu anksčiau galiojęs 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ nuo 2004 m. gegužės 23 d. neteko galios. Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, t. y. kai pareiškėjos minimas 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ jau nebegaliojo (nuo 2004 m. gegužės 23 d. neteko galios). Todėl Įstatymo 50 str. nuostata, numatanti, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir negali būti taikoma.
Pažymėtina ir tai, kad Detaliojo plano rengimo metu, taip pat galiojo Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 pavirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kurio 5.3. papunktyje nustatyti minimalūs atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki tam tikrų pastatų, gatvių važiuojamosios dalies ir kitų statinių, bei Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 31 punkte nustatyta, kad „kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 metrų žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas. Kuro tiekimo bazių, kietojo kuro cechų ir skystojo kuro degalinių apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas“, o vadovaujantis 33 punktu, „atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių, orinių elektros tiekimo linijų, geležinkelių, dujotiekių, miško (daugiau kaip 3 hektarų ploto) ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant šiuos atstumus, turi būti įvertinta planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ypatumai, poveikis aplinkai, gretimų pastatų paskirtis ir jų atsparumas ugniai, degalinėje naudojamos įrangos patikimumas sprogimo, gaisro, oro ir grunto saugos požiūriu. Nustatytąja tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti atstumai yra privalomi. Šie atstumai negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius“. Kadangi pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype pagal Detaliojo plano sprendinius konkrečios galimų statyti statinių paskirtys nenurodytos, skystojo kuro degalinei teisės aktais taikoma apsaugos zona Detaliojo plano sprendiniuose nenustatyta, minimalūs atstumai iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių ir kitų objektų nebuvo vertinti, todėl sutiktina su trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytais papildomais argumentais, kad skystojo kuro degalinės statyba Detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, jog pareiškėja pakliuvo į aklavietę veikdama pagal atsakovės nurodymus, t. y. pareiškėjai buvo nurodyta atlikti veiksmus (2022 m. kovo 3 d. sprendimu kreiptis dėl Detaliojo plano koregavimo ir/ar keitimo), tačiau vykdant 2022 m. kovo 3 d. sprendimą buvo atsisakyta koreguoti/keisti Detalųjį planą, nes pareiškėjos pateikti keitimo tikslai prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, pažymi, jog šiuo atveju pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti tokių veiksmų. Kaip matyti iš ginčijamo Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, pareiškėja tik buvo informuota, jog Administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl Detaliojo plano keitimo inicijavimo, kadangi Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Atitinkamai tokia informacija pareiškėjai buvo siekiama išaiškinti, jog Detaliojo plano koregavimas/keitimas yra įmanomas, tačiau jis neturi prieštarauti bendrajam planui, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjai kilo pareiga pateikti tinkamą (atitinkantį teisės aktų reikalavimus) prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo jai priklausančiame Žemės sklype.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė ginčijamus 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, juose rėmėsi objektyviais duomenimis, sprendimai grindžiami aktualiomis teisės aktų nuostatomis, juose aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjos prašymai buvo netenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir juos panaikinti. Konstatavus, kad ginčijami Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti iš naujo iš nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą, 2022 m. vasario 11 d. prašymą, 2022 m. kovo 14 d. prašymą taip pat negali būti tenkinamas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė
