Civilinė byla Nr. e3K-3-49-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19928-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. U. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos jėzuitų provincija, E. S., I. B., A. B., A. S., L. B.-S., R. U., S. M., J. M., R. L., Z. S., J. S. M., A. Š., A. J., A. F., uždaroji akcinė bendrovė „Eurodentista“, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kelio servituto pasibaigimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti pasibaigusiu apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, unikalus numeris duomenys neskelbtini, esantį Kaune, duomenys neskelbtini (toliau – ir tarnaujantysis žemės sklypas), iki pastatų, esančių Kaune, duomenys neskelbtini (toliau – ir viešpataujantieji daiktai).
3. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, E. S., I. B., A. B. ir UAB „Eurodentista“ yra tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturčiai. Pažymėjo, kad 2014 metais, sujungus du žemės sklypus, įskaitant žemės sklypą, kuriame yra viešpataujantieji daiktai, buvo suformuotas naujas žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu naujai suformuotame žemės sklype buvo nustatytas (naujas) kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Nustačius pirmiau nurodytą servitutą, viešpataujančiųjų daiktų savininkų teisės gali būti užtikrintos ir be ginčo servituto, t. y. išnyko šio servituto būtinumas, todėl jis pripažintinas pasibaigusiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu patenkino ieškinį – pripažino pasibaigusiu servitutą, nustatytą tarnaujančiajame žemės sklype.
5. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtino žemės sklypų, esančių Kaune, duomenys neskelbtini, formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį šie sklypai sujungti į vieną žemės sklypą, jam suteiktas pirmojo žemės sklypo adresas (Kaunas, duomenys neskelbtini). Šiame sklype nustatytas kelio servitutas, suteikiantis pastatų, esančių Kaune, duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini, savininkams teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Pats kelias, sudarantis servituto objektą, yra įrengtas, juo galima privažiuoti ir prieiti iki pastatų, esančių Kaune, duomenys neskelbtini, laiptinių. Aptariamą žemės sklypą panaudos teise nuo 2015 m. sausio 30 d. valdo trečiasis asmuo Lietuvos jėzuitų provincija. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, siekdamas susitarti dėl ginčo servituto pabaigos, tačiau ji atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl tos priežasties, kad gretimo žemės sklypo panaudos gavėja Lietuvos jėzuitų provincija nesutinka su ginčo servituto panaikinimu.
6. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys Lietuvos jėzuitų provincija, R. U., A. S. nesutinka su ieškovo reikalavimu, tačiau nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ginčo servituto būtinumą. Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos 2016 metų atlikto žemės naudojimo patikrinimo aktai – paneigia trečiųjų asmenų paaiškinimus dėl faktinio ginčo servituto naudojimo ir būtinumo. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais įrodymais, nustatė, kad ieškovui ir kitiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, kuriame nustatytas ginčo servitutas, nėra įrengtas kelias privažiuoti iki pastatų, esančių Kaune, duomenys neskelbtini, pėstieji turi galimybę praeiti, tačiau auga daugiametės gėlės, krūmų želdiniai. Teismo vertinimu, ginčo servituto būtinumo nepatvirtina ir faktiniai duomenys dėl žemės sklypo, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, formavimo. Priešingai, pirmiau įvardyti patikrinimo aktai, pačios Nacionalinės žemės tarnybos išsakyta pozicija dėl servituto tikslingumo patvirtina ieškovo teiginius dėl servituto būtinumo išnykimo. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad gretimą žemės sklypą valdančios Lietuvos jėzuitų provincijos nesutikimas pats savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiųjų asmenų R. U., V. K., R. K., V. J. K. ir A. K. apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą.
8. Kolegija, spręsdama klausimą dėl naujų įrodymų – planuojamų žemės sklypo, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, sprendinių su aiškinamuoju raštu, 2017 m. kovo 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – priėmimo, pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti. Todėl kolegija atsisakė priimti naujus įrodymus.
9. Kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis galiojančiu detaliuoju planu, kuriame suprojektuotas ginčo servitutas, išreikalauti šio detaliojo plano rengimo dokumentus, ištirti plano sprendinius ir jais vadovautis, nurodė, kad detaliajame plane numatomas žemės servitutų poreikis ir sprendiniai, tačiau tokiu planu nėra nustatomas pats žemės servitutas. Kolegija pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne servituto nustatymo sąlygos, kurios konstatuojamos, atsižvelgiant ir į detaliojo plano sprendinius dėl servituto. Šios bylos ginčui išspręsti yra svarbu ne tai, ar servitutas yra suprojektuotas detaliajame plane, o tai, ar egzistuoja servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, sąlygos. Kolegija šiame kontekste papildomai pažymėjo, kad kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais grindžiami apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės ištirti detaliojo plano sprendinius ir jais vadovautis, suformuluoti, sprendžiant dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų. Šios bylos procese sprendžiamas servituto pabaigos, išnykus servituto būtinumui, klausimas, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis.
10. Kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, nebus pažeisti šio servituto naudotojų ir jo buvimu suinteresuotų asmenų interesai, nes bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad patekti į naujai suformuotą žemės sklypą ir šiame sklype esančius statinius galima tiesiai iš duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini gatvių, t. y. ginčo servituto naudotojai turi visas galimybes naudotis žemės sklypu be šio servituto. Kolegija pažymėjo, kad įvažiavimas iš pirmiau įvardytų gatvių į žemės sklypą nėra apribotas inžineriniais statiniais, nereikia tiesti naujo kelio. Kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad išnyko teisinis pagrindas riboti ieškovo ir kitų bendraturčių teises į tarnaujantįjį žemės sklypą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
11. Trečiasis asmuo R. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo neatsižvelgė į teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, nustačiusį ginčo servituto būtinumą, ir jo nevertino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kuriomis pripažįstamas teritorijų planavimo dokumentų privalomumas. Be to, teismai šiuo klausimu nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstamas detaliųjų planų sprendinių privalomumas sprendžiant dėl šiuose planuose suprojektuotų servitutų, jų panaikinimo pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549-695/2015">3K-3-549-695/2015</a>; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a>). Apeliacinės instancijos teismas prieštaringai sprendė, kad servituto nustatymo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo procesinio sprendimo motyvai patvirtina, kad, teismo vertinimu, sprendžiant dėl servituto pabaigos, nebūtina nagrinėti teritorijų planavimo dokumento, kuriuo nustatytas servitutas, sprendinių. Tokia išvada yra nepagrįsta. Jeigu servituto nustatymas yra susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais, tai ir servituto pabaigos klausimas turi būti sprendžiamas, išnagrinėjus ir įvertinus teritorijų planavimo dokumento, reglamentavusio tokio servituto poreikį, sprendinius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 313 punkte konkrečiai įtvirtinta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir taisyklėse reglamentuotą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Galimas yra ir detaliojo plano sprendinių koregavimas, tačiau jis taip vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 316–324 punktai).
11.2. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į viešojo intereso, susijusio su ginčo servitutu, egzistavimą. Teismai, šios bylos procese egzistuojant viešajam interesui, turėjo imtis priemonių trūkstamiems įrodymams surinkti ir klausimui dėl ginčo servituto (ne)būtinumo išspręsti, tačiau jie nebuvo tokie aktyvūs, kokie turėjo būti. Be to, apeliacinės instancijos teismas privalėjo priimti naujus įrodymus, pridėtus prie apeliacinio skundo.
11.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be to, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 ir 263 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo servituto panaikinimo, pateikė nuorodą į atitinkamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2010">3K-3-472/2010</a>), tačiau pats nukrypo nuo šių išaiškinimų. Teismas neišsiaiškino faktinių aplinkybių, reikšmingų pirmiau įvardytai materialiosios teisės normai taikyti, t. y. neįvertino trečiųjų asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad privažiuoti prie namo, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, iš duomenys neskelbtini gatvės galima tik nemotorinėmis transporto priemonėmis, kad šis privažiavimas ties namu, esančiu Kaune, duomenys neskelbtini, susiaurėja (dėl išsikišusios namo laiptinės), kad naujo servituto vietoje nėra įrengto kelio, važiuoti galima tik natūraliu gruntu, kuris pažliunga, iškritus krituliams, kad, siekiant privažiuoti, pirmiausia reikia važiuoti šaligatviu per netvarkingai sudėtas plyteles, todėl egzistuoja tikimybė apgadinti automobilį, kad ginčo servitutas yra ilgą laiko tarpą naudojamas (istoriškai susiformavęs) servitutas, įvažiavimas per ieškovo ir kitų bendraturčių žemės sklypą yra platus ir baigiasi išbetonuota aikštele. Be to, teismas nesiaiškino naujo servituto nustatymo pagrindų ir jo realios naudos gretimų namų gyventojams, taip pat nesiaiškino, ar jau realiai egzistuoja galimybė tinkamai naudoti gretimus žemės sklypus ir pastatus be ginčo servituto.
12. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Kasacinio skundo argumentai dėl teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad detaliaisiais planais apskritai nėra nustatomi patys servitutai ir kad aplinkybių, ar servituto nustatymo galimybė yra įtvirtinta detaliajame plane, aiškinimasis nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia, kad ginčo servitutas būtų panaikintas pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ir, vadovaudamasis CK 4.135 straipsnio 2 dalimi, prašo jį panaikinti. Vadinasi, esminis šios bylos klausimas, sudarantis bylos nagrinėjimo dalyką, yra tas, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais be ginčo servituto, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiųjų daiktų naudojimą.
12.2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepaisė viešojo intereso, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad viešajam interesui ginti nepakanka, jog tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar jis buvo realiai pažeistas, t. y. ar visuomenė (tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitus neigiamus padarinius. Teismai šios bylos procese vertino esminį klausimą, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju daiktu, ir nustatė, jog gyventojų (savininkų) teisė patekti į žemės sklypus, kuriuose yra jiems priklausančios gyvenamosios patalpos, yra užtikrinama nauju servitutu.
12.3. Bylą nagrinėję teismai, priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be to, tinkamai ištyrė ir įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Teismai nustatė, kad naujai suformuotame žemės sklype, esančiame Kaune, duomenys neskelbtini, yra nustatytas naujas kelio servitutas. Pažymėtina, kad šis (naujas servitutas) yra racionalesnis ir patogesnis negu ginčo servitutas. Trečiasis asmuo savo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad naujas kelio servitutas pritaikytas važiuoti tik nemotorinėmis transporto priemonėmis, kad nėra įrengto kelio. Trečiasis asmuo ignoruoja tas faktines aplinkybes, kad naujo servituto apimtis yra platesnė, t. y. juo suteikiama teisė patekti į daugiau žemės sklypų, negu yra galima patekti ginčo servitutu, kelias, sudarantis naują servitutą, yra 4 m pločio, jo danga yra analogiška ginčo servituto dangai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra techniškai blogesnis už kelią, į kurį nustatytas ginčo servitutas.
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį. Atsakovė atkreipia dėmesį į tą aspektą, kad trečiasis asmuo savo kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodo absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat nenurodo ir esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą patenkinti kasacinio skundo reikalavimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kelio servituto pabaigos sąlygų
14. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).
15. Taigi servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2012">3K-3-210/2012</a>; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2012">3K-3-433/2012</a>; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2014">3K-3-259/2014</a>). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94-248/2016">3K-3-94-248/2016</a>, 13 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017, 22 punktas).
16. Kadangi servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus būtinumo egzistavimu, tokio būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindą servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
17. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2010">3K-3-472/2010</a>).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas servituto būtinumo išnykimą grindė tuo, kad sujungus du žemės sklypus, per naujai suformuotą sklypą nustatytas kitas servitutas, sudarantis galimybę patekti prie pastatų, dėl naudojimosi kuriais ir buvo nustatytas ginčijamas servitutas per ieškovo ir kitų bendraturčių žemės sklypą. Vadinasi, esminis šios bylos klausimas, sudarantis bylos nagrinėjimo dalyką, yra tas, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais be ginčo servituto, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiųjų daiktų naudojimą.
19. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad teritorijų planavimo dokumentais valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype suprojektuotas ieškovo nurodomas kitas kelio servitutas, jis nustatytas administraciniu aktu, įregistruotas nustatyta tvarka ir yra realiai tinkamas naudotis: naudojantis naujuoju servitutu, galima tiek prieiti, tiek privažiuoti (naudojantis ankstesniuoju servitutu pastarosios galimybės nebuvo) prie pat gyvenamųjų namų laiptinių; kelias yra pravažiuojamas, jo plotis – 4 m). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, o tik neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens R. U. pateikiami argumentai, kad servitutu nepatogu naudotis dėl netinkamos kokybės kelio dangos, netinkamos nuovažos ir vieno iš šalia servitutinio kelio esančių pastatų konfigūracijos (išsikišusi laiptinė), teismų išvados dėl servituto įrengimo bei tinkamumo naudoti nepaneigia, o tik atspindi trečiojo asmens siekį įgyti teisę naudotis dviem servitutiniais keliais ir taip susikurti kuo palankesnes bei patogesnes patekimo į savo būstą sąlygas, nepaisant ieškovo interesų.
20. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, nagrinėjamu atveju naujai suformuotame žemės sklype nustačius kitą kelio servitutą, viešpataujančiųjų daiktų savininkų teisės naudotis jiems priklausančiais daiktais gali būti užtikrintos ir neribojant tarnaujančiojo daikto bendraturčių teisių, pagrįsta.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso normas, neišreikalavę detaliojo plano ir nevertinę servituto pabaigos pagrįstumo, atsižvelgiant į šio plano sprendinius. Kaip ir nurodoma kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, numatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549-695/2015">3K-3-549-695/2015</a>).
23. Nurodytoje nutartyje pasisakyta apie teritorijų planavimo dokumento galimą reikšmę nustatant servitutą. Tačiau pažymėtina, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis). Dėl servituto pabaigos paprastai sprendžiama tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų sutarimu arba teismo sprendimu (CK 4.134–4.136 straipsniai). Nagrinėjamu atveju po nurodomo detaliojo plano patvirtinimo (2002 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 165) vėlesniu teritorijų planavimo dokumentu yra suprojektuotas kitas kelias servitutui nustatyti, servitutas nustatytas, įregistruotas, įvažiavimas įrengtas, taigi, atsirado galimybė patekti prie viešpataujančiųjų daiktų kitu būdu. Be to, trečiojo asmens nurodomu detaliuoju planu, kaip matyti iš jo pavadinimo, yra suplanuotas tik žemės sklypas prie pastatų Muziejaus g. 6, 8, todėl jis netaikytinas tai teritorijai, kurios jis neapima. Kasaciniame skunde tik deklaratyviai nurodomas detaliojo plano būtinumas, nagrinėjant šį ginčą teisme, tačiau nepagrindžiama jo galima konkreti įtaka sprendžiant šį ginčą. Dėl tos pačios priežasties atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl būtinumo ginti viešąjį interesą ir iš to kylančios teismo pareigos būti aktyviam, t. y. savo iniciatyva išreikalauti detalųjį planą. Trečiojo asmens argumentai, susiję su teritorijų planavimo procesu, jo tikslais, stadijomis ir kt., neaktualūs sprendžiamam ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, pagrindo jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kasacinį skundą atmetus, trečiojo asmens R. U. turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai, jei ši pateikia tokį prašymą ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas R. M. ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į kasacinį skundą nereikalavo atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
27. Kasacinis teismas patyrė 86,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. U. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86,84 Eur (aštuoniasdešimt šešis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas
