Civilinė byla Nr. 3K-3-48-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43689-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties kainą ir jos nustatymą bei vartojimo rangos šalių teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 010,80 Eur skolos, 122,32 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. birželio 26 d. su atsakovu žodžiu susitarė, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovas atliks aplinkos tvarkymo darbus: išklos trinkeles, įrengs terasą, paruoš ir išpils takelius akmenukais, įrengs vejos bortus, klombas gėlėms, slaptus bortelius, įvažiavimo bortus, atraminę sienutę, laiptus ir pakopas, lietaus gaudykles ir tvorą, atliks kitus darbus. Visa atliktų darbų kaina – 16 405,05 Eur (be gyventojų pajamų mokesčio). Ieškovas darbus pradėjo 2015 m. birželio 30 d., baigė 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nustatė atsakovui terminą atsiskaityti iki 2015 m. rugsėjo 14 d., tačiau atsakovas iki šiol su ieškovu iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 10 010,80 Eur (8705,05 Eur be gyventojų pajamų mokesčio).
4. Ieškovas ieškinio reikalavimui pagrįsti pateikė savo rašytinius apskaičiavimus, PVM sąskaitas faktūras, UAB „Statybų auditas“ lokalinę sąmatą pagal 2015 m. kovo 3 d. kainas, savo paties parengtą 2015 m. rugpjūčio 3 d. sąmatą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 8705,05 Eur skolos, 122,32 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 949 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
6. Teismas šalių santykius vertino kaip vartojimo rangos, todėl vadovavosi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsniai).
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl darbų kiekio ir kokybės, tačiau kilo ginčas dėl visų ieškovo atliktų darbų kainos. Šalys žodžiu susitarė dėl aplinkos tvarkymo darbų (žr. šios nutarties 3 punktą). Šalių sutarta, kad trinkelių 1 kv. m klojimo kaina – apie 10 Eur, tačiau dėl kitų darbų kainos nesusitarta. Atsakovas ieškovui už atliktus darbus mokėjo dalimis (nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.) ir sumokėjo 7700 Eur. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 3 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atliko darbus už 15 193,26 Eur, taip pat 1211,79 Eur sumokėjo už medžiagas, taigi bendra mokėtina suma – 16 405,05 Eur. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 7700 Eur avansą, todėl likusi mokėtina suma – 8705,05 Eur. Ieškovas taip pat pateikė kainoraštį pagal 2015 metų kainas. Ieškovo į bylą pateiktoje UAB „Statybų auditas“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad bendra aplinkotvarkos darbų vertė su PVM – 21 494,31 Eur.
8. Atsakovas, nesutikdamas mokėti ieškovo prašomą priteisti sumą, rėmėsi į bylą pateikta specialisto išvada. Pagal specialisto parengtas sąmatas, visų rangovo atliktų darbų (teigiant, kad jie atlikti tinkamai) suma – 9024,04 Eur; atėmus rangovo medžiagas, darbų, dėl kurių nėra įrodymų, kaina 6624,15 Eur; darbų, kuriuos faktiškai gali priimti užsakovas, kaina 6917,16 Eur; darbų, kuriuos faktiškai gali priimti užsakovas, atėmus rangovo medžiagas, dėl kurių nėra įrodymų, kaina 4545,66 Eur. Atliktų darbų kiekio matavimo ir defektų įvardijimo protokole Nr. 2 nustatyti terasos defektai: išsiklaipiusios terasinės lentos, nelygiai ir nekokybiškai susukti varžteliai, terasa marga, nublukusi, nekokybiškai padengta impregnantu, nevienodi atstumai tarp lentų, taip pat nurodyta, jog nenumatytas lietvamzdžio nuvedimas ties kiemo, garažo riba, ties ūkiniu pastatu. Teismo posėdyje atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis pats pirko nepakankamai kokybiškas lentas terasai įrengti; kitų ieškovo darbų trūkumų atsakovas nenurodė. Specialisto išvadoje nenurodyta konkreti ieškovo atliktų darbų vertė, taip pat atsakovas nenurodė atliktų darbų kainos, su kuria jis sutiktų.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neprašė sumažinti darbų kainos CK 6.334 straipsnio pagrindu, o teismo posėdyje tvirtino, kad neturi pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovas taip pat neginčija ir atliktų darbų kiekio. Ieškovo ir liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas darbų atlikimo metu gyveno ginčo objekte ir turėjo galimybę domėtis vykdomų darbų eiga, todėl turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus.
10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigas pagal žodinę rangos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas dėl 8705,05 Eur skolos priteisimo pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl 1305,75 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo netenkintinas, kadangi šis mokestis apskaičiuotas ir nuo medžiagoms skirtų išlaidų (1211,79 Eur) sumos.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Vertindama į bylą pateiktus įrodymus dėl atliktų darbų kainos apskaičiavimo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti visi ieškovo atlikti darbai ir nurodyta, kiek tokie darbai būtų kainavę 2015 m. Kolegija nustatė, kad atsakovo į bylą pateiktoje specialisto išvadoje nėra nurodyti visi ieškovo atlikti darbai. Atsakovas pateikė palyginamąją lentelę ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos, kurioje atskiri darbai grupuojami, pagrindu, todėl tikėtina ir nurodoma skirtinga darbų atlikimo kaina. Kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti atliktų darbų kainą, reikia įvertinti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kokia jų kaina. Kolegija sprendė, kad ieškovas įrodė atliktų darbų rinkos kainą žodinės sutarties sudarymo metu.
13. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodyta darbų atlikimo kaina, teigė, kad jam nebuvo nurodyta, jog už pasiruošimo kloti trinkeles darbus bus skaičiuojama papildomai. Atsakovas, būdamas vartotojas, trinkelių klojimo kainą suprato kaip bendrą kainą, į kurią įeina visi darbai, susiję su trinkelių išklojimu. Šiuos atsakovo argumentus kolegija laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad, šalims tariantis dėl reikalingų darbų atlikimo, buvo sudarytas visų reikalingų atlikti darbų sąrašas, kuriame įvardijami visi darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant įvykdyti užsakovo (atsakovo) užsakymą. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas į bylą pateikė birželio 26 d. kalendoriaus lapą, kuriame nurodoma, kad, be trinkelių klojimo, bus atliekami ir kiti darbai, reikalingi trinkelėms tinkamai iškloti. Iš liudytojų parodymų kolegija nustatė, kad atsakovas gyveno darbų atlikimo vietos adresu, sekė darbų eigą, todėl apie visus reikalingus darbus buvo informuojamas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendė, kad atsakovas buvo informuotas apie darbus, kuriuos reikėjo atlikti prieš išklojant grindinį trinkelėmis.
14. Dėl atsakovo nesutikimo su priteista mokėti kaina dėl nekokybiškai atliktų terasos įrengimo darbų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pasiūlė atsakovui iki 2018 m. gegužės 16 d. pateikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius terasos įrengimo defektų šalinimo darbų kainą. Tačiau atsakovas teismo siūlymu nepasinaudojo. Nesant terasos defektų šalinimo darbų kainos įrodymų, kolegija sprendė, kad ieškovo atlikti darbai buvo tinkamos kokybės, todėl nėra pagrindo mažinti jų kainos.
15. Kolegija nesutiko su atsakovo teiginiais, kad, nesant rašytinės sutarties bei suderinto ir pasirašyto atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, ieškovas neturi pagrindo reikalauti skolos priteisimo ir atsakovo sumokėta 7700 Eur suma yra pakankama. Kolegija pažymėjo, kad rangos sutarčiai nėra nustatyta rašytinė forma, abi šalys patvirtino ir ieškovas pateikė įrodymus, kad darbų atlikimas ir apimtis buvo derinami su atsakovu. Atsakovas pats patvirtino, kad ieškovas darbus atliko, ir sutinka, kad už juos turi būti atlyginta.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas darbus atliko, jie yra tinkamos kokybės. Šalys visų darbų atlikimo kainos neaptarė, tačiau ieškovas įrodė, kad jo prašoma priteisti suma atitinka įprastas šioje verslo srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu. Nuo darbų atlikimo iki teismo nutarties priėmimo dienos praėjo beveik 3 metai, todėl tikėtina, kad atsakovas visą šį laiką naudojasi ieškovo atliktais darbais. Sutartimi prisiėmęs įsipareigojimą sumokėti ieškovui už atliktus darbus, atsakovas privalo sumokėti ieškovo įrodytą darbų kainą, o ne tokią sumą, kurią atsakovas vertina kaip tinkamą darbų atlikimo kainą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir bylą perduoti žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 1 dalies, 6.198 straipsnio nuostatas, nes, nustatydamas ieškovo atliktų rangos darbų kainą, neįvertino visų CK 6.198 straipsnio dispozicijoje nurodytų aplinkybių ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2013">3K-3-29/2013</a>). CK 6.198 straipsnio dispozicija nustato visumą aplinkybių, kurios, siekiant nustatyti šalių sutartų rangos darbų kainą, turi būti įvertintos: 1) sutarties sudarymo metas; 2) ta pati verslo sritis; 3) toks pats įvykdymas; 4) atitinkamos aplinkybės. Tik pagal visas šias aplinkybes nustatyta kaina atitiks šalių sutartų rangos darbų kainą. Teismų išvados dėl ieškovo atliktų rangos darbų kainos ir jos pagrįstumo buvo iš esmės grindžiamos vieninteliu įrodymu – ieškovo pateikta UAB „Statybų auditas“ parengta lokaline sąmata. Tačiau šis įrodymas nepatvirtina to, kad ieškovo atliktų darbų kaina sutarties sudarymo metu toje verslo srityje tuo metu tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo įprasta, nes neatitinka visų CK 6.198 straipsnio dispozicijoje nustatytų aplinkybių ir sąlygų. Minėtas įrodymas atitinka sutarties sudarymo laiko ir tos pačios verslo srities aplinkybes, tačiau ieškovo lokalinė sąmata neatspindi tokio paties darbų įvykdymo atitinkamomis aplinkybėmis, lyginant su ieškovo atliktais rangos darbais. Byloje nustatyta, kad ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, nesamdė darbuotojų pagal darbo sutartis, nemokėjo už juos jokių mokesčių valstybei, pats nebuvo PVM mokėtojas, naudojo tik vieną mechanizmą, nepatyrė jokių pridėtinių ir (ar) statybvietės išlaidų. Tuo tarpu UAB „Statybų auditas“ parengta lokalinė sąmata yra skirta ne individualiai veiklą vykdančiam ir pačiam darbus atliekančiam fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui, kuris, vykdydamas statybos rangos darbus, patiria specifinių išlaidų (tiesioginių ir netiesioginių), samdo darbuotojus pagal darbo sutartis, moka jiems darbo užmokestį, įvairius mokesčius už tuos darbuotojus, patiria specifinių pridėtinių ir statybvietės išlaidų. Išanalizavus šios lokalinės sąmatos turinį matyti, kad didžiąją vertės dalį sudaro pridėtinės, statybvietės, statinio statybos išlaidos, susidedančios iš darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų, socialinio draudimo išlaidų, įvertintas darbų sezoniškumas ar specifiškumas, apskaičiuotas PVM. Šių išlaidų ieškovas realiai nepatyrė (išskyrus 1211,79 Eur išlaidas už medžiagas).
17.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.674 straipsnio 1 dalies, 6.2286 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>). Teismai, pažeisdami šias teisės normas, padarė neteisingas išvadas dėl šalių susitarimo dėl rangos darbų pobūdžio ir rūšies. Šių teisės normų paskirtis – apsaugoti užsakovo, kuris šiuo konkrečiu atveju yra ir vartotojas, teises ir teisėtus interesus: tik turėdamas visą būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie siūlomus darbus ir jų rūšis, užsakovas gali priimti sprendimą sudaryti rangos darbų sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo suklaidintas ieškovo: kai šalys tarėsi dėl trinkelių klojimo darbų ir konkrečios jų kainos, atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas atskirai įkainos visus darbus, kurie yra sudėtinės galutinio rezultato (sudėtos trinkelės) dalys. Ieškovas reikalauja sumokėti už lovio iškasimą, smėlio pagrindo paruošimą, skaldos pagrindo paruošimą, akmens dulkių įrengimą, sklypo planiravimą ir išlyginimą, pačių trinkelių išdėliojimą rankomis. Atsakovas, kaip ir bet kuris kitas asmuo (įprastas (vidutinis) vartotojas), iš ieškovo išgirdęs, kad trinkelių 1 kv. m klojimo kaina bus apie 10 Eur, suprato, kad tai yra galutinė šalių sutarta kaina, t. y. 10 Eur įkainis už 1 kv. m apima visus galutiniam rezultatui pasiekti būtinus darbus. Šį ginčą, nesant rašytinės rangos sutarties, turėjo padėti išspręsti CK 6.674 straipsnio 1 dalies ir 6.2286 straipsnio 1 dalies normos, kurios yra imperatyviosios. Remiantis šiuo reglamentavimu, ieškovas dar iki žodinės rangos sutarties sudarymo turėjo atsakovui pateikti visą būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie siūlomus darbus ir jų rūšis. Kitaip tariant, ieškovas turėjo pareigą informuoti atsakovą, kaip vartotoją, apie visus darbus, kuriuos žada įkainoti, t. y. kad atskirai bus įkainojami visi trinkelių klojimo darbų galutiniam rezultatui pasiekti būtini darbai. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės įpareigoja būtent ieškovą, kaip rangovą, įrodyti, kad jis įvykdė pirmiau aptartą imperatyviąją pareigą. Tokių įrodymų byloje nesant, ieškovo reikalavimas dėl visų būtinų trinkelių klojimo darbų galutiniam rezultatui pasiekti atskiro įkainojimo negalėjo būti tenkintas ir visos abejonės turėjo būti vertinamos atsakovo, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies, naudai.
18. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai neatsižvelgė į visas CK 6.198 straipsnio dispozicijoje nustatytas aplinkybes ir jų neįvertino. Teismai savo sprendimus grindė ne tik UAB „Statybų auditas“ parengta lokaline sąmata. Grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, ieškovas pateikė savo skaičiavimus, savo rengtus atliktų darbų aktus, kainoraščius, užrašus, UAB „Statybų auditas“ specialisto išvadą, parengtą pagal programinę įrangą „Sistela“, taip pat ir brėžinius. Ieškovas samdė darbuotojus, nors ir ne pagal darbo sutartį, bet mokėjo jiems už darbą, mokėjo gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo gaunamų pajamų, o ir patys samdyti darbuotojai turėjo mokėti mokesčius valstybei, naudojo mechanizmus – du „Bobcat“ traktoriukus ir vieną mini ekskavatorių. Pažymėtina, kad ieškovas nereikalauja lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos. Jis reikalauja sumos pagal susitarimą (atliktų darbų kaina pagal jų susitarimą yra 16 405,05 Eur ir atsakovas liko skolingas 8705,05 Eur). Lokalinė sąmata atspindi būtiną sąlygą dėl „tokio paties įvykdymo atitinkamomis aplinkybėmis“, ji buvo parengta pagal tuo metu įprastą toje verslo srityje kainą už tokius pačius darbus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad minėta lokalinė sąmata neatitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatų.
18.2. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, nurodytas šios nutarties 17.2 punkte. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad nežinojo, jog, be trinkelių klojimo, bus reikalingi ir kiti darbai, apie kuriuos ieškovas nesuteikė visos jam reikalingos ir teisingos informacijos. Atsakovas apie visus darbus (jų sudėtines dalis) žinojo, nes ieškovas jį informavo. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl darbų atlikimo gavęs rekomendacijas iš įmonės UAB „Perdanga“, kurioje ir pirko trinkeles, todėl žinojo visą darbų apimtį. Kaip įrodymą teismui ieškovas pateikė birželio 26 dienos (tą dieną buvo susitarta su atsakovu) kalendoriaus lapelį, kuriame nurodyti visi darbai ir jų kainos. Atsakovas neginčijo šio įrodymo, neteigė, kad jo nematė. Visus darbus atsakovas užsakė pats, kartu su savo sutuoktine gyveno darbų atlikimo objekte ir kasdien duodavo nurodymus, kokius darbus reikia atlikti. Atsakovas matė visus atliekamus darbus ir juos kontroliavo, domėjosi jais, pirko medžiagas, už šias pats mokėjo. Šiuo klausimu atsakovo pozicija vertintina kaip teismo klaidinimas ir piktnaudžiavimas savo, kaip vartotojo, padėtimi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyko
19. Šią bylą nagrinėję teismai, įvertinę ieškovo ir atsakovo sudarytą rangos sutartį, šios sutarties sudarymo aplinkybes, atliktų darbų pobūdį bei paskirtį ir sutarties šalių specifiką, tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos santykius ir, vertindami šalių veiksmus, vykdant sutartį, taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas. Dėl tokio šalių santykių, kurių vykdymo metu kilo šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas, vertinimo ginčo nėra. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovo atliktų darbų kainos, jos nustatymo tinkamumo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo argumentų šiuo aspektu.
Dėl CK 6.198 straipsnio 1 dalies, 6.653 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
20. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2013">3K-3-29/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad šalių sutarta trinkelių 1 kv. m klojimo kaina – apie 10 Eur, tačiau dėl kitų darbų kainos nesusitarta (žr. šios nutarties 7 punktą).
23. Atsakovas, ginčydamas bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti suma už atliktus rangos darbus atitinka įprastas šioje srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu, teigia, jog įrodymas, kuriuo teismai grindė šią išvadą (UAB „Statybų auditas“ parengta lokalinė sąmata), atitinka sutarties sudarymo laiko ir tos pačios verslo srities aplinkybes, tačiau neatspindi tokio paties įvykdymo atitinkamomis aplinkybėmis, lyginant su ieškovo atliktais rangos darbais. Šį savo teiginį atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas vykdė rangos darbus kaip fizinis asmuo, turintis individualios veiklos pažymėjimą, jis nesamdė darbuotojų pagal darbo sutartis, nemokėjo už juos mokesčių valstybei, naudojo tik vieną mechanizmą, nepatyrė jokių pridėtinių ir (ar) statybvietės išlaidų. Tuo tarpu UAB „Statybų auditas“ parengta lokalinė sąmata skirta ne individualiai veiklą vykdančiam ir pačiam darbus atliekančiam fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui, kuris, vykdydamas statybos rangos darbus, patiria specifinių išlaidų (tiesioginių ir netiesioginių).
24. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas veiklą iš tiesų vykdė pagal išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau objekte jis dirbo kartu su 3–4 darbininkais. Nėra ginčijama ir aplinkybė, kad rangos darbams atlikti buvo būtini ir buvo naudojami mechanizmai. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad 1211,79 Eur sumą sudaro įsigytos medžiagos. Taigi atsakovo teiginys, kad darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų, socialinio draudimo išlaidų ieškovas realiai nepatyrė, nėra pagrįstas.
25. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Statybų auditas“ parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra atliktų darbų kaina, į kurią įtrauktos ir netiesioginės išlaidos (kurias ginčija atsakovas), yra 21 494,31 Eur, tuo tarpu ieškovo įvertinta darbų kaina – 16 405,05 Eur, t. y. daugiau nei 5000 Eur mažesnė. Tai reiškia, kad ieškovas į darbų kainą neįskaičiavo visų išlaidų, kurios būdingos statybos rangos darbus vykdančiam juridiniam asmeniui.
26. Bylos duomenimis, nustatyta, kad rašytinis šalių susitarimas dėl rangos darbų buvo sudarytas 2015 m. birželio 26 d., darbai atlikti 2015 m. birželio 30 d. – rugpjūčio 3 d. laikotarpiu, o UAB „Statybų auditas“ lokalinė sąmata parengta pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas. Byloje nėra duomenų, kad kaina iki 2015 m. birželio mėnesio pakito. Taigi ieškovo nurodyta ir bylą nagrinėjusių teismų priteista rangos darbų kaina atitinka sutarties sudarymo metu toje verslo srityje (statybos rangos darbų srityje) egzistavusiais kainas, mokamas už tokį pat darbų įvykdymą.
27. Bylą nagrinėję teismai taip pat įvertino ir kitus šalių pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo argumentus dėl ginčo rangos darbų kainos, įskaitant atsakovo pateiktą specialisto išvadą, palyginamąją lentelę, atliktų darbų sąrašą; nustatė, kad į atsakovo pateiktą specialisto išvadą neįtraukti visi ieškovo atlikti darbai; pažymėjo, kad palyginamojoje lentelėje atskiri darbai grupuojami, todėl tikėtina ir nurodoma skirtinga jų atlikimo kaina. Teismai taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas neginčijo atliktų darbų kiekio ir nereiškė pretenzijų dėl jų kokybės.
28. Šios nutarties 25–27 punktuose nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai įvertino šalių pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo argumentus bei atsikirtimus dėl sutarties kainos, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.653 straipsnio 1 dalies ir 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutarties kainą ir jos nustatymą, bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti suma atitinka įprastas šioje verslo srityje taikomas kainas sutarties sudarymo metu. Todėl atsakovo teiginys, kad teismai neįvertino visų CK 6.198 straipsnio dispozicijoje nustatytų sąlygų ir aplinkybių, nėra pagrįstas.
Dėl CK 6.674 straipsnio 1 dalies, 6.2286 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
29. Kadangi šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tai, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
30. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
31. CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).
32. Atsakovo teigimu, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.674 straipsnio 1 dalies, 6.2286 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė neteisingas išvadas dėl šalių susitarimo dėl rangos darbų pobūdžio ir rūšies. Atsakovas buvo suklaidintas ieškovo: kai šalys tarėsi dėl trinkelių klojimo darbų ir konkrečios jų kainos, atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas atskirai įvertins darbus, kurie yra sudėtinės galutinio rezultato (sudėtų trinkelių) dalys. Atsakovas, iš ieškovo išgirdęs, kad trinkelių 1 kv. m klojimo kaina bus apie 10 Eur, suprato, kad tai yra galutinė kaina, t. y. sutartas 10 Eur įkainis už 1 kv. m apima visus galutiniam rezultatui pasiekti būtinus darbus.
33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad šalių sutarta trinkelių 1 kv. m. klojimo kaina – apie 10 Eur, tačiau dėl kitų darbų kainos nesusitarta (žr. šios nutarties 7, 22 punktus).
34. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad, šalims tariantis dėl reikalingų darbų atlikimo, buvo sudaromas reikalingų atlikti darbų sąrašas, kuriame įvardijami visi darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant įvykdyti užsakovo (atsakovo) užsakymą; šiame sąraše, be kita ko, nurodyti visi darbai, reikalingi trinkelėms tinkamai iškloti; taip pat nustatyta, kad atsakovas gyveno darbų atlikimo vietos adresu, sekė darbų eigą, todėl apie visus reikalingus darbus buvo informuojamas. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas buvo informuotas apie darbus, kuriuos reikėjo atlikti prieš išklojant grindinį trinkelėmis.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.
36. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo teiginys, kad jis buvo suklaidintas ieškovo ir nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas atskirai įvertins darbus, kurie yra sudėtinės galutinio rezultato (sudėtų trinkelių) dalys, nėra pagrįstas ir įtikinamas, nes tai neatitinka įprastam (vidutiniam) vartotojui keliamų reikalavimų. Nekvestionuojama, kad pagrindinė vartotojo teisė yra jo teisė į informaciją, tačiau bet kuris vidutinis, gana atidus ir apdairus vartotojas, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius bei kalbinius veiksnius, turėdamas pirmiau nurodytą informaciją, turi suprasti, kad tinkamam grindinio trinkelių paklojimui būtina atlikti kitus, t. y. paruošiamuosius, darbus, kurie taip pat reikalauja sąnaudų ir negali būti neįvertinami ir (ar) neapmokami. Šios nutarties 34 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui turėjo būti akivaizdu, jog trinkelių grindinio dangos įrengimas (paruošiamųjų darbų etapas) ir trinkelių klojimas (betoninė grindinio danga) nėra tapatūs darbai, taigi darytina išvada, kad atsakovas, kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, sudarydamas vartojimo rangos sutartį su ieškovu suprato, kad atliekamų darbų apimtis bus didesnė nei vien tik trinkelių klojimas, neatliekant paruošiamųjų darbų.
37. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, įskaitant jų rūšis ir kainą, buvo įvykdyta tinkamai, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti kainą, nustatytą laikantis CK 6.198 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, nes šalys nebuvo susitarusios dėl bendros rangos darbų kainos (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, kuriais šalys grindė savo argumentus dėl sutarties kainos, tinkamai taikydami sutarties kainą ir jos nustatymą bei vartojimo rangos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas išvadas dėl sutarties kainos dydžio ir ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti rangos darbų kainos skolą pagrįstumo. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus procesinius teismų sprendimus, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
40. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
41. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
42. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), tačiau nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
